„Ecococon“: inovatyvaus produkto gamybą plės užsienyje

Šiuo metu apie 5.000 kv. m. sienų skydų (maždaug 30 namų) gaminanti „Ecococon“ yra pajėgi kasmet patiekti tris kartus daugiau. Jų gaminamas skydas – medinis modulis, užpildytas mechaniniu būdu presuotais šiaudais, kuris kartu yra ir laikančioji namo konstrukcija. Tačiau kol kas šis produktas sertifikuotas vien Lietuvoje.
Kaip sako Marius Tarvydas, „Ecoconon“ vadovas ir bendraturtis, jų gaminys sujungia konstrukciją ir šilumos izoliacinę medžiagą. Tokio gaminio iš organinių medžiagų pasaulyje nėra sukurto, todėl nebuvo ir metodo, kaip gaminį sertifikuoti. Tad patiems teko finansuoti metodologijos sukūrimą, pagal kurį produktas vėliau sertifikuotas.
„Lygiai tas pats ir visame pasaulyje – nėra metodologijos, kuria naudodamiesi sertifikavimo centrai galėtų atlikti produkto patikrą. Šiuo metu Lietuvoje sudarytos metodologijos pagrindu ji kuriama Europos Sąjungoje. Iki rugsėjo, tikimės, bus patvirtinta. O jau tada galėsime teikti paraišką, kad mūsų gaminys būtų sertifikuotas ES“, – aiškina p. Tarvydas.
Domantas Surkys, sukūręs šiaudų skydų pramoninės gamybos technologiją, savo išradimo nėra patentavęs. Norint apsaugoti išradimą ir gauti patentą, pirmiausia reikia jį aprašyti. O daugelyje Rytų šalių ne tik patento, bet ir kitų teisės normų dažnai nepaisoma. Jau šiandien „Ecococon“ išradimą bando kopijuoti daugelis, bet ligi šiol – nesėkmingai.
„Šioje srityje aktyvūs ukrainiečiai – jie netgi naudoja mūsų vizualines priemonės savo interneto svetainėje, teigdami, kad tai jų produktas“, – atkreipia dėmesį p. Tarvydas.
Daug rankų darbo
Gamybos technologija, Niujorko ekoinovacijų instituto pernai įtraukta į dešimties prestižinių statybų ekoinovacijų finalininkų sąrašą, buvo tobulinama beveik dešimtmetį. Tačiau beveik du trečdalius gamybos vis dar sudaro rankų darbas, jį iki šių metų pabaigos „Ecococon“ planuoja jį automatizuoti.
„Kad įvyktų produkto vartojimo „sprogimas“, o esame sulaukę šimtų projektų, reikia dokumentacijos. Juk statybos medžiagos turi atitikti galiojančius toje šalyje gamybos reglamentus. Sertifikavimas mus stabdo“, – neslepia verslininkas.
Todėl kol kas didžiausi pardavimai Lietuvoje – apie 20 namų kasmet. Dar po 3– 4 namus iškeliauja į vieną ar kitą užsienio šalį, nes daugelyje jų yra šiaudinių namų statybos entuziastų ir jiems pritariančių architektų. Pavyzdžiui, šią savaitę trys konteineriai su šiaudų skydais bei kitų gamintojų ekologiškomis medžiagomis namo statybai iškeliauja į Vladivostoką Rusijoje.
„Mūsų pajamos kol kas padengia sąnaudas ir lieka lėšų investicijoms“, – neslepia p. Tarvydas.
Nors įmonė sulaukė ne vieno siūlymo investuoti, verslininkai įsitikinę, kad ekologiškos statybos rinka nėra staigiai auganti, tad didelio investicijų poreikio nėra. Juolab kad gamybai reikalingą elektrą tiekia savo reikmėms pasistatyta vėjo jėgainė, patalpos apšildomos medienos likučiais, o šiaudai, mediena, molis – perkami iš vietos įmonių ir ūkininkų.
Statys su partneriais
Tačiau ateityje verslas bus plečiamas. Kaip sako p. Tarvydas, daug kas nori įsigyti jų sukurtą technologiją. Ir verslo perspektyva susijusi su technologijos pardavimu.
„Eksportuoti šiaudų skydus, tarkim, į Vokietiją ar Ispaniją – neapsimoka. Ir jei atsiranda kritinė paklausa, kai apsimoka vietoje sutelkti gamybą, o tai 30–40 namų kasmet, organizuosime su partneriais gamybą vietoje“, – svarsto pašnekovas.
Pirmiausia partnerių bus ieškoma Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Veikiausiai pirmoji gamykla atsiras Austrijos pašonėje Slovakijoje, ten „Ecococon“ jau yra suradusi šiaudų skydų gamybos entuziastą. Iš šiaudų skydų individualaus namo sienas galima pastatyti per kelias dienas. Lieka uždengti stogą ir aptinkuoti sienas. Tokio namo sienų šiluminė varža gerokai didesnė už vidutinę.
„Jei kalbame apie vienodą statomo pastato kategoriją, tarkim, A ar A+ energinės klasės, tai mūsų produktas pagal kainą yra tapatus bet kuriai kitai medžiagai ar net pigesnis. Tačiau komfortas gyventi tokiame name – daug didesnis. Sakyčiau taip – už „Mercedes“ kainą mes parduodame „Ferrari“, – juokauja įmonės vadovas.
Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".