Miškų urėdijoms reikia paslaugų centro

Miškų urėdijos vertina centralizuoto medienos pardavimo pranašumus, tačiau galėtų žengti ir kitą žingsnį – sekdamos privačių įmonių grupių pavyzdžiu įkurti miškų urėdijų aptarnavimo centrą.

Urėdijų pajamas kėlė išaugusi apvaliosios medienos kaina. JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.

5,5%
Tiek brango apvalioji mediena.

Komentarai

Marius Barys, Valdymo koordinavimo centro l.e.p. vadovas: „Būtų tikslinga įvertinti galimybes centralizuoti ne tik apskaitą, bet ir kitas miškų urėdijų funkcijas, pavyzdžiui, finansinės kontrolės, lėšų valdymo.“

Gintaras Visalga, generalinio miškų urėdo pavaduotojas: „2015 m. pradės veikti bendra informacinė visų urėdijų apskaitos sistema, ji padės optimizuoti miškų urėdijų valdymo procesus, žmogiškuosius darbo išteklius.“

Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas: „Urėdijoms kelti mokesčių nėra prasmės. Palyginti su geležinkelininkais, energetikais ir kelininkais, nėra išlaikyta jokio proporcingumo. Pajamų į biudžetą reikia ieškoti pas kelininkus ir energetikus.“

Miškų urėdijų veiklos rezultatai
mln. Lt
2012 m. 2013 m.
Pardavimai 495 532
Grynasis (normalizuotas) pelnas* 88 107
Pelno marža 17,9% 20,2%
Nuosavo kapitalo grąža 2,5% 3,1%
Skolinto ir nuosavo kapitalo santykis** 0 0

* Įskaitant žaliavos ir turto mokesčius, nustatyta, kad 2013–2015 m. būtų ne mažesnis kaip 97 mln. Lt.
** VVĮ vidurkis – 14,4%, privataus sektoriaus – apie 75%.

Šaltinis: 2013 m. preliminari VVĮ veiklos ataskaita

Naujas mokestis privatininkams
Nuo kitų metų įsigalioja papildomas 5% mokestis privačių miškų valdytojams, jis bus mokamas nuo visų už parduotą medieną ir nenukirstą mišką gaunamų pajamų.
„Jeigu teisinė bazė liks kaip dabar, kitais metais gamyba iš privačių miškų stos“, – sako Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas. Asociacijos pastangomis tą mokestį pavyko nukelti bent pusmečiui (planuota nuo š. m. liepos), tačiau LMSA įtaria, kad šis mokestis prieštarauja ES teisei, nes taikomas apyvartai, todėl su Seimo narių grupe kreipėsi į Europos teisės departamentą. „Tai pripažino ir pats premjeras Algirdas Butkevičius. Juk ir kelių mokestis, kuris Lietuvoje buvo mokamas nuo apyvartos, buvo panaikintas“, – sakė p. Gaižutis.
Privačių miškų savininkai – fiziniai asmenys – moka 15% GPM, o įmonės, valdančios miško valdas, Lietuvoje moka įprastus pelno, PVM ir kitus mokesčius.
Valstybinės miškų urėdijos vienintelės iš VVĮ moka netipinius žaliavos mokesčius, t. y. privalomuosius atskaitymus nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško pardavimo pajamų. Šie mokesčiai sudaro 15% pajamų iš parduotos žaliavinės medienos ir nenukirsto miško. Ponas Gaižutis atkreipia dėmesį, kad privačių ir valstybės miškų apmokestinimas Lietuvoje panašus, tačiau, jei lygintume su privačiais miško savininkais Latvijoje, ten jie moka 10% GPM nuo parduoto miško, bet iš to minusuojamos miško atkūrimo, kitos sąnaudos, tad realiai jie sumoka 5–7% mokesčių. Šaltinis: VŽ Marius Barys, Valdymo koordinavimo centro (VKC), analizuojančio valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklą, l.e.p. vadovas, sako, kad miškų urėdijų veiklos rezultatai gerėja, tačiau rezervų veiklai toliau optimizuoti dar yra daug. Pasak jo, pagrindinis trūkumas yra tai, kad dabar valstybinis miškininkystės sektorius yra decentralizuotas, – Lietuvoje veikia 42 regioninės valstybės įmonės miškų urėdijos. Tokios jos liko po to, kai 2010 m. žlugo idėja įkurti visų VVĮ kontroliuojančiąją bendrovę „Visuomis“.
Tiesa, tam tikras urėdijų veiklos optimizavimas vyksta nuo 2012 m., kai pradėjo veikti apvaliosios medienos, pagamintos valstybiniuose miškuose, elektroninė pardavimų sistema (AMEPS).
„Per šią sistemą 2013 m. parduota apie 70% valstybiniuose miškuose pagamintos medienos, taip buvo užtikrintos maksimalios miškų urėdijų pajamos“, – sako Gintaras Visalga, generalinio miškų urėdo (GMU) pavaduotojas. Urėdijų pajamos, VKC duomenimis, per metus paaugo 7,5 %, iki 532 mln. Lt, o normalizuotas grynasis pelnas, įskaitant žaliavos ir turto mokesčius, padidėjo 21%, iki 107 mln. Lt. Pono Bario teigimu, tam daugiausia įtakos turėjo 5,5% kilusi apvaliosios medienos kaina.
Atnaujinti apskaitos sistemą nepakanka
850 vartotojų turinti AMEPS, pasak p. Visalgos, yra greita ir patogi, pirkėjams suteikia kainų skaidrumo ir „fantastiškai taupo žmogiškuosius išteklius“. Jis pasakoja, kad nuo 2015 m. pradžios pradės veikti bendra informacinė visų 42 urėdijų apskaitos sistema, ji pakeis 15 skirtingų technologiškai pasenusių kompiuterinių programų, naudojamų urėdijose, ir, tikimasi, GMU padės optimizuoti miškų urėdijų valdymo procesus, žmogiškuosius darbo išteklius. Deja, dėl optimizuojamos veiklos darbuotojų skaičius urėdijose nesumažėjo: VKC duomenimis, urėdijose š. m. pradžioje dirbo 3.737 žmonės, palyginti, 2012 m. pradžioje dirbo 3.724.
Ponas Barys sako, kad būtų tikslinga centralizuoti ne tik apskaitą, bet ir kitas miškų urėdijų funkcijas, pavyzdžiui, finansinės kontrolės, lėšų valdymo ir kitas. „Tikėtina, kad tai padėtų pasiekti teigiamą veiklos sinergiją, mažintų žmogiškųjų išteklių poreikį ir leistų sutaupyti veiklos sąnaudų“, – sakė p. Barys.
Tokį sprendimą renkasi ne viena kompanija Lietuvoje. Čia užsienio kapitalo įmonės jau kelerius metus iš eilės noriai kuria įvairios paskirties paslaugų centrus, kurie iš vieno padalinio Vilniuje ar Kaune aptarnauja po visą pasaulį išmėtytas grupės bendroves. Atsisakant funkcinių padalinių kiekvienoje įmonėje taupomos lėšos. Pavyzdžiui, Vilniuje jau keletą metų veikia suomių izoliacinių medžiagų grupės „Paroc“, kurį sostinėje vysto gamyba, apskaitos centras. TEO neseniai Šiauliuose įkūrė klientų aptarnavimo centrą. Iš viso mūsų šalyje, „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, veikia kelios dešimtys verslo paslaugų centrų.