Kad už komandiruotę nesumokėtų per mažai

Kristina Erlickytė-Griciuvienė, KPMG Teisinių paslaugų darbo grupės vadovė: „Konkrečios prievolės darbdaviams paaiškės, pataisius teisės aktus Lietuvoje.“ Vladimiro Ivanovo nuotr.

**
Darbdaviai ne tik privalės teikti daugiau informacijos, tačiau gali sulaukti ir dažnesnių patikrinimų.

Komentras
Aras Petrevičius, Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius


Tokios informacijos apie išvykstančius komandiruotėn darbuotojus VDI nei dabar reikia pranešti, nei toks reikalavimas numatytas naujoje direktyvoje. Kita vertus, informacija apie komandiruojamus darbuotojus į užsienį pateikiama „Sodros“ Užsienio išmokų tarnybai, kuri išduoda A1 formas. Šis dokumentas patvirtina, kad dirbantysis yra apdraustas socialiniu draudimu savo nuolatinės darbo vietos valstybėje. Yra šalių, kuriose privaloma turėti A1 formą – be jos darbuotojas negali važiuoti į komandiruotę.
Kol neįgyvendinta nauja direktyva, bendrovės turėtų išsiaiškinti šalių, į kurias vyksta darbuotojai, darbo sąlygas.
Darbo ir poilsio laikas, kasmetinių mokamų atostogų trukmė, minimaliosios darbo apmokėjimo sąlygos, darbuotojų nediskriminavimo sąlygos ir pan. Užsienio darbo inspekcijos ar kitos kontroliuojančios institucijos kreipia nemažą dėmesį į darbo apmokėjimo sąlygas – svarbu išsiaiškinti, kokį darbo užmokestį Lietuvos darbdavys turės mokėti komandiruojamam darbuotojui. Šalyse, kuriose nenustatyta MMA, minimaliosios darbo apmokėjimo sąlygos paprastai nustatytos kolektyvinėse sutartyse ir jos priklauso tiek nuo ekonominių veiklų, tiek nuo teritorijos, tiek nuo darbuotojo statuso (amžiaus, patirties, kategorijos ar kt.). Dienpinigiai įeina į tos šalies, kurioje darbuotojai laikinai dirba, minimaliąsias darbo apmokėjimo normas. Ateityje ši informacija bus prieinama viešai visiems paslaugų teikėjams. Taisyklė dėl įmonių patikrinimo liks ta pati – valstybės institucija pagal savo kompetenciją tikrins, kaip laikomasi šioje šalyje laikinai dirbančių komandiruotų darbuotojų darbo sąlygų. Tiesiog bus glaudžiau bendradarbiaujama tarp valstybių narių. Įmonė užsienio šalyje turės paskirti asmenį, su kuriuo kompetentingos institucijos galėtų palaikyti ryšį ar įteikti dokumentus. Komandiruojant darbuotojus į užsienį ilgesniam laikui, apie tai reikės pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Tokie reikalavimai įrašyti naujoje darbą komandiruotėse reglamentuojančioje ES direktyvoje. Tokiu būdu siekiama, kad darbuotojai gautų bent minimalų šalies, į kurią siunčiamas darbuotojas, darbo užmokestį ir kitų garantijų.
Europos Parlamentas patvirtino naują Europos Sąjungos direktyvą dėl komandiruočių. Jai kol kas nesuteiktas oficialus pavadinimas ir numeris, nes ji dar oficialiai nepaskelbta ES leidinyje. Kristina Erlickytė-Griciuvienė, KPMG Teisinių paslaugų darbo grupės vadovė, pabrėžia, kad direktyva leis geriau prižiūrėti darbdavius, kai jie siunčia darbuotojus į komandiruotes. Apie į užsienį siunčiamus darbuotojus reikės pranešti Lietuvos valstybinei darbo inspekcijai. Dabar ją reikia informuoti tik tuomet, kai į Lietuvą atvyksta dirbti darbuotojai ilgesniam kaip 30 d. laikotarpiui.
„Darbdaviai ne tik privalės teikti daugiau informacijos, tačiau gali sulaukti ir dažnesnių patikrinimų, nes valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų glaudžiau bendradarbiauti ir keistis informacija“, – teigia p. Erlickytė-Griciuvienė. Ir dabar darbdavys privalo užtikrinti minimalias garantijas siunčiamam darbuotojui pagal tos šalies, į kurią jis siunčiamas dirbti, teisės aktus. Darbuotojui turi būti mokama ne mažiau už tos šalies minimalų darbo užmokestį, garantuojama toje šalyje nustatyta atostogų trukmė, suteikiamos kitos toje šalyje taikomos garantijos.
„Jei, tarkim, darbininkas komandiruojamas į Švediją, darbdavys Lietuvoje privalo užtikrinti, kad darbuotojo minimalus darbo užmokestis nebus mažesnis nei minimalus užmokestis Švedijoje. Jei to nebus laikomasi, pagal naująją direktyvą galėtų atsakyti ir verslo partneris Švedijoje“, – apie naujovę pasakoja p. Erlickytė-Griciuvienė. Įsigaliojus teisės aktui, visos šios prievolės bus griežčiau kontroliuojamos. Tačiau direktyva nepalies trumpesnių kaip 30 d. komandiruočių.
Konkrečios prievolės darbdaviams paaiškės pakeitus atitinkamus teisės aktus Lietuvoje. Tikėtina, kad bus keičiamas Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas, kuris šiuo metu įgyvendina Direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo. Taip pat gali prireikti keisti ir priimti naujų poįstatyminių teisės aktų, apibrėžiančių Valstybinės darbo inspekcijos įgaliojimus, pranešimų apie komandiruojamus darbuotojus teikimo tvarką. Direktyvos nuostatas šalys narės turės perkelti į savo teisę per dvejus metus.
„Dažnai komandiruojamam darbuotojui mokamas darbo užmokestis ir suteikiamos garantijos atitinka siunčiančios, o ne priimančios valstybės, kur dirba komandiruotas darbuotojas, teisės aktų reikalavimus“, – teigia p. Erlickytė-Griciuvienė.
Pasitaiko, kad komandiruoti darbuotojai deklaruojami kaip savarankiškai dirbantys. Taip išvengiama dalies reikalavimų, taikomų pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Tokiems fiktyviems komandiravimo atvejams nustatyti skirta ir naujoji direktyva. Šiame dokumente išvardyti požymiai, pagal kuriuos reikia vertinti, ar komandiruotė yra fiktyvi. Požymiai apima įmonės administracijos, faktinės veiklos vykdymo vietą, darbuotojų faktinę darbo vietą, veiklos mastą atskirose šalyse ir pan.