Per metus paaugo ketvirtadaliu

Programavimo ir konsultavimo bendrovių pajamos pernai išaugo 21%, duomenų centrų paslaugas teikiančių bendrovių didėjo dar sparčiau – 31%. Vidaus rinka, viešieji pirkimai prie tokio šuolio prisidėjo labiau nei eksportas.

Andrius Plečkaitis, „Infobalt“ inovacijų vadovas: „Džiugu, kad didėja eksportas tokiose brandžiose rinkose kaip Vokietija, Suomija, o ką jau kalbėti apie Švediją, Daniją, jos tampa mūsų namų rinkomis.“ Vladimiro Ivanovo nuotr.

Komentaras
Tomas Beniušis, UAB „Practica Capital“ ir „Startup.lt“ informacinių technologijų vadovas:

„Kalbant apie pokyčius verta pažymėti, kad vis daugiau dėmesio įmonės skiria sukauptų duomenų rinkimui ir apdorojimui. Produktai tobulinami atsižvelgiant į analizės rezultatus. Atitinkamai keičiasi supratimas apie programinių produktų poreikį. Įmonės jungia duomenų analitiko ir verslo analitiko įgūdžius.

Šiek tiek mažiau kuriama specializuotų mobiliųjų programėlių, nes daug ką galima padaryti ir be jų – adaptavus savo interneto puslapį visiems įrenginiams (angl. responsive design). Aplikacijas įmonės linkusios kurti tada, kai reikia išnaudoti tam tikras specifines mobiliųjų telefonų funkcijas, neprieinamas interneto naršyklei.

Tobulėjant naršyklėms galime sulaukti vis įvairesnių ir įdomesnių tinklalapio dizaino sprendimų – nestandartinių prie projekto poreikių pritaikytų šriftų, daugiau interaktyvumo. Pastaruoju metu vėl grįžtama prie vieno išskirtinio, dažnai animuoto pristatomojo vaizdo, tačiau, priešingai nei anksčiau, jis siejamas su konkrečiu projekto turiniu, naujiena ar produktu.

Tikėtina, kad ir toliau mažės teksto, jį keis vaizdo, garso medžiaga, daugės animacijų, interakcijų ir kito pobūdžio medijų vaizdų (angl. rich media content).
Pastebime kad dizainas paprastėja, stengiamasi remtis minimalistinio dizaino principais (angl. flat design) arba iki minimumo supaprastinti naudojamas spalvas ir atspalvius.

Visos e. parduotuvės ar e. paslaugas parduodančios svetainės toliau juda dviem kryptimis: tobulinami dirbtinio intelekto algoritmai, kad vartotojams galima būtų pasiūlyti labiau vartotojų poreikius atitinkančių rezultatų, taip pat diegiami apsipirkimo vienu pelės spustelėjimu sprendimai (angl. one-click buying).

Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, tenka pastebėti, kad aparatūrinė ir programinė įranga šiuo metu yra šiek tiek išsikvėpusi po milžiniško mobiliųjų technologijų bumo prieš 3–5 metus.
Dabar sunku pasakyti, kurios technologijos iššaus. Milžinišką potencialą turi jau egzistuojantys išmanieji akiniai ar išmanieji laikrodžiai, geroką postūmį pirmyn turėtų suteikti vietos (pavyzdžiui, iBeacon) arba pojūčių (rega, klausa, emocijų nuskaitymas, judesio) nustatymo įrenginiai.“

Programavimo, konsultavimo paslaugos ir susijusi veikla, mln. Lt

Metai Pajamos Ikimokestinis pelnas Grynasis pelningumas**, %
2008 m. 870 115 4,2
2009 m. 718 13 1,9
2010 m. 830 50 3,6
2011 m. 933 83 3,5
2012 m. 1.138 75 3,9
2013 m. 1.377 112 n.d.
**Mediana, skaičius per statistinės eilutės vidurį.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Informacinių paslaugų veikla*, mln. Lt

Metai Pajamos Ikimokestinis pelnas Grynasis pelningumas**, % (mediana)

2008 m. 151 19,4 6,6
2009 m. 158 25,1 0,8
2010 m. 160 24,2 5,1
2011 m. 192 17,8 3,7
2012 m. 280 22,0 5,0
2013 m. 367 46,7 n.d.
*Duomenų apdorojimo, interneto serverių (prieglobos paslaugos), interneto vartų paslaugos.
**Mediana, skaičius per statistinės eilutės vidurį.
Šaltinis: Statistikos departamentas

Atlyginimai IT sektoriuje 2012 m.

Darbuotojų, gaunančių tokį atlyginimą skaičius, vnt. Atlyginimo prieš mokesčius dydis, Lt

600 900
1.200 1.000 ir mažiau 1.900 Nuo 1.000 iki 1.500 2.200 1.500–2.000
2.200 2.000–2.500
4.000 2.500–3.500 4.200 3.500–5.500 1.400 5.500–7.000
1.700 7.000 ir daugiau
Šaltinis: „Infobalt“

Suma, už kurią sudaryta viešųjų pirkimų sutarčių*, mln. Lt

Metai Suma
2012 m. 323
2013 m. 400
*IT paslaugos, programinės įrangos kūrimas, jos ir informacinių sistemų įsigijimas
Šaltinis: Viešųjų pirkimų tarnyba Programavimo ir IT konsultavimo bendrovių pajamos pernai išaugo 21%, o ikimokestinis pelnas beveik pasiekė iki krizės buvusi lygį. Duomenų apdorojimo ir interneto serverių paslaugų (prieglobos) bendrovių pajamos augo dar sparčiau – 31%. Šis sektorius nuo 2008 m. padvigubino savo pajamas ir pelną. Augimą pernai labiau lėmė vidaus rinka, nes eksportas nėra labai didelis. Minėti du sektoriai bendrai savo pajamas padidino 326 mln. Lt, o pajamos iš IT paslaugų eksporto išaugo 68 mln. Lt. Andrius Plečkaitis, „Infobalt“ inovacijų vadovas, vidaus rinkoje įžvelgia dvi tendencijas, kurios stipriai reiškiasi ir pasaulyje. „Vis labiau populiarėja debesų kompiuterija. Įmonės drąsiau duomenis patiki serverių nuomą siūlančioms bendrovės – su šia tendencija galima sieti ir pajamų padidėjimą iš duomenų apdorojimo paslaugų, serverių prieglobos“, – teigia p. Plečkaitis. Kita tendencija, anot inovacijų vadovo, tai sistemų pritaikymas mobiliesiems įrenginiams.
„Bendrovės pertvarko savo sistemas, kad tiek darbuotojai, tiek klientai turėtų prieigą prie jų iš bet kur, kad klientai galėtų pateikti užsakymų, patys atlikti tam tikras operacijas“, – teigia p. Plečkaitis. Jis prognozuoja, kad šiemet galima tikėtis panašaus IT sektoriaus augimo, kaip ir pernai. Šiemet ir kitąmet rinką pasieks nemažai Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų – bus išmokėta apie 40% iš visos 900 mln. Lt sumos, IT projektams skirtos iš ES lėšų 2007–2013 m. Vienas iš didesnių srautų – apie 100 mln. Lt vertės e. sveikatos projektas, kurį baigus bus viena e. formato iš visur prieinama gyventojo sveikatos istorija, nebeliks popierinių receptų. „Tai jau trečias bandymas įgyvendinti šį sveikatos projektą, priešingai nei pirmieji du, šis atrodo solidžiai. Yra visos galimybės, kad jis bus įgyvendintas
“, – teigia p. Plečkaitis. Pernai viešųjų pirkimų sutarčių buvo sudaryta 71 mln. Lt daugiau nei 2012 m., taigi pasiektas 21% augimas.
IT paslaugų eksportas per kelis pastaruosius metus augo vos ne dvigubai, nes augimas prasidėjo nuo gana žemai nuleistos kartelės – 2008 m. buvo eksportuota 100 mln. Lt vertės paslaugų. Pernai šis kilimas sulėtėjo iki 28%.
„Džiugu, kad didėja eksportas tokiose brandžiose rinkose kaip Vokietija, Suomija, o ką jau kalbėti apie Švediją, Daniją, jos tampa mūsų namų rinkomis. Į Vokietiją ir Suomiją mūsų asociacija žiūri kaip į perspektyviausias“, – pažymi p. Plečkaitis. Suaktyvėjusios danų investicijos į tokias IT paslaugų įmones kaip CSC, „AdForm“, „Dtec Net“, „Itero“ taip pat skatina ir eksportą.