Kritinės žaliavos: Lietuva pradeda etapą, kuriame svarbiausias vaidmuo tenka valstybei
„Šis sprendimas rodo platesnę tendenciją – kritinių žaliavų politika visoje Europoje tampa valstybės ekonominės ir saugumo strategijos dalimi, o nacionalinės geologijos tarnybos, tokios kaip LGT, tampa pagrindinėmis institucijomis, kuriančiomis duomenų bazę būsimoms pramonės ir investicijų kryptims“, – sako LGT direktorius Egidijus Viskontas.
Nuo hipotezių prie duomenimis grįsto vertinimo
Lietuva šiuo metu neturi išžvalgytų kritinių žaliavų telkinių, bet įvairiuose žemės gelmių sluoksniuose aptinkama cheminių elementų, priskiriamų ES kritinių žaliavų sąrašui. Iki šiol šie duomenys buvo fragmentiški ir surinkti skirtingais laikotarpiais, dažniausiai orientuojantis į kitus geologinius tikslus. Naujuoju veiksmų planu LGT numato iš naujo apdoroti archyvinius duomenis, juos suskaitmeninti, integruoti ir sudaryti paplitimo žemėlapius, kad būtų galima atsakyti į bazinį klausimą – ar Lietuvoje apskritai egzistuoja geologinis pagrindas kalbėti apie kritinių žaliavų potencialą.
Verslui tai svarbus signalas: valstybė pirmiausia kuria informacinę infrastruktūrą ir mažina neapibrėžtumą, dažniausiai stabdantį ankstyvos stadijos investicijas. Kritinių žaliavų paieška – ilgo ciklo procesas, todėl daugelyje ES valstybių pirmąją žvalgybos fazę finansuoja būtent viešasis sektorius.
Kritinės žaliavos – jau geopolitikos ir ekonominio saugumo klausimas
ES reglamentas dėl kritinių žaliavų siekia stiprinti Sąjungos strateginį savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo importo. Tai reiškia, kad žemės gelmių politika iš techninės srities vis labiau pereina į pramonės, tiekimo grandinių ir ekonominio saugumo lauką.
Šiame kontekste valstybės vaidmuo esminis. Kritinių žaliavų potencialo vertinimas reikalauja ilgalaikių investicijų į duomenis, tyrimus ir infrastruktūrą – tai etapai, kuriuose privatus sektorius dažniausiai nedalyvauja dėl didelės rizikos ir neapibrėžtos grąžos. Todėl nacionalinės institucijos, tokios kaip LGT, veikia kaip pirmasis žingsnis kuriant pagrindą galimiems ateities projektams.
„Ankstyvas geologinių duomenų vertinimas leidžia ne tik identifikuoti galimus išteklius, bet ir iškart įvertinti galimas aplinkosaugines rizikas – kompleksiškai analizuojant dirvožemio, uolienų ir požeminio vandens cheminę sudėtį galima nustatyti jautrias teritorijas ir išvengti sprendimų, kurie ateityje galėtų kelti taršos grėsmių“, – teigia E. Viskontas.
Estijos kryptis: politinis sprendimas prieš pramoninius projektus
Regiono kontekste dažnai minimas Estijos pavyzdys. Dar prieš keletą metų šalyje kritinių žaliavų tema nebuvo plačiai institucionalizuota, bet dabar ji pakelta į valstybės strategijos lygmenį. Estija prisijungė prie tarptautinės „Minerals Security Partnership“ iniciatyvos, o Užsienio reikalų ministerija šį žingsnį pristatė kaip ekonominio saugumo ir investicijų pritraukimo priemonę.
Klimato ministerijos komunikacijoje kritinės žaliavos tiesiogiai siejamos su Europos strategine autonomija, o nacionaliniai tyrimai inicijuojami ministerijų lygmeniu. Tai rodo aiškią seką – prieš atsirandant pramonės projektams valstybė pirmiausia stiprina institucijas, tyrimų bazę ir duomenų sistemą.
Kodėl valstybės įsitraukimas tampa lemiamas
Lietuvos veiksmų planas aiškiai nubrėžia ribą tarp tyrimų ir gavybos – numatyti apžvalginiai ir netiesioginiai geologiniai tyrimai, o sprendimai dėl tolesnių etapų bus priimami tik remiantis surinktais duomenimis.
„Toks modelis leidžia valstybės institucijoms prisiimti ankstyvosios stadijos riziką ir sudaryti sąlygas atsirasti rinkos interesui vėlesniuose etapuose, kartu užtikrinant, kad aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos aspektai būtų integruoti dar prieš galimas investicijas“, – sako LGT vadovas.
Verslui tai svarbus signalas: jei Lietuva nuosekliai kurs patikimą geologinės informacijos bazę, ji galės aktyviau įsitraukti į ES kritinių žaliavų iniciatyvas ir finansavimo programas. Tai gali reikšti ne tik galimą žaliavų gavybą ateityje, bet ir aukštesnės pridėtinės vertės veiklą technologijų, medžiagų perdirbimo ar duomenų analizės sektoriuose.
Sprendimų laikotarpis dar tik prasideda
Šiandien Lietuva dar tik vertina, ką turi savo žemės gelmėse. Tai ankstyvas etapas, kai svarbiausia ne telkinių paieška, o duomenų kokybė ir valstybės gebėjimas formuoti ilgalaikę kritinių žaliavų politiką. Estijos patirtis rodo, kad šis procesas prasideda ne nuo ekskavatorių, o nuo politinio sprendimo sistemingai kaupti žinias.
„Lietuvos pasirinktas kelias – duomenimis grįstas kritinių žaliavų potencialo vertinimas – žymi pradžią laikotarpio, kuriame valstybė tampa pagrindiniu strateginių sprendimų iniciatoriumi“, – apibendrina E. Viskontas.
Projektas „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“
Projekto partneriai: Lietuvos geologijos tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos
apsaugos agentūra
Projekto vykdytojas – Aplinkos projektų valdymo agentūra
Projektas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
