Bankrotas – galimybė antram žingsniui

Ūkio ministerija žada atsižvelgti į EK rekomendacijas gelbėti perspektyvų verslą ir suteikti antrą galimybę sąžiningiems verslininkams. Juditos Grigelytės nuotr. Kol tai viena, tai kita Lietuvos Vyriausybė porina apie rūpinimąsi verslu (ypač – prieš rinkimus), Europos Komisija (EK) imasi iniciatyvos gelbėti verslą, demonstruodama naują požiūrį į verslo žlugimą ir nemokumą. EK parengė rekomendacijas, kuriomis skatina gelbėti perspektyvų verslą ir suteikti antrą galimybę sąžiningiems verslininkams. Jose pateikiami principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi rengiant teisės aktus, padedančius gelbėti finansinių sunkumų patiriančias įmones, suteikiant galimybę nesėkmę patyrusiems verslininkams iš naujo pradėti verslą. Komisijos duomenimis, kasmet apie 200.000 įmonių ES šalyse tampa nemokios, darbo dėl to netenka 1,7 mln. žmonių. Todėl EK rekomenduoja Sąjungos šalims sukurti tokią teisinę bazę, kuri sudarytų įmonėms galimybę persitvarkyti ir išlikti versle. Šitaip tikimasi nušauti kelis zuikius: išlaikyti darbo vietas ir pagerinti kreditorių padėtį. Jie galėtų susigrąžinti daugiau lėšų nei įmonės bankroto atveju.
Tačiau egzistuoja viena būtina sąlyga – pagalba gali būti taikoma tik sąžiningiems verslininkams. Jie, net ir bankrutavę, galėtų tikėtis paramos, jei vėl norėtų verslininkauti, mat įrodyta, kad versle antrasis bandymas dažnai būna sėkmingesnis. EK skatina ES valstybes sukurti veiksmingą mechanizmą, leidžiantį atskirti sąžiningą verslininką nuo tyčinio bankroto „mėgėjų“. Nesukčiaujantys bankrutavę verslininkai turėtų teisę gauti bet kokią paramą naujam verslui pradėti. Komisija siūlo įteisinti dar vieną pagalbos „šiaudą“ – užtikrinti, kad verslininkų skoliniai įsipareigojimai būtų panaikinti ne vėliau kaip po 3 metų. ES šalys skatinamos sudaryti geresnes sąlygas restruktūrizuoti finansinių sunkumų patiriančias įmones ankstyvuoju etapu, kol nėra oficialiai iškelta nemokumo byla, ir netaikyti ilgų bei brangių procedūrų. Rekomendacijose išdėstyti principai turėtų būti įgyvendinti per vienus metus. Praėjus 1,5 metų nuo rekomendacijų priėmimo, EK įvertins padėtį ir nustatys, ar reikalingos tolesnės priemonės, kuriomis būtų stiprinamas naujas požiūris į verslo žlugimą ir nemokumą.
Lietuvos ūkio ministerijos (ŪM) atstovai tikina, kad pagal šias rekomendacijas planuoja inicijuoti nemokumo procesus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus. Kol kas ŪM skelbia turinti parengusi kitų naujovių bankrutuojančioms įmonėms. Nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigalios Įmonių bankroto įstatymo ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimai, kuriais sudaromos sąlygos kitų ES valstybių nemokumo procesų administratoriams teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas Lietuvoje. „Naujas reguliavimas įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo srityje suteiks daugiau skaidrumo, skatins bankroto ir restruktūrizavimo administratorių konkurenciją“, – pažymi ūkio viceministrė Rasa Noreikienė. Ji tikina, kad įstatymo pakeitimai taip pat padės gerinti šalyje teikiamų paslaugų kokybę. 2013 m. bankroto procesai buvo pradėti 1.550 įmonių. Nemaža dalis jų taip ir nesugebėjo įveikti ilgalaikių įsiskolinimų. Šiuo metu Lietuvoje bent vieną pradelstą skolą turi maždaug kas ketvirta veikianti įmonė. Per kovo mėnesį verslo pradelsti įsipareigojimai padidėjo 40 mln. Lt ir pasiekė 4,93 mlrd. Lt. „Dauguma naujai atsiradusių pradelstų skolų tenka įmonėms, kurių mokumo problemos atsirado dar sunkmečiu“, – teigia Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito analitikė. Tikėtina, kad vadovaujantis EK rekomendacijomis Lietuvoje bus pakeisti atitinkami įstatymai ir sąžiningiems verslininkams bankrotas nebus nepataisomas nuosprendis.