2015-03-05 01:01

Pieno krizė: ar verta kirsti šaką, ant kurios sėdi?

Šakių r. Lukšių žemės ūkio bendrovės vadovas Jonas Pranaitis net ir pieno supirkimo krizės metu nedejuoja, nežada atsisakyti gyvulininkystės, netgi planuoja plėtrą.

Iš 880 melžiamų karvių laikančios bendrovės kasdien iškeliauja 22 t žaliavinio pieno. „Nedžiugina tik kaina – jei pernai tuo pačiu laikotarpiu už litrą gaudavome 1,27 Lt (0,37 Eur.), tai šiemet supirkėjai moka vos 0,75 Lt (0,22 Eur.). Vadovauju ne vienus metus, teko išgyventi keletą sunkių laikotarpių. Ir dabar matome šviesą tunelio gale, suprantame, kad vietoje stovėti negalime. Planuojame statyti naują 240 vietų fermą su keturiais robotais“,   ateities planais dalijasi ponas Jonas.

Pasak bendrovės vadovo, daryti investicijas verčia keli dalykai. Vienas iš kompleksų, kuriame Lukšių žemės ūkio bendrovė laiko gyvulius, susidėvėjęs tiek, kad reikia kapitalinio remonto. „Neseniai lankiausi Olandijoje, domėjausi kitų šalių ūkininkų patirtimi. Suprantu, kad negalima gyventi šia diena, reikia žiūrėti į priekį, rinktis pažangesnius ir modernesnius sprendimus. Ūkyje darbuotojai sensta, o jaunimo, jei fermose dirbsime su šakėmis ir kibirais, tikrai nepriviliosime“,   samprotauja J. Pranaitis.

Nors pieninė gyvulininkystė jau kuris laikas ūkyje neduoda pelno, dirbama „į minusą“, karvėms neprastinami pašarai, kaip ir anksčiau, duodami priedai ir mineralai, nemažinamos išlaidos sveikatingumui palaikyti. „Galima greitai sutaupyti, bet tas sutaupymas bus kabutėse. Blogiau šeriant sumažės primilžiai, o už mažesnį kiekį pieno mažiau ir mokama, alinsis galvijai. Sunkmečiui pasibaigus, teks daugiau investuoti į gydymą ar bandos atnaujinimą“,   argumentus vardija pašnekovas.

„Pienės“ – teisingas konkursas

Praėjusiais metais viešosios įstaigos Plėtros ir informacijos centras surengtame konkurse „Pienės 2014” Lukšių žemės ūkio bendrovė pateko į abu dešimtukus: didžiausių Lietuvos pieno pardavėjų dešimtuke laimėjo 7 ąją , o efektyviausių   9 vietą. „Aš pasitikiu šiuo konkursu, nes komisija teisingai pasirinko pienininkystės ūkių vertinimo kriterijus – pagal primelžto ir parduoto pieno kiekį. Vertinimas pagal produktyvumo kontrolę, yra „pievos“. Juoką kelia 10 t primilžiai ganant karves ganyklose. Parodykit man realybėje tokius gamintojus ir aš jiems atiduosiu raktus nuo kontoros ir karvių fermų“,   sako ponas Jonas.

Lukšių žemės ūkio bendrovės vadovas nekantraudamas laukia konferencijos „Pienės 2015”, vyksiančios kovo 18 d., Kaune, LSMU Veterinarijos akademijoje. Specializuotas renginys   tai puiki galimybė padiskutuoti su kolegomis, pasidžiaugti laimėjimais ir tuo, kad esi pastebėtas bei įvertintas.

Renginys skirtas didžiųjų pieno ūkio atstovams, jame taip pat dalyvaus valstybinių institucijų, žemdirbių organizacijų atstovai, kiti pieno rinkos dalyviai. Organizatoriai   viešoji įstaiga Plėtros ir informacijos centras – džiaugiasi, kad šiemet renginį remti panoro būrys agroverslo įmonių. Norintys padiskutuoti apie pieno sektorius problemas, kviečiami registruotis ir dalyvauti konferencijoje „Pienės 2015”. Daugiau informacijos apie renginį galima rasti svetainėje www.pienoukis.lt.

Kadangi Jonas Pranaitis domisi kitų šalių patirtimi, jam norisi išgirsti žemės ūkio ekonomikos mokslų daktaro iš Italijos K. de Roeso, turinčio 30 metų mokslinių tyrimų patirtį, samprotavimus apie pasaulinės pieno rinkos tendencijas ir ES vaidmenį panaikinus pieno kvotas.

„Olandijos ūkininkus, pas kuriuos teko neseniai lankytis, taip pat palietė embargas. Tačiau jie visiškai nesuka galvos dėl pieno kvotų panaikinimo. Olandai gauna 500 ir daugiau eurų paramą, o mūsų bendrovė – 137. Buvome ir esame trečioji šalis. Tai erzina”, - savo nuomonę drąsiai išsako bendrovės vadovas.

„Įdomu, ką išgirsime ir kituose pranešimuose: „Pieno sektorius Lietuvoje – tendencijos ir paramos galimybės”, „Konkurencingumo aspektai Lietuvos pieno ūkyje“. Kaip planuoji veiklą tęsti, norisi žinoti politikų ir ekspertų samprotavimus apie perspektyvą“,   teigia J. Pranaitis.

Plėtrą planuoja ir „Dotnuvos projektai“

Ar besiskundžiančių pienininkystės sektoriaus minioje šio Šakių r. žemės ūkio bendrovės vadovo mintys apie ateitį nėra pernelyg optimistės? Šį klausimą uždavėme įvairių bendrovių, susijusių su pieno ūkiais, atstovams.

Pasirodo, plėtrą planuoja ir „Dotnuvos projektai“. „Matome situaciją rinkoje ir puikiausiai suprantame, kad mūsų sprendimas dėl prekybos  nauja fermų įranga gali pasirodyti labai drąsus. Tačiau mes esame įsitikinę, kad pieno rinkoje situacija nurims, kainos stabilizuosis ir augs. Visame pasaulyje pieno suvartojama vis daugiau, Lietuvoje pienas ir jo produktai yra vieni iš populiariausių maisto gaminių, tad jų vartojimas taip pat nemažės. Manome, kad Lietuvoje pieno kaina dabar pasiekusi žemiausią ribą ir netrukus ji pradės kilti. Tai liudija ir Lietuvos vidaus politikoje ūkininkams teigiama linkme vykstančios diskusijos“,   tvirtina Dalius Aksenavičius, „UAB Dotnuvos projektai“, projektų vadovas.

Pašnekovo žodžiais, norint atlaikyti konkurencijos iššūkius, ypač po šių metų pieno kvotos panaikinimo visoje Europoje, reikės didinti pienininkystės ūkių našumą, efektyvumą. Tai daryti vers ir dar vienas iššūkis - kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Taip pat daugiau dėmesio bus skiriama gyvulių gerovei, sveikatingumui, maisto saugai.

„Visos šios priežastys vers ir Lietuvos ūkininkus didinti gamybos efektyvumą, mažinti sąnaudas. Didelė dalis gyvulininkystės ūkių mūsų šalyje dar nėra automatizuoti, todėl manome, kad dabar pats laikas pasiūlyti rinkai modernią įrangą. Remdamiesi užsienio šalių patirtimi galime drąsiai teigti, kad daugiausia galimybių efektyviai ūkininkauti suteikia robotizuotas melžimas. Išanalizavę dabar rinkoje esančių melžimo robotų asortimentą, nusprendėme lietuviams ūkininkams pasiūlyti „BouMatic Robotics“,   sako D. Aksenavičius.

„BouMatic Robotics“,   vienintelis gamintojas rinkoje, pristatantis novatorišką patentuotą sistemą, kuri melžia karvę iš galo tarp galinių kojų. Tai visiškai naujas požiūris į automatinį melžimą, kurio privalumai: gyvūnų gerovė ir lengvesnė jų priežiūra bei pačios sistemos saugumas. Šis melžimo robotas lengvai ir greitai montuojamas įrengimas – jį galima įrengti ne tik naujoje, jam pritaikytoje, bet jau ir esančioje patalpoje.

„UAB Dotnuvos projektai“, projektų vadovui pritaria ir bendrovės „Agroinfo“, konsultuojančios ir prekiaujančios gyvulininkystės produktais ir fermų įranga, direktorius Mindaugas Eidukaitis.

Bendrovės direktorius tvirtina, kad nė vienas plėtros projektas, prie kurio šiuo metu dirba „Agroinfo“ nėra stabdomas. „Pieno ūkiai skaičiuoja savo galimybes, laukia paraiškų priėmimo ir ruošiasi naujiems startams. Žinoma labai gaila, kad tie naujojo finansinio rėmimo laikotarpio  ir tuo pačiu investavimo startai turi vykti tokiu sunkiu metu. Ne vienas mūsų klientas skundžiasi, kad pajamos nedžiugina, tačiau supranta, kad būtina daryti išlaidas, o šiandieninės investicijos į plėtrą pajamas pradės duoti po metų ar dviejų“,   neslepia pašnekovas.

Dauguma pieno ūkių taupo išmintingai

Specialistai įsitikinę, kad dauguma šalies pieno ūkių krizės metu elgiasi išmintingai. Bendrovės „Konkordija“ direktorius Audrius Globys tvirtina, kad Lietuvos ūkininkai niekada negalėjo išlaidauti, nes jų finansinės galimybės visada buvo gerokai mažesnės nei, tarkime, Olandijos, Vokietijos ar kitų ES senbuvių šalių žemdirbių. „Žinoma, dabartinė situacija dar labiau apsunkino šalies pieno gamintojų padėtį ir jie priversti dar labiau optimizuoti savo išlaidas. Tačiau taupyti reikia išmintingai, nes kitaip gali sutaupyti litą, o prarasti eurą“,   sako A. Globys.

Ši bendrovė nuo 1994 m. prekiauja olandų koncerno AKZO NOBEL SALT įvairiais druskos produktais Lietuvoje, Kaliningrade ir Baltarusijoje. Lietuvos ūkininkams parduoda Olandijoje pagamintus KNZ druskos laižalus su mineralais, vitaminais,  mikro ir makro elementais.

Pasak „Konkordijos“ direktoriaus, kiekviena krizė daro poveikį pardavimams. Vis dėlto bendrovė kol kas nejaučia žymaus pardavimų sumažėjimo. „Manau, kad taip yra dėl gero produktų kokybės ir kainos santykio. Tie ūkininkai ir bendrovės, kurios išbandė KNZ asortimentą, supranta, už ką moka. Turime pirkėjų, kurie mūsų produktus perka jau daugiau kaip 10 metų“,   sako A. Globys.

Ponui Andriui pritaria ir Dainius Bartusevičius, bendrovės „Magnum veterinarija“ generalinis direktorius. Pasak pašnekovo, pieno supirkimo kainų krizė bendrovės pardavimams taip pat didelės įtakos nedaro, nes ir iki sunkmečio ūkiai naudojo tik būtiniausius medikamentus.

„Kol ūkininkas ar bendrovė turi gyvulių, tol juos gydo, bando apsaugoti, sveikatingumo programoms taupyti tikrai nepradeda. Didžiausia problema, kad po kiekvienos krizės nemažas procentas žemdirbių nustoja auginti gyvulius. Blogiausias dalykas yra tai, jog melžiamų karvių kiekis ir pieno gamintojų skaičius, esant tokioms pieno supirkimo kainoms, tik mažės. Šiuo metu, daugelis pieno gamintojų bando taupyti pašarų   sojos, rapso išspaudų   ir pašarinių priedų sąskaita, nes tai sudaro iki 60 proc. žaliavinio pieno savikainos. Deja, dažniausiai po tokio taupymo pieno savikaina ne tik kad nesumažėja, bet dar išauga dėl pablogėjusios gyvulių sveikatos, padidėjusio brokavimo, suprastėjusios reprodukcijos“,   pastebi Dainius Bartusevičius.

„Magnum veterinarija“ galvijų laikytojams siūlo įvairias: mastitų, metritų ir ketozės profilaktikos programos. Anot bendrovės direktoriaus, nauja ir perspektyvi yra ketozės profilaktikos programa naudojant naują produktą „Kexxtone“. Ūkininkai dažniausiai renkasi būtent šią programą. „Dėl pieno gamintojų bandymo taupyti pašarų kokybės sąskaita, šios profilaktikos programos bus vis aktualesnės ir perspektyvesnės, nes profilaktika reikalauja žymiai mažesnių lėšų negu gydymas“,   tvirtina bendrovės generalinis direktorius.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Kol kas stambių pieno ūkių savininkai netaupo ir veislinės medžiagos sąskaita. Donata Uchockienė, UAB „Gameta“ direktorė, teigia, kad išlaidos veislinei medžiagai yra labai mažas skaičiukas bendrame ūkio išlaidų stulpelyje. Šios bendrovės klientai per metus realizuoja 5-10 tūkst. t pieno. Pardavus 10 tūkst. t pieno, per metus gaunama apie 3 mln. eurų pajamų.

„Mūsų klientai   modernūs, stambūs pieno ūkiai. Aukščiausios veislinės vertės bulių reproduktorių sėklos įsigijimo išlaidos tokiuose ūkiuose per metus siekia apie 35 tūkst. eurų. Taigi, viena svarbiausių investicijų per metus „suvalgo” tik apie 1 proc. už pieną gautų pajamų. Krizės fone šis santykis šiek tiek pasikeičia, tačiau išlaidos veislinei medžiagai bendrame išlaidų stulpelyje toli gražu nėra pirmame dešimtuke“,   teigia D. Uchockienė.

Pasak veisline medžiaga prekiaujančios bendrovės direktorės, tie, kurie supranta, kad veislinė medžiaga „sėjama” šiandien, o derlius bus „kuliamas“ tik po kelerių metų, nesiblaško. Tačiau tarp smulkesnių šiandien yra ne vienas bandantis mažinti išlaidas ir „nukirsti” visas šakas, tarp jų ir tą ant, kurios patys sėdi.

Kukurūzų plotai pašarams turėtų didėti

Specialistai teigia, kad pieno kiekis ir kokybė – karvei ant liežuvio. Todėl didžiausią pienininkystės ūkių išlaidų dalį sudaro pašarai ir jų priedai. Specialistų teigimu, didžiausią pašarų derlių iš hektaro duoda kukurūzai. Vokietijos sėklininkystės koncerno KWS Saat AG, prekiaujančio ankstyvaisiais kukurūzų hibridais silosui bei grūdams, atstovas Lietuvoje Kastytis Patiejūnas sako, kad jaučia pienininkystės ūkių susirūpinimą dėl pieno sektoriaus problemų. „Ūkiai ieško išgyvenimo scenarijų taupydami kaštus. Daugelis ūkių mažinti nuostolingą gamybą nors ir norėtų, deja, negali, nes slegia įsipareigojimai, prisiimti gavus ES paramą. Pagal susidariusią situaciją ūkiai bando rasti taupesnių sprendimų, tai jaučiama ir pagal užsakomos sėklos kainą“,   tvirtina K. Patiejūnas.

Pasak pašnekovo, kukurūzų silosui plotai labai priklauso nuo situacijos pienininkystės ūkiuose. „Deja, nuo situacijos priklauso ir tai, kaip ūkiai pasirenka kukurūzų veisles – dažniausiai pagal sėklos kainą, o ne pagal kainos ir kokybės santykį. Brangstant žemei ir didėjant jos naudojimo apribojimams (žalinimui nuo šių metų teks skirti 5 proc., nuo 2017 m. – 7 proc. ūkių žemės naudmenų), pašarų gamyba turėtų intensyvėti ir susidomėjimas kukurūzais turėtų augti. Kartu turėtų augti susidomėjimas itin aukštos kokybės sėkla ir produktyviausiais hibridais“,   teigia K. Patiejūnas.

52795
130817
52791