Yra pirkimai, bus ir „otkatų“

Apie viešuosiuose pirkimuose pradanginamas valstybės ir ES paramos lėšas žino ne tik p. Plytnikas. Bet schemos veikia toliau... Juditos Grigelytės nuotr. 234905 Biokuro tiekimo konkursus skelbiančios savivaldos šilumos gamybos įmonės į konkursų sąlygas prirašo įvairių kvalifikacinių reikalavimų, kurie galimų tiekėjų skaičių dažniausiai apriboja iki vieno. Dėl to į konkursus nepritraukiama daugiau potencialų pirkėjų, kurie siūlytų palankesnes kainas. Apie tokią viešųjų pirkimų (VP) konkursų būklę vakar rašė VŽ. Deja, istorija su šilumos gamybos įmonėmis – nei VP išimtis, nei netikėtumas. „Jeigu aukštus kvalifikacinius reikalavimus įveikti ir konkursą laimėti sugeba ne tas tiekėjas, kuriam sutartis buvo numatyta, kiekviena atvežama biokuro siunta tikrinama preciziškai pagal visus parametrus, o radus neatitikimų, išrašomos baudos“, – VŽ guodėsi rinkos dalyvis su sąlyga, kad jo pavardė bus neminima.
Konkurso sąlygos surašytos taip, kad tiktų tik vienam, TAM dalyviui, konkursą laimėjo NE TAS dalyvis... Ką reiškia tokios formuluotės (aišku, neviešos) ir kaip tokiu atveju elgiasi užsakovai, VP rengėjai? Neretai konkursas paprasčiausiai nutraukiamas – geriau nedaryti nieko, nei įsileisti „ne tą“ dalyvį – iš jo gi negausi savo dalies...
Kad ir kiek būta mėginimų tobulinti bene vieną labiausiai korumpuotų sričių, iš kurios mokesčių mokėtojų sąskaita pasipelno nesąžiningi VP vykdytojai, pasistūmėta ne toliau nei tada, kai problema buvo įvardyta. Prieš keletą metų tuometinis premjeras Andrius Kubilius prabilo apie 4 mlrd. LT, kurie kasmet pradanginami vykdant VP. Be jokių tyrimų aišku, kad tie pinigai neišgaruoja – jų likimą žino asmenys, kurių kišenėse ar sąskaitose nusėda tie milijardai. Jie nuteka per valstybės lėšomis finansuojamų projektų, ES lėšų skirstymo iki šiol neužtaisytas spragas. Lietuvos verslo paramos agentūros direktorė Diana Vilytė teigia, kad pažeidimai VP sektoriuje sudaro apie 80% visų agentūros nustatytų pažeidimų įgyvendinant projektus. Pasak jos, baudžiama dažniausiai tik už smulkius nusižengimus, o štai banginiai, sudarę kartelinius susitarimus, kaip niekur nieko plaukia toliau. Nes procedūriškai viskas lyg ir tinkamai atlikta.
Kaip tokiems gudročiams pavyksta visiems nušluostyti nosį? Žydrūnas Plytnikas, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas, regis, žino. Anot jo, dauguma VP pirkimų vyksta pagal išankstinius susitarimus. „Yra tų schemų“, – mįslingai tikino jis „Laisvosios bangos“ eteryje ir net nupasakojo vienos iš jų mechanizmą.
Ponas Plytnikas pademonstravo ir daugiau užkulisinių žinių: jis suskaičiavo, kad viešuosiuose pirkimuose visus reikalus tvarko ir visi vienas kitą žino „maksimum šimtas“ žmonių. Ir visi jie vienas su kitu glaudžiai susiję. Pasak jo, VP projektai susiję su „partiniais reikalais“ – svarbiausi ES lėšomis remiami projektai „nueina į aukščiausias politines struktūras“. „Labai labai norint galima juos išgaudyti“, – tikina p. Plytnikas. Tai kodėl niekas negaudo? Nenori? Ar nori, bet ne „labai labai“? Stebina ir VPT vadovo „drąsa“: apie schemas žino, jų mechanizmą žino ir net šimtuką žino, bet nieko nedaro. Pasakęs A, sakyti B jau nebenori. Ponas Plytnikas neatsakė ir į VŽ klausimus apie „šimtuką“ bei apie priemones VP sistemai pagaliau sutvarkyti.
Tačiau, be VPT, dar turime mokesčių mokėtojų išlaikomą Specialiųjų tyrimų tarnybą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kitų institucijų. Ar joms visiškai nerūpi iš valstybės, t. y. iš visų mūsų, pasigviešiami milijardai? Ir kada pagaliau politikai pareikš savo valią nusikratyti korumpuotos sistemos ydų?