Užsienio prekyba nedžiugina

Rimantas Rudzkis Sparčiai blogėjančią ūkio būklę rodo daugelis pastarųjų mėnesių statistikos rodiklių (nedarbo lygis, pramonės parduotos produkcijos apimtis, mažmeninė apyvarta ir kt.). Jų chorą papildė ir naujausi užsienio prekybos duomenys – jos apyvarta pernai lapkritį, palyginti su spaliu, krito net 13%. Ypač liūdina eksporto raida, vis labiau išsklaidanti viltis, kad jo plėtra jau artimoje ateityje taps ūkio atsigavimo katalizatoriumi. Pastaruoju metu sumažėjo mūsų šalies konkurencingumas – tai akivaizdžiai parodė Pasaulio ekonomikos forumo tyrimai, – o pablogėjusi Lietuvos pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos būklė lėmė prastėjančias eksporto tendencijas. Tuo dabartinis sunkmetis iš esmės skiriasi nuo padėties po Rusijos krizės. Krentantį užsienio prekybos aktyvumą gerai iliustruoja metiniai šalies eksporto ir importo pokyčiai, juos žemiau apžvelgsime be mineralinio kuro (MK) apimčių, kadangi 2007 m. rudenį dėl vykdytos profilaktikos ilgokai nedirbo "Mažeikių naftos" gamykla. Visų išvežtų prekių apimtis 2008 m. lapkritį buvo 6% mažesnė nei prieš metus, o lietuviškos kilmės gaminių rodiklis smuko net 16%. Eksportas Rytų kryptimi tik sumažino apsukas, o prekių vežimas į kitas Europos šalis pasižymėjo aiškiu smukimu – minėtą lapkritį eksportas į ES sumenko beveik penktadaliu. Todėl nors intensyvi prekyba su NVS šalimis kelia tam tikrų pavojų – ši rinka sunkiau prognozuojama, – mūsų įmonėms, regis, ir ateityje teks rizikuoti. Šiuo metu tik gana sėkminga eksporto į šį regioną plėtra pristabdo bendrųjų eksporto rodiklių blogėjimą: pernai sausio–lapkričio mėn. NVS dalis visų eksportuotų prekių apimtyje priartėjo prie trečdalio, o lapkritį pasiekė 36%. Ypač sparčiai augo eksportas į Rusiją ir Baltarusiją – lapkritį jis buvo atitinkamai 23% ir 57% didesnis nei prieš metus. Rusija jau kelerius metus yra didžiausia prekių iš Lietuvos importuotoja, gerokai atitrūkusi nuo Latvijos ir Vokietijos, o Baltarusija pastaruoju metu varžosi su Lenkija dėl ketvirtos vietos. Deja, gerokai susilpnėjusios abiejų minėtų šalių bei Ukrainos nacionalinės valiutos nusmukdė lietuviškų gaminių konkurencingumą NVS rinkose ir artimiausiu metu neigiamai atsilieps mūsų eksporto raidai. Prasti verslo ir namų ūkių lūkesčiai bei sugriežtėjusios bankų kreditų gavimo sąlygos lėmė, kad importas smuko sparčiau už eksportą – praėjusių metų lapkritį jo apimtis buvo daugiau nei penktadaliu mažesnė nei prieš metus. Tai teigiamai paveikė užsienio prekybos balansą, tačiau bloga žinia yra spartus investicinių prekių importo kritimas, mažinantis greito ekonomikos atsigavimo galimybes.
Šalies mokėjimų balanso duomenys liudija, kad stringa ir paslaugų užsieniui teikimas. Šiomis aplinkybėmis rengiant šalies ūkio gaivinimo planą, Vyriausybės prioritetas turėtų būti eksporto ir investicijų į atitinkamus sektorius skatinimas. Jei nepavyks suaktyvinti eksporto, neatsigaus ir visa ekonomika.