Prieš verslo pradžią Norvegijoje – bandymai Klaipėdoje
Darius Gabriūnas, statybos ir remonto paslaugas teikiančios bendrovės plėtros vadovas, VŽ sako, kad plėtrai ieškojo labiausiai nuo Panevėžio nutolusio taško.
„Klaipėda mums nėra tik laikinas projektas. Žiūrėsime, ar pavyks įsitvirtinti Klaipėdoje. Kitu atveju taisysime pastebėtas klaidas.
Nusprendėme, kad Lietuvoje tą daryti yra pigiau nei Norvegijoje. Be to, čia yra pati kalba, galima greit nuvažiuoti, nereikia skristi, reikia mažiau pinigų klaidų taisymui“, - priežastis, kodėl prieš verslo kūrimą Norvegijoje sugalvojo savo jėgas išbandyti Lietuvos uostamiestyje, aiškina p. Gabriūnas.
Jis pripažįsta, kad Norvegijoje jų įmonė neturi didelės patirties, bet kiek tenka bendrauti su potencialiais klientais, skirtumai ryškėja.
„Norvegijoje verslai yra lokaliai išdėstyti. Jei tai yra Oslas, tai viskas vyksta aplink Oslą. Tuo metu Klaipėda mums asocijuojasi su gana plačia rinka, arba tokiu dideliu miestu, kuriam priklauso Šilutė, Gargždai, Kretinga, Palanga“, - sako p. Gabriūnas.
„Šilo statyba“ Klaipėdoje yra numačiusi investuoti apie 300.000 Lt, čia ketinama sukurti 50 darbo vietų. Šiuo metu jau dirba 10 darbuotojų.
Lokalus įvaizdis
Už įmonės plėtrą atsakingas p. Gabriūnas pabrėžia, kad jie ir toliau nori plėtoti lokalios kompanijos įvaizdį.
„Jeigu esame Panevėžyje, tai čia yra visa mūsų įmonės struktūra ir ji dirba Panevėžyje ir jo regione. Įkūrus įmonę Klaipėdoje, ten įmonė taip pat turi visą struktūrą – pradedant direktoriumi, baigiant darbuotojais.
Atsižvelgiant į kaštus, tai neatrodo labai patrauklu, bet mūsų strategijoje yra taip numatyta ir mes laikomės nuomonės, kad toks būdas pagreitina sprendimų priėmimo laiką, todėl esame numatę kurti struktūras regionuose, kur galvojame plėsti verslą“, - dėsto p. Gabriūnas.
Pasak jo, Norvegijoje procesas vyks taip pat, kaip ir Klaipėdoje. Įmonė iš pradžių pradės ieškoti galimo vadovo, kuris vėliau suburs savo komandą. Be to, kaip pabrėžia p. Gabriūnas, dirbti bus kviečiami Norvegijoje gyvenantys žmonės, nors nebūtinai norvegai.
„Gali būti ten gyvenantys lietuviai ar lenkai, nesvarbu. Svarbiausia, kad jie išmanytų vietinę rinką“, - aiškina jis.
Bendrovė kaip mokesčių mokėtoja Norvegijoje užsiregistravo 2013 m. vasarį, bet veiklos kol kas nevykdė.
„Sau davėme metus. Baigsis šitie metai, sėsime su valdyba ir aptarsime, kas buvo Klaipėdoje kitaip, negu mes galvojome, pasidarysime korekcijas ir pradėsime dirbti Norvegijoje“, - ryžtingai kalba p. Gabriūnas.
Augo daugiau nei dvigubai
Statybų bendrovės pajamos pernai augo 2,3 karto – nuo 5,354 mln. Lt iki 12,336 mln. Lt. Ikimokestinis pelnas taip pat padidėjo 2,3 karto, iki 957.079 Lt, kai 2012 m. įmonė uždirbo 421.679 Lt. Pernai įmonės darbuotojų skaičius išaugo nuo 50 iki 60.
Kaip teigia p. Gabriūnas, pernai įmonė buvo laimėjusi labai gerus projektus, kurie ir lėmė tokį augimą.
„Mus augino pramonės ir verslo užsakymai. Panevėžyje veikianti „Amilina“ vykdė labai didelė plėtrą. Dalyvavome jų konkursuose, teko statyti katilinės kuro priėmimo pastatus. Buvo nauja tai, kad pirmą kartą teko lįsti į 8,5 metrų gylį. Kitas projektas „Amilinoje“ buvo įdomus tuo, kad teko lipti į 30 metrų aukštį.
Dar vienas nelabai didelis, bet mums gana sudėtingas projektas, nes buvo labai daug suinteresuotų šalių – tai miesto savivaldybės užsakymas pastatyti kolumbariumą. Statėme pagrindinėse miesto kapinėse, tai buvo nestandartinis projektas ir turėjo didelį atgarsį“, - pasakoja p. Gabriūnas.
Pernai „Šilo statyba“ dirbo ir su didesniais projektais: statė pramoninius pastatus, logistikos sandėlius ir pan.
Įmonė įsiliejo ir į renovacijos procesus. Panevėžyje yra atsakinga už vieną daugiabutį ir poliklinikos pastatą, dar už du daugiabučius – Krekenavoje, Klaipėdoje ir Šilutėje irgi renovuos du daugiabučius.
Tikisi ne augimo, o stabilumo
Ponas Gabriūnas sako, kad šiemet visi bendrovės projektai yra labai panašūs ir nėra išskirtinai didelių, daugiau bus vykdoma renovacijos projektų. Kaip vieną iš didesnių projektų, jis mini aukštą statinį iš metalo konstrukcijos Klaipėdoje, kurį statys PET granulių gamintojos „Neo Group“ užsakymu.
Šiemet bendrovė dėl investicijų ir projektų eigos prognozuoja mažesnį pelną ir nebe dvigubą augimą, o stabilumą.
„Yra projektų, bet praktiškai beveik 70% jų dar yra projektavimo stadijoje. Todėl projektų įgyvendinimas bus baigtas ne šiemet ir reikšmingo augimo bendrovės rezultatuose nematysime“, - prognozuoja p. Gabriūnas.
VERSLO TRIBŪNA
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta apklausa rodo, kad didžiausia vertybe šalies gyventojai laiko asmeninę ir šeimos gerovę – taip mano 82 proc. apklaustųjų. Pasaulyje tvyrantis neapibrėžtumas koreguoja ir darbdavių prioritetus: formuodamas papildomų naudų krepšelį darbuotojams, verslas vis dažniau atsižvelgia į konkrečius jų poreikius ir akcentuoja sprendimus, kurie stiprina finansinio saugumo jausmą.
Apie perdegimą šiandien kalbama vis dažniau, tačiau sveikatos priežiūros specialistų bendruomenėje jis vis dar dažnai lieka nepastebėtas. Nuolatinė atsakomybė už pacientų sveikatą, įtampa dėl klaidų kainos ir ilgos darbo valandos sukuria emocinį krūvį, dažnai slepiamą po profesine ramybe. Kol šypsena tampa kauke, o vidinis nuovargis – kasdieniu, bet nutylimu palydovu.
Lietuvos teisininkų ir verslo bendruomenė nuo šiol turės naują įrankį, padėsiantį patogiau pasiekti klientus, o smulkiajam ir vidutiniam verslui lengviau atrasti tinkamą advokatą. Pristatoma platforma „GeriTeisininkai.lt“ leis advokatams ir advokatų padėjėjams koncentruotis į teisės praktiką, o klientų pritraukimo funkciją perleisti skaitmeninėms priemonėms.
Spalio 9 d. pasaulinis aukštųjų mokyklų reitingas „Times Higher Education World University Ranking“ (THE WUR) paskelbė naujausius reitingų rezultatus. Kauno technologijos universitetas (KTU) šiais metais pagerino pozicijas reitinge ir įsitvirtino tarp 1001–1200 geriausiųjų pasaulio aukštųjų mokyklų.
Teko užsitarnauti pasitikėjimą
Ponas Gabriūnas atvirauja, jog bendrovei teko užsitarnauti potencialių klientų pasitikėjimą, kas prisidėjo prie pastarųjų metų bendrovės augimo.
„Prieš 4 metus nemažai investavome į projektų valdymo sistemas, į techninį personalą, į darbuotojų mokymus, įmonės atestavimą, kokybės standartų įdiegimą. Siekėme, kad tie standartai veiktų realiai, o ne tik dėl popieriuko. Mums tai pirmais metais atsiėjo 120-130 tūkst. litų“, - prisimena plėtros vadovas.
Jo nuomone, „Šilo statyba“ iš kitų rinkos dalyvių išsiskiria tuo, kad daro tai, kas būdinga didelėms kompanijoms.
„Labai profesionaliai žiūrime į planavimo procesus, į biudžeto sudarymą, finansinių srautų valdymą. Daug lėšų investuojame į IT sistemų kūrimą“, - dėlioja p. Gabriūnas.
Statybų įmonė turi specialiai jai sukurtą projektų valdymo sistemą, kurioje galima stebėti, kaip vykdomas projektas laiko ir finansų atžvilgiu. Tokią galimybę turi ne tik darbų vykdytojai, bet ir jų užsakovai, kurie projekto įgyvendinimą gali stebėti visą parą. Iki šiol ši valdymo sistema Panevėžio įmonei jau kainavo 130.000 Lt, bet tenka į ją investuoti kas mėnesį.
„Labai daug kas šneka apie projektų valdymą, bet ne kiekvienas turi instrumentą, kuris padėtų tai daryti. Juk jei nori važiuoti, tai reikia dviračio. O mes išsikėlėme tikslą turėti realų instrumentą, kuris galėtų padėti valdyti projektą, arba kitaip sakant, koordinuoti veiklą“, - sako p. Gabriūnas.
