Lietuviai dar pradės sportuoti

Sporto klubas nėra vien svarmenų kilnojimas. Tuo įsitikina vis daugiau sportuojančių žmonių.
JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.

20
Tiek žmonių iš 100, nusprendusių, kad reikėtų sportuoti, nusiperka abonementus, aprangą ir kitą inventorių. Iš jų 80% nustoja sportuoti per pirmuosius du mėnesius.
ŠALTINIS: Nacionalinės sveikatos tarnyba.


Lietuva dar sportuos
* 44% lietuvių niekada nesimankština ir nesportuoja, Švedijoje tokių tėra 6%.
* 12% Lietuvos gyventojų yra fizinio aktyvumo sporto klubų nariai, Vokietijoje sporto klubų abonentų skaičius 5 kartus didesnis. ŠALTINIS: „EUROBAROMETRAS“, 2009 M. DUOMENYS „Rinka auga, didėja pardavimai. Žmonės daugiau sportuoja, populiarėja aktyvaus laisvalaikio leidimo būdai, todėl terpė plėtoti sveikatingumo verslą yra palanki“, – verslo sąlygas apibūdina Vidmantas Šiugždinis, sveikatingumo ir sporto klubų tinklą „Impuls“ valdančios UAB „Impuls LTU“ vadovas. Bendrovė pradėjo naujo sporto ir sveikatingumo klubo su baseinu Klaipėdoje statybas. Investicija sieks apie 2,5 mln. Lt. Nors uostamiestyje sporto klubą turi kone kiekvienas gyvenamasis rajonas, „Impuls“ nusitaikė ir į kitą nišą – mieste trūksta baseinų.
Dabar Lietuvoje yra 9 „Impuls“ klubai. 2011 m. juos valdančią bendrovę įsigijo investicinis fondas „BaltCap“.
Svarbi ir vieta
„Konkurencija rinkoje yra nemaža, tačiau tikime, kad gali augti pati rinka. Keičiasi žmonių suvokimas, kas yra sporto klubas, jog ten ne vien darbas su svarmenimis. Labai daug lemia tai, jeigu klientai gali rinktis ir naudotis skirtingomis paslaugomis su tuo pačiu abonementu“, – pažymi p. Šiugždinis. Uostamiesčio sporto klubų naujoko atėjimas nedžiugina, nes Klaipėdoje ir taip gana ankšta.
„Klaipėda yra sporto klubų megapolis visoje Europoje. Visi Klaipėdos sporto klubai gyvena kur kas blogiau nei Vilniaus ar Kauno, Panevėžio ir Šiaulių. Lengva nebus, visi spausimės dar labiau“, – vertina Žilvinas Skečionis, Klaipėdoje tris sporto klubus „Eola“ valdančios UAB „Eola“ vadovas. Tačiau p. Šiugždinis tikina, kad kuo didesnis miestas, tuo labiau galima skaidyti sporto klubų išsidėstymą.
„Mažesniame mieste į sporto klubą galima atvykti praktiškai iš bet kur, o didesniame mieste jis turi būti pasiekiamas per 15 minučių. Jei reikia važiuoti ilgiau – jis turi turėti išskirtinių savybių“, – teigia p. Šiugždinis.
„Yra dvi strategijos – jei sporto klubas yra arti namų, jam nėra keliami ypatingi reikalavimai. O tiems klubams, kurie nori pritraukti lankytojų iš viso miesto, vieta labai svarbi – tai kelių, gatvių sankirtos, vietos, kuriose yra didelis žmonių srautas“, – pripažįsta ir p. Skečionis.
Nemėgsta įsipareigojimų
Ekonominės krizės metais sporto klubų lankytojų gretos stipriai retėjo. Aurimas Mačiukas, Kauno sveikatingumo centro „Linija“ vadovas, pažymi, kad juodžiausiu periodu nubyrėjo apie 40% klientų. Dabar jie į sporto klubus grįžta, sveikatinimo paslaugų rinka auga, nors pelno maržos tebėra žemos.
Kad atsiriektų savo pyrago dalį, rinkos dalyviai klientus vilioja įvairiomis paslaugomis ir nuolaidomis, abonementais išsimokėtinai. Tačiau p. Mačiukas tikina, kad kauniškiai, kitaip nei kitų miestų gyventojai, labiau linkę mokėti už mėnesį ir atsiskaityti iškart: „Kaune lizingas nėra populiarus. Žmonės bijo ilgalaikių įsipareigojimų.“
Vilniuje atsiskaitymas išsimokėtinai ar ilgalaikiai abonementai populiarėja. „Metinius abonementus perka apie 25% mūsų lankytojų, tai nėra mažai. Kuo ilgesniam laikotarpiui perki, tuo pigiau“, – teigia p. Šiugždinis. Klaipėdoje išsimokėtinė paslauga taip pat nepopuliari, žmonės taip pat labiau linkę neplanuoti toli į priekį. „Perka vos vienas kitas. Žmonės geriau moka už paslaugą tiesioginiu debetu – kas mėnesį pinigai nuskaičiuojami, nereikia įsipareigoti ilgam laikui. Tiesioginiu debetu naudojasi 25–30% „Eolos“ klientų“, – pažymi p. Skečionis.