Nereikia vengti kardinalių ir staigių pokyčių

Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ Finansų ir administravimo departamento direktorius: „Organizacijų vadovybė aiškiai suvokia, kad finansų vadovo vaidmuo neatsiejamas nuo įmonės veiklos planavimo ir sėkmingo rezultato.“ Vladimiro Ivanovo nuotr.
Dosjė Gimimo data – 1984 07 08
Išsilavinimas – Vilniaus universitetas, vadybos ir verslo administravimo bakalauras
Darbovietės
2006–2007 m. „BDO auditas ir apskaita“
2007–2010 m. „Ernst&Young“, auditas Nuo 2010 m. iki dabar „Klaipėdos nafta“ Pomėgis – krepšinis - Kokie būdo bruožai finansų direktoriui yra svarbiausi?
Viena iš svarbiausių savybių, reikalingų finansų direktoriui, – strateginis mąstymas. Jis padeda nukreipti visą bendrovės veiklą ilgalaikių tikslų kryptimi. Ne ką mažiau svarbu ypač gerai išmanyti finansus. Tai sukuria papildomų galimybių tariantis dėl strateginių projektų finansavimo, leidžia bendrovei plėstis su mažiausiomis sąnaudomis, užtikrinti ilgalaikį finansavimą. Akcentuočiau, kad einantis finansų direktoriaus pareigas žmogus privalo būti ryžtingas, nevengiantis imtis kardinalių pokyčių čia ir dabar, nes tokiu būdu priimti sprendimai leidžia pasiekti užsibrėžtus tikslus.
- Ko išmokė praėję metai darbuojantis finansų direktoriumi? Kokios tiesos pasiteisino, o kokios ne?
Praėję metai dar kartą patvirtino, kad ryžtingas ir motyvuotas darbas padeda pasiekti puikių rezultatų. Tai buvo didelių iššūkių metai. Kaip žinome, bendrovę, kurioje einu Finansų ir administravimo departamento direktoriaus pareigas, dar 2010 m. Vyriausybė įpareigojo įgyvendinti visai Lietuvai svarbų energetikos projektą – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SkGDT) statybas. Per praėjusius metus reikėjo įveikti ne vieną iššūkį, kuris buvo susijęs su projekto finansavimu. Galime džiaugtis, kad pasiekėme daugelį užsibrėžtų tikslų. Kaip vieną svarbiausių įvykių galėčiau įvardinti tai, kad SkGDT finansuojame kartu su Europos investiciniu banku. Tai reiškia, kad ilgalaikės paskolos sutartis buvo pasirašyta ypač geromis sąlygomis, skolinamės už itin mažas palūkanas. Europos Komisijos sprendimas, kad SkGDT projektui valstybė gali suteikti pagalbą, patvirtino, jog projekto veiklos modelis atitinka EK reguliavimą. Tai suteikia teisinį tikrumą. EK sprendimas buvo priimtas per rekordiškai trumpą laiką – 4 mėnesius, kai paprastai tokio pobūdžio sprendimai priimami per metus. - Kaip keičiasi vyriausiojo finansininko vaidmuo Lietuvos bendrovėse?
Finansų vadovai bendrovėse pastaruoju metu tampa ryškūs lyderiai. Organizacijų vadovybė aiškiai suvokia, kad finansų vadovo vaidmuo neatsiejamas nuo įmonės veiklos planavimo ir sėkmingo rezultato. Deja, labai dažnai strategijų, biudžetų, įmonės tikslų nepavyksta įgyvendinti taip, kaip buvo suplanuota, o tai sukelia ne tik papildomo galvos skausmo finansų vadovui, bet tampa ir nemažu iššūkiu visai organizacijai. Labai svarbu nuolat atlikti strateginės rizikos vertinimą ir numatyti rizikos mažinimo priemones. Jeigu planas A nepavyksta, tuomet bendrovė turi būti pasiruošusi įgyvendinti planą B. Pastebiu, kad didėja kompetentingų, jaunų ir itin ambicingų finansų srities specialistų, kurių ateitis – finansų vadovo, direktoriaus, analitiko, eksperto pareigos. Lietuvoje yra neblogos sąlygos dirbti aukščiausio lygio finansų vadovams, kurie puikiai gali konkuruoti su pasaulinės klasės specialistais.
- Koks turėtų būti įmonės vadovas bendraudamas su finansų vadovu?
Mano požiūriu, vadovas turi vertinti ir gerbti visų lygių žmones, sugebėti įžvelgti jų gabumus, ketinimus ir motyvus. Tai turi būti tvirta asmenybė – sugebanti tokia išlikti įvairiose gyvenimo situacijose, gebanti pasiekti to, ko nori. Galiausiai, jis turi suprasti ir palaikyti. Už vadovo nugaros darbuotojai turi jaustis kaip už mūro. - Kaip dujų terminalo projektas pakeitė „Klaipėdos naftos“ balansą? Ar neatsirado per didelės rizikos?
SkGDT terminalo projektas daro reikšmingą įtaką bendrovės veiklai, savo apimtimi ir dydžiu tai bus didžiausia įmonės dalis. Pavyzdžiui, planuojama, kad nuo 2015 m. bendrovė turėtų gauti apie 200 mln. Lt pajamų iš SkGDT terminalo, o šiuo metu naftos terminalas generuoja 130 mln. Lt per metus. Akivaizdu, kad įgyvendinus projektą bendrovė tvirtai stovės ant dviejų kojų – jos veikla susidės iš dviejų pagrindinių segmentų – naftos ir SkGDT terminalo.
- Kodėl bankai sutiko skolinti šiam projektui? Kodėl jie turėtų skolinti tokiam svarbiam geopolitiniam projektui? Projekto verslo modelis buvo patvirtintas Europos Komisijos, visa tai suteikia papildomo komforto bankams. Tokiu būdu jiems lengviau priimti sprendimus skolinti. Labai džiaugiuosi, kad SkGDT projekto finansavimu domisi visi pagrindiniai Lietuvos bankai, o konkursai įrodo, kad galime gauti geriausių rinkoje pasiūlymų. Šį valstybės strateginį projektą itin remia pati valstybė, kuri projektui finansuoti jau yra suteikusi 280 mln. Lt garantiją už EIB paskolą. Manau, tai labai svarūs argumentai bankams.
- Kaip vertinate dujų terminalo perspektyvas? Kokios šio projekto stipriosios pusės?
Siūlau į šį projektą pažiūrėti plačiau – tai pasaulinio lygmens projektas. Jis jau dabar daro įtaką visam Baltijos regionui, ir manau turi labai dideles perspektyvas ateityje. Su projektu atsiranda prielaidos vystytis Baltijos regiono dujų rinkai, atsiranda galimybė plėtoti alternatyvius verslus – dujų tiekimą į mažos apimties laivus ar perkraunant ir gabenant transporto priemonėmis į žemyną. Nuo mūsų visų priklausys, kaip išnaudosime šias visas galimybes. - Kokia apkrova terminalas turėtų dirbti, kad pats nebūtų nuostolingas?
SkGDT terminalo projekto vienas iš svarbiausių uždavinių – užtikrinti dujų tiekimo į Lietuvą saugumą. Įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatyta, kad per SkGDT terminalą numatoma pirmaisiais metais krauti po 540 mln. kub. m dujų. Šiandien jau yra patvirtintas mechanizmas, kuris užtikrina, kad SkGDT terminalo kaštai būtų padengti, todėl terminalo veikla, kaip ir kita reguliuojama veikla, neturėtų būti nuostolinga.
- Ką patartumėte jaunimui, siekiančiam finansų vadovo posto?
Mano patarimas: mėgti savo darbą, stipriai ir atsakingai dirbti, būti ambicingais ir tuomet pasieksite savo tikslus. Kiekviena diena darbe turi suteikti džiaugsmo, bet nederėtų užmiršti, kad reikia mokėti pripažinti savo klaidas, o svarbiausia – iš jų mokytis.