„Vilniaus energijos“ strategija: mažai investicijų ir daug dividendų

„Vilniaus energijos“ polinkis į mažas investicijas ir didelę grąžą akcininkui iš Prancūzijos užkliūva tiek politikams, tiek finansų analitikams, tiek auditoriams, tačiau bendrovė tokias pastabas vadina niekinėmis, o dėl komentarų siūlo kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Vladimiro Ivanovo nuotr.

Komentarai

Kasparas Žebrauskas, UAB „BDO auditas ir apskaita“ kokybės ir rizikos valdymo vadovas: „Sprendžiant iš pinigų srautų ataskaitos „Vilniaus energijos“ piniginės investicijos į ilgalaikį turtą 2010–2012 m. neviršijo 10 mln. Lt per metus.“
Nerijus Mikalajūnas, „Vilniaus energijos“ atstovas: „Pono Žyliaus žiniasklaidai pateikti esą skandalingai dideli bendrovės nuosavybės grąžos rodikliai yra niekiniai.“



„Vilniaus energija“ nuosavo kapitalo grąža

2009 m. 13,3%
2010 m. 49,6%
2011 m. 38% (24,2% pakeitus apskaitos politiką)
2012 m. 10,5%


Gautos pajamos už taršos leidimų pardavimą ir jų panaudojimas, mln. Lt

Metai Suma Panaudojimas

2009 m. 14,3 ATL vienetų įsigijimui
2010 m. 15,3 investuota
2011 m. 7,0 įsigyti PTMV*
2012 m. 11,8 investuota 8,9 mln. Lt

* Patvirtintas išmetamųjų teršalų mažinimo vienetas

Šaltinis: Aplinkos ministerijai įmonės teikiamos ataskaitos




Taršos leidimai – iki 2027 m.

Pirmajame (2005–2007 m.) ir antrajame (2008–2012 m.) etape ES valstybėms narėms buvo nustatoma kvota ir beveik visi ATL veiklos vykdytojams buvo suteikiami nemokamai. Įmonės galėjo aukciono būdu ar antrinėje rinkoje įsigyti joms trūkstamus ATL, jeigu jų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršijo joms teisės aktais nustatytą ATL limitą. 3-iąjį Europos Sąjungos ATL prekybos sistemos laikotarpį (2013–2020 m.) pagal ES nustatytą tikslą pramonės ir energijos gamybos įrenginių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti sumažintas 21%, palyginti su 2005 m. Nacionalinės ATL kvotos valstybėms narėms nebenustatomos ir į ATL prekybos sistemą įtrauktiems įrenginiams ATL skiriami iš ES bendros kvotos. 2013 m. minėtiems įrenginiams suteikiama apie 80% nemokamų ATL. Šis skaičius kiekvienas metais mažės ir numatyta, kad 2020 m. tik apie 30% ATL bus suteikiami nemokamai. Trūkstamus ATL veiklos vykdytojai privalės įsigyti aukcionuose. ES teisės aktais nustatyta, kad 2027 m. veiklos vykdytojai nebegaus nemokamų ATL. Šaltinis: Aplinkos ministerija



„Vilniaus energijos“ įsipareigojimai
Per 15 m. nuomos laikotarpį bendrovė turi investuoti 566 mln. Lt.
2003 m. buvo susitarta investicijų sumą padidinti vienkartine 13 mln. Lt suma.
Taip pat pagal nuomos sutartį VE turi Vilniaus m. savivaldybei sumokėti 35 mln. Lt
Sukurti 20 mln. Lt efektyvaus energijos vartojimo fondą
Šaltinis: bendrovės finansinė ataskaita




„Vilniaus energija“ veiklos rezultatai, mln. Lt

Veiklos 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
Šilumos tiekimo veikla -41,1 -122,9 6,6 -11,8 -33,3
Karšto vandens tiekimo veikla -6,0 -5,8 -6,1 -5,8 -4,6
Kompensacija už nepadengtas kuro sąnaudas praėjusiais laikotarpiais 7,7 27,9 42,7 35,1 47
Šilumos ir karšto vandens tiekimo veikla, iš viso -39,4 -100,8 43,2 17,5 9,1
Kvotinės elektros energijos gamyba naudojant iškastinį kurą 1.6 -6,1 54,4 -14,4 -9,1
Žaliosios elektros energijos gamyba 4,0 3,0 12,4 16,1 15,6
ATL (įvertinus atidėjinius, būsimų laikotarpių pripažinimą) 71,3 46,3 -4,1 -43,9 49,2
Kita veikla 8,5 44,9 -98,3 105,0 34,6
Pelno mokestis -4 6,7 3,1 -9,7 -15,2
Grynasis pelnas (nuostolis) iš viso 42,0 -6,0 10,7 70,6 84,2

Šaltinis: VKEKK Rimantas Žylius, buvęs ūkio ministras, 2014 vasario 10 d. savo komentare portalui „www.vz.lt“ nurodė, kad Prancūzijos energetikos koncernui „Dalkia“ priklausančios bendrovės „Vilniaus energija“ nuosavybės grąža 2004–2011 m. vidutiniškai buvo po 37% per metus. Palyginti, vidutinė visų Lietuvos įmonių nuosavybės grąža tuo laikotarpiu buvo 6,7% per metus. Buvęs ministras išreiškė nusistebėjimą, kaip, gyventojams gaunant dideles sąskaitas už šildymą, tokie grąžos rodikliai neužkliūva Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK). „Juk kalbame apie komisijos reguliuojamą monopolinį sektorių, kurio pelnas turi būti ribojamas, kad monopolininkas nesinaudotų savo išskirtine padėtimi“, – stebisi p. Žylius. Jis VKEKK nurodo kaip negebančią iš esmės reguliuoti komisijai prižiūrėti priskirtų rinkų – esą tokia nuomonė vyrauja politiniuose sluoksniuose.
Pirmenybė dividendams
Kasparas Žebrauskas, bendrovės „BDO auditas ir apskaita“ kokybės ir rizikos valdymo vadovas, panagrinėjo paskutines viešai skelbtas 2011 ir 2012 m. „Vilniaus energijos“ finansines ataskaitas ir teigia, kad bendrovė moka daug dividendų ir mažai investuoja.
Iš 2010 m. uždirbto pelno – 70 mln. Lt. – kaip dividendai 2011-aisiais buvo išmokėta 13,8 mln. Lt, o 2012 m. dividendais buvo išmokėtas visas 2011 m. pelnas – 84 mln. Lt (tiesa, dėl apskaitos politikos pakeitimo pelnas vėliau kiek sumažėjo).
„2010–2011 m. uždirbtas pelnas mielai buvo skiriamas dividendams, o investicijos į ilgalaikį turtą, sprendžiant iš pinigų srautų ataskaitų, 2010–2012 m. neviršijo 10 mln. Lt per metus“, – teigia p. Žebrauskas.
Pastebima, kad pinigų ir jų ekvivalentų likutis „Vilniaus energijoje“ nuolat mažėjo: nuo 62 mln. Lt 2010 m. iki 17 mln. Lt 2012 m. Tų pačių metų pabaigoje dar buvo likę 205 mln. Lt nepaskirstytojo pelno, jį bendrovė taip pat turi teisę išmokėti kaip dividendus. Tai, pasak specialistų, rodo, kad dalis šio pelno yra popierinio.
2013 m. „Vilniaus energijos“ veiklos ataskaitų dar nėra – tikėtina, kad jos Registrų centrą pasieks tik šių metų birželį.
Finansų nekomentuoja
Pati „Vilniaus energija“ atsisako komentuoti savo finansines ataskaitas. „Esame įsitikinę, kad į visus finansinius klausimus platesnius komentarus turėtų duoti mūsų veiklą kontroliuojanti institucija – VKEKK“, – teigia „Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas.
Pasak bendrovės, p. Žyliaus žiniasklaidai pateikti esą skandalingai dideli bendrovės nuosavybės grąžos rodikliai yra niekiniai. „Skaičiai neatitinka tikrovės, yra ištraukti iš konteksto ir nekorektiškai palyginti. „Vilniaus energijos“ kapitalo grąža nėra išskirtinė, palyginti su kitomis šilumos tiekimo įmonėmis“, – komentuoja bendrovė.
Nekomentuoja, bet pakomentavo
VKEKK taip pat pažymi, kad „klausimų, susijusių su buhalterinės apskaitos reglamentavimu ir finansinių ataskaitų rinkinio sudarymu, komisija neturi įgaliojimų komentuoti.“ Tačiau dėl didelės nuosavybės grąžos komisija įmonę užstoja.
Vilma Skinderytė, VKEKK Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus vedėja, pažymi, kad finansinės ataskaitos atspindi komisijos reguliuojamos veiklos – šilumos tiekimo ir kvotinės elektros energijos gamybos, taip pat nereguliuojamos veiklos duomenis, todėl finansinėse ataskaitose užfiksuotų duomenų negalima tapatinti su pagrindine „Vilniaus energijos“ veikla – šilumos tiekimu.
Ji taip pat teigia, kad šilumos tiekimo ir elektros energijos gamybos veiklos rezultatams įtaką daro nepadengtos sąnaudos ir papildomai gautos pajamos, kurios veikia ne vienų metų pajamas ir sąnaudas, todėl, skaičiuojant nuosavo kapitalo grąžą, būtina į tai atsižvelgti. Be to, reguliuojamųjų sektorių investicijų grąža esą skaičiuojama ne tik nuo nuosavo, bet ir nuo skolinto kapitalo.
„Įvertinus visus veiksnius, „Vilniaus energijos“ vidutinė grąža neišsiskiria iš kitų reguliuojamųjų šilumos tiekėjų“, – teigia p. Skinderytė. VKEKK pateikė informaciją, kokią pelno dalį 2007–2011 m. „Vilniaus energija“ gauna iš jos reguliuojamos veiklos ir kokią – iš kitos veiklos (žr. lentelę). Iš komisijos skaičiavimų matyti, kad šilumos ir karšto vandens tiekimas toli gražu ne pati pelningiausia bendrovės veikla. Taip yra todėl, kad, anot komisijos, būtinosios šilumos tiekimo sąnaudos formuojamos ne tik pagal faktines įmonės sąnaudas, bet ir pagal panašaus dydžio įmonių veiklos rodiklius, taip pat įmonei suformuojamos atitinkamos užduotys padidinti veiklos efektyvumą. Jei įmonė veikia neefektyviai ir nepasiekia komisijos nustatytų efektyvumo užduočių, patiriama nuostolių.
Gerokai pelningesnė bendrovės kita veikla – iš žaliosios energijos gamybos 2007–2011 m. bendrovė gavo 50 mln. Lt pelno. Visa ši energija buvo superkama už fiksuotąją kainą (30 ct/kWh).
Iš apyvartinių (ATL) taršos leidimų per tą patį laikotarpį bendrovė gavo 118 mln. Lt pajamų – ypač daug tokių pajamų susižėrė 2007 m. ir 2008 m. Kaip minėta, šias lėšas reikia investuoti, tačiau tai mažina nuomininko įsipareigojimus investuoti pagal nuomos sutartį, todėl akcininkui lieka daugiau lėšų išsimokėti dividendus.
Taip pat pelninga yra ir „kita veikla“ – iš jos bendrovė 2007–2011 m gavo 94,7 mln. Lt, tačiau be papildomų paaiškinimų pelno kilmę suvokti sunku. Komisija teigia, kad kitos veiklos, nurodytos lentelėje, rezultatas apima finansinę ir investicinę veiklą, atidėjinių formavimą, finansinės nuomos apskaitos rezultatą ir pan.
Kitos veiklos pelnas
Ponas Žebrauskas pažymi, kad „kitos veiklos“ pelnas gali susidaryti iš bet kokios pelningos veiklos, kuri, įmonės vadovų nuomone, nėra priskiriama pagrindinei bendrovės veiklai. „Galima spėti, kad dalį pelningos „kitos veiklos“ sudaro pelnas iš ATL prekybos ir pajamos iš tunelių nuomos, siekiančios apie 3 mln. Lt per metus. Apie 2012 m. kalbėti sunku, nes nėra pateiktos visos aiškinamojo rašto pastabos“, – teigia p. Žebrauskas. VKEKK pateiktą lentelę, anot p. Žebrausko, komentuoti taip pat sudėtinga, nes neaiškūs jos sudarymo principai. Ji sunkiai palyginama su audituotais rezultatais. „Vertinant komentarą dėl joje pateiktų duomenų apie kitą veiklą norėčiau atkreipti dėmesį, kad: „finansinės ir investicinės veiklos rezultato“ arba pelno įtraukimas į ją sunkiai įsivaizduojamas, nes sprendžiant iš pinigų srautų finansinės veiklos pajamų nematyti, o investicinėje veikloje nurodytos palūkanų pajamos nėra reikšmingos, – teigia p. Žebrauskas, – atidėjinių formavimas paprastai negeneruoja pelnų, o atvirkščiai – didina sąnaudas, nebent atliekamas praėjusių laikotarpių atidėjinių korekcijos kitais laikotarpiais. Toks koregavimas fiksuotas 2011 m. ir 2010 m., tačiau neaišku, kokia jų dalis turėtų būti faktiškai priskirta kitai veiklai.
Auditas – su išlyga
Tiek dėl 2011 m., tiek dėl 2012 m. „Vilniaus energijos“ finansinių ataskaitų audito bendrovė UAB „Ernst & Young Baltic“ apsidrausdama pateikė tik sąlyginę audito nuomonę. Išvadoje pažymima, kad bendrovė savo turtą 2012 m. turi sumažinti 82 mln. Lt, o 2011 m. – 139 mln. Lt. Ši išlyga susijusi su bendrovės pakeista apskaitos politika.
„Apskaitos politikos keitimas 2011 m. rodo, kad vadovybė gali siekti parodyti geresnę finansinę būklę finansinėse ataskaitose. Anot audito išvados, 2012 m. grynasis turtas nepagrįstai padidintas 2012 m. – 70 mln. Lt, 2011 m. – 118 mln. Lt. Kaip suprantame, bendrovė pripažįsta sukauptas pajamas, kurios nėra dar uždirbtos“, – komentuoja p. Žebrauskas. Apskaitos politikos keitimas 2011 m. pelnui didelės įtakos neturėjo, tačiau bendrovėje sukauptas nepaskirstytasis pelnas pakeitus apskaitos politiką dėl atsiradusių „sukauptų pajamų“ išaugo 119 mln. Lt, o pats nuosavas kapitalas – nuo 212 mln. Lt iki 330 mln. Lt. Kuo didesnis nuosavas kapitalas, tuo mažesnė jo turto grąža. Pavyzdžiui, prieš pakeičiant apskaitos politiką bendrovės turto grąža 2011 m. siekė 38%, o pakeitus – 24,2%.
VKEKK paaiškina, kad sukauptos pajamos arba nepadengtos sąnaudos susidaro dėl šilumos gamybai naudojamo kuro kainų pokyčio. Pagal Šilumos ūkio įstatymą šilumos kainos turi būti keičiamos kiekvieną mėnesį, jei keičiasi kuro kainos, tačiau kuro kainos pokyčiai šilumos kainai atsiliepia tik po 2 mėnesių. Pavyzdžiui, kovo mėnesį apskaičiuojant šilumos kainas bus atsižvelgiama į sausio mėn. kuro kainas. Augant kuro kainoms, susidarys nepadengtos kuro sąnaudos ir jas vartotojai turės grąžinti šilumos tiekėjui ateinančiais laikotarpiais, kai kuro kainos mažėja – susidariusias papildomai gautas pajamas šilumos tiekėjas turi grąžinti vartotojams (dėl to mažinama šilumos kaina).
Nepadengtų kuro sąnaudų ar papildomai gautų pajamų sugrąžinimą numato Šilumos ūkio įstatymas. Analogiškai susidaro sąnaudos / pajamos gaminant elektros energiją. Skirtumas tik tas, kad elektros energijos kaina perskaičiuojama vieną kartą į metus.
Paklaustas, į ką dar turėtų atsižvelgti tariamas „Vilniaus energijos“ akcijų pirkėjas, p. Žebrauskas pažymi, kad sunkiai prognozuojamos veiklos sąnaudos. 2011 m. jos buvo net neigiamos ir siekė 1,9 mln. Lt., o 2012 m. veiklos sąnaudos siekė 54,4 mln. Lt. Veiklai palaikyti reikia nemažai apyvartinių lėšų – jų poreikis stipriai svyruoja. Pagal audito išvadą nepakoreguotas trumpalaikis turtas 2012 m. siekė 380 mln. Lt, o trumpalaikiai įsipareigojimai – 277 mln. Lt. Bendrovės balanse dominuoja trumpalaikis turtas ir trumpalaikiai įsipareigojimai bei nepaskirstytasis pelnas, o įstatinis kapitalas siekia 63 mln. Lt