Pramoginei Kauno laivybai entuziazmo neužtenka

Užsidirbti pragyvenimui iš pramoginės laivybos, anot upeivių, įmanoma, nes tai šeimos verslo įmonės – pagrindinius darbus atlieka šeimos nariai. Tiesa, penkioliktą pramoginės laivybos sezoną Kaune vykdantis kapitonas Rimantas Mažukna neslepia, kad jo įmonės pajamos tepadengia sąnaudas. „Nors patys remontuojame, modernizuojame laivus, tačiau iš seno jauno nepadarysi. Mūsų laivai yra seni. Jeigu samdytume tokiems darbams kitas įmones, tai neišsilaikytume, bankrutuotume“, – kalba p. Mažukna, upeiviu dirbantis penkiasdešimt metų.

1998 m. jis už 50.000 Lt santaupų nupirko du apleistus laivus „Algirdą“ (statytą 1954 m.) ir „Nemuną “ (statytą 1959 m.), juos sutvarkė ir Kauno mariose, Nemune rengia pramogines keliones, įsteigęs individualiąją įmonę. Pono Mažuknos įmonėje dirba ir jo sūnus, jis dažnai tėvą pakeičia prie laivo vairo, padeda žmona.

„Mums sunku išsilaikyti, nes mūsų maršrutai nėra dotuojami, kaip kitų laivų. Juk navigacijos sezonas Lietuvoje yra trumpas – 5 mėnesiai, iš kurių daugiausia pajamų gauname 3 mėnesius, nes kitu metu būna šaltoka ir keleiviai neskuba pramogauti laivais“, – teigia kapitonas.

Pono Mažuknos laivuose gali tilpti po 145 keleivius. Verslui svarbu, kad plauktų kuo daugiau žmonių, todėl bilietų kainų jis nedidina šeštus metus. Suaugusiesiems kelionė „Algirdu“ ir „Nemunu“ kainuoja 17–20 Lt. Daugiausia pajamų individualiosios įmonės savininkas gauna iš reguliarių pramoginių reisų, o ne iš užsakomųjų plaukimų.

„Svarbu masiškumas, nes plaukiant reguliariu maršrutu Kauno mariose yra užtikrintos pajamos, o užsakomieji plaukimai, kai 1 val. plaukimo kainuoja 360 Lt, nėra pelningi, jie daugiau yra skirti laivo užimtumui palaikyti“, – teigia kapitonas.

Gali gaminti laivus

UAB „Suvalkijos laivai“ vadovaujantis laivavedys iš Šakių rajono Algimantas Lužas teigia, kad reguliarių pramoginių maršrutų iš Jurbarko į Nidą šį, kaip ir ankstesnius, sezonus jis nevykdo. „Kai susidaro norinčių plaukti grupė, tuomet plaukiame į Nidą, kitaip patirtume nuostolių, nes maršrutas nėra dotuojamas“, – kalba p. Lužas. Šį sezoną į Nidą keleiviai plukdyti 8 kartus.

Praėjusį navigacijos sezoną kelionė iš Jurbarko į Nidą 50 vietų p. Lužo suprojektuotu ir pagamintu laivu „Gilija“ kainavo 80 Lt, šįmet laivavedys padidino įkainius. Savaitgaliais plaukti į Nidą kainuoja 130 Lt, darbo dienomis – 110 Lt. Anot kapitono, kelti kainas privertė siekis padengti laivo eksploatacijos sąnaudas, tenka mokėti ir paskolą, paimtą laivui gaminti.

„Veiklą vykdau be dotacijų, balansuojame ant išgyvenimo ribos, jei ne šeimos verslas, kai patys viską darome, ir laivus prižiūrime, ir juos remontuojame, modernizuojame, tektų imtis kitos veiklos“, – kalba p. Lužas. Pasibaigus navigacijos sezonui, jis dirba savo mechanikos dirbtuvėse, kuriose gamina įvairias laivų detales, projektuoja naujus laivus.

Pašnekovas tikisi atgaivinti prieš penketą metų uždarytą raketos tipo laivo maršrutą iš Kauno į Nidą, jei projektui įgyvendinti jis gautų ES paramą.

„Artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kaip bus skirstoma ES parama. Yra planų Šakių rajone, mano dirbtuvėse, gaminti raketos tipo laivus. Svarstysiu, ar teikti paraišką. Traktorių, automobilių mes dar nesugebame pagaminti, bet laivams gaminti įgūdžių turime. Be to, tokio Lietuvoje pagaminto laivo ir savikaina būtų smarkiai mažesnė nei perkant jį iš perpardavėjų. Vietoj Klaipėdoje neseniai pradėto eksploatuoti 6 mln. Lt kainavusio greitaeigio katamarano, mes galėtume pagaminti 12 raketos tipo laivų. Žinių tam turime, tereikia finansavimo“, – komentuoja UAB „Suvalkijos laivai“ vadovas.

Nemeta pinigų į vandenį

Šeimos įmones valdantys upeiviai dėl nevienodų konkurencijos sąlygų baksnoja į VĮ Vidaus vandens kelių direkcijai (VVKD) priklausantį laivą „Tolstojus“, kuriuo penktus metus vykdomi pramoginiai reguliarūs reisai iš Kauno į Kulautuvą. Šį maršrutą dotuoja Kauno miesto ir rajono savivaldybės, kasmet skirdamos po 30.000 Lt. Kauno rajono savivaldybė taip pat panašia suma kasmet dotuoja kelto eksploatavimą per Nemuną ties Vilkija. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas VŽ teigia, kad savivaldybė dotuoja tuos maršrutus, kurie skatina turizmą, populiarina rajoną, yra mėgstami keliautojų ar būtini gyventojų poreikiams tenkinti. Prieš keletą metų buvo nutrauktas populiarus maršrutas raketomis iš Kauno į Nidą, o jį vykdęs verslininkas nurodė, kad Kauno savivaldybės atsisakė planuotų dotacijų. „Žvelkime realistiškai – dotuojamas maršrutas turi būti aktualus konkrečiai savivaldybei. Negalime pinigų, skirtų dotacijoms, „išmesti į vandenį“. 200 Lt plaukimo į Nidą ir atgal kaina, manau, nėra maža, todėl nebūtų daug norinčių juo plaukti, o dotacijos nebūtų išgelbėjusios situacijos. Tokį maršrutą turėtų dotuoti ne viena ar dvi savivaldybės, jam, matyt, reikėtų ir valstybės paramos, – sako rajono meras p. Makūnas. – Laivybos verslo plėtotojai turi būti patys aktyvesni, bendradarbiauti su savivaldybėmis. Mes neatsisakome diskutuoti dėl dotacijų, tačiau prašymai turi būti motyvuoti ir aktualūs rajonui, o maršrutai – nauji ir patrauklūs keleiviams.“

Pramoginės laivybos Kaune plėtros vizijas dar pernai pristačiusi VVKD nudžiugino planais, tačiau jie netapo realybe. Vizijoje buvo aptariamos galimybės dėl prieplaukos pastatymo Neries upėje ties Kauno pilimi, prieplaukos įrengimo ties „Žalgirio“ arena, laivų švartavimosi ir nakvynių laivuose ties Vytauto Didžiojo tiltu galimybės, žiemos uosto atkūrimo Nemuno saloje ties Karmelitų bažnyčia, laivakelio įrengimo iki Čiurlionio tilto ir krantinės rekonstrukcijos, mažųjų laivų uosto įrengimo Lampėdžių karjere ir Marvelėje, laivų lifto įrengimo prie Kauno hidroelektrinės.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ rugpjūčio 12 d.