Sezono pamokos: kaip suvaldyti elektros kainų riziką?

Šių metų ausio mėnesį elektros kaina biržoje siekė 152,47 Eur už megavatvalandę. Tai – bene 70 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį.

Romo Urbono, energetikos bendrovės „Enefit“ verslo segmento vadovo teigimu, nuo absoliučių kainų aukštumų ir 2022 m. primenančios energetinės krizės šįmet apsaugojo tik stabili dujų kaina. Jeigu ir ši žaliava būtų brangusi, situacija būtų buvusi gerokai liūdnesnė, ypač verslams, kurie žiemą sunaudoja daug elektros energijos, o pajamų gauna sąlyginai mažiau.

„Jeigu įmonės apyvarta žiemą nėra aukšta, o dar neplanuotai tenka mokėti du ar tris  kartus didesnę sąskaitą už elektrą, kaštų eilutė gali smarkiai išbalansuoti biudžeto planus. Nuo tokių netikėtumų galima apsidrausti protingai išskaidant savo energetinių kaštų riziką: biržos kainomis pirkti ne visą, o tik dalį elektros energijos. Likusią dalį suvartojamos elektros įsigyti fiksuota kaina, taip apsisaugant nuo drastiško jos augimo“, – dėsto R. Urbonas.

Lankstus sprendimas

Dalinai fiksuoti elektros energijos kainą yra protingas sprendimas verslams, negalintiems sau leisti prisiimti didelės kainų šuolių rizikos perkant elektrą vien biržoje. Iš kitos pusės, dalinis fiksavimas leidžia išvengti ir ilgalaikio įsipareigojimo visą reikiamą elektros energiją pirkti už iš anksto nustatytą kainą.  

Įsivertinus įmonės elektros poreikį ir jį užfiksavus, rizika patirti verslą išbalansuojančius energetinius kainų šuolius smarkiai sumažėja. Pavyzdžiui, apskaičiavus, kad jūsų įmonei siūloma 100 Eur/MWh kaina už elektros energiją yra priimtina, galite sutartimi užfiksuoti šią kainą minimaliai realiai suvartojamai elektros energijos daliai. Tuomet net ir biržoje formuojantis gerokai aukštesnėms kainoms, išlaidos už elektrą neturės didelio svorio finansiniams rodikliams, nes esminė gyvybiškai įmonei reikalinga elektros dalis bus perkama fiksuota kaina.

R. Urbonas pabrėžia, kad ypač palanku tokį sprendimą priimti svarstant apie ilgesnę perspektyvą – metams ar net keliems.

„Kuo toliau į ateitį, tuo paklausa mažesnė, atitinkamai ir kaina formuojasi mažesnė, todėl pirkdamas iš anksto gali laimėti. Tuo tarpu kuo artimesnis laikas, kuriam fiksuojama kaina (pavyzdžiui, ateinantis sezonas ar metai), tuo elektros paklausa yra didesnė. Būtent toks ilgesnio periodo fiksavimas, bent po nedidelę dalį, gali padėti suamortizuoti netikėtas išlaidas“, – paaiškina  „Enefit“ ekspertas.

Dalinis fiksavimas yra itin lankstus sprendimas: rinktis galima ne tik suvartojamos elektros energijos dalį, kuriai bus fiksuojama kaina, ar fiksavimo laikotarpį, bet ir taikyti skirtingas fiksuotos ir biržos kainos proporcijas atskirais mėnesiais ar sezonais. Pavyzdžiui, fiksuoti tik žiemą, kai aukštų kainų rizika didžiausia ir skausmingiausia verslui, o pavasarį fiksuotos energijos dalį sumažinti iki 10 proc. arba visai grįžti prie biržos kainų. Lygiai taip pat varijuoti galima ir ilgesnį laikotarpį, išskaidant metus.

Galimybę dalinai fiksuoti elektros kainą „Enefit“ verslo klientams pasiūlė dar 2018 m., tad iš praktikos mato, jog  „Fiksuotos + kintamos kainos“ sprendimas veikia. „Štai neseniai analizavau vieno kliento sausio mėnesio sąskaitą, jis yra užfiksavęs 20 proc. suvartojamos energijos. Svertinis jo kainos vidurkis buvo 129 Eur/MWh, kai biržos kaina perkantis vartotojas mokėjo apie 160 Eur. Kai įmonės sąskaita už elektrą svyruoja apie 100 000 Eur, tai 30 000 Eur sutaupymas atrodo tikrai solidus ramstis verslui“, – pasakoja R. Urbonas.

Išmokti pamokas

Elektros kainą formuoja daug dedamųjų, o vienos svarbiausių, ypač žiemos ar ankstyvo pavasario laikotarpiu – orai ir elektros suvartojimas. Žiemą pastarasis ir taip išauga, o rekordiniai šalčiai šiais metais elektros poreikį dar labiau didino. Tuo tarpu elektros energijos pasiūla, atvirkščiai, mažėjo. Speigas stabdo vėjo jėgaines, gausus sniegas blokuoja saulės elektrinių generaciją. Tad atsinaujinančios elektros energijos šaltiniai gamino mažiau energijos nei jos reikėjo, o šis atotrūkis augino kainas biržoje.

Žiema jau užleidžia vietą pavasariui, tačiau jos atneštas pamokas verta pritaikyti ateičiai. Susirūpinti išlaidomis už elektrą reikėtų ne tada, kai kainos išauga, o kur kas anksčiau – tik taip įmanoma suvaldyti kylančias rizikas, bent jau iš dalies, sako ekspertai. Juolab kad pasikliauti vien šylančiais orais ar tirpstančiu sniegu, kuris užplūs hidroelektrines, pernelyg neapdairu.

Vasarą, jei ji bus lietinga ir nesaulėta, kaip 2017 m., gali lygiai taip pat susidaryti kritinė situacija elektros energijos biržoje. Šalta žiema ištuštino ir Europos dujų saugyklas, tad netrūksta prielaidų, kad ateinantį sezoną dujos bus vertingesnės. Jei vėl stos rekordiniai šalčiai, elektros kainos gali siekti panašų lygį, kokį matome dabar.

Derėtų nepamiršti ir geopolitinio aspekto. Lietuva jau ne sykį patyrė, kaip birža reaguoja į neprognozuojamus nedraugiškų valstybių veiksmus ir pažeistus elektros perdavimo kabelius tarp Baltijos šalių ir Skandinavijos. Be to, vasaros metu elektros jungtys tarp šalių dažnai remontuojamos planine tvarka, o sumažėjęs pralaidumas turi įtakos kainoms.

Todėl verslai tikrai nepraloštų skyrę laiko sudaryti elektros pirkimo strategijai, kuri realiai mažintų rizikas laikotarpiais, kai jos įmonei didžiausios, įsitikinęs R. Urbonas. Energetika yra gan kompleksiška ir daugialypė sritis, tačiau jei kompetencijų ją perprasti stinga, visuomet galima pasikonsultuoti su profesionalais.

„Elektrą naudoja visi, tačiau dažniausiai apie ją susimąstoma tik tada, kai dėl sutrikimų ji dingsta arba jeigu ateina itin didelė sąskaita. Metas keisti tokį požiūrį. Sumaniai formuojant energetikos politiką, atsiranda išties daug potencialo didinti efektyvumą ir optimizuoti įmonės kaštus. Fiksuotos ir kintamos kainos sprendimas yra racionalus pasirinkimas tokiu atveju“, – tikina vienos didžiausių Baltijos regiono energetikos bendrovės „Enefit“ atstovas.