„Litexpo“ statys viešbutį
Daugiau nei 20 mln. Lt „Litexpo“ artimiausiais metais, kaip skelbta, užsimojusi skirti centrinių rūmų rekonstrukcijai, kurie po to būtų ne tik naudojami didesnėms parodoms, bet ir kultūros, sporto renginiams, koncertams, televiziniams projektams, spektakliams.
Praėjusiais metais centrinių „Litexpo“ rūmų užimtumas nesiekė 30%. Pasak Mindaugo Rutkausko, „Litexpo“ vadovo, rūmai nei interjeru, nei techninėmis galimybėmis šiuo metu nėra patrauklūs klientams.
„Be to, pastatas yra energetiškai neefektyvus, dėl to didėja ir mūsų paslaugų savikaina“, – tikina direktorius.
Rekonstruotų centrinių rūmų bendras plotas padidės nuo 8.500 iki 10.100 kv. m.
„Siekiame į Lietuvą pritraukti didesnių kongresų, forumų ir konferencijų. Pardavimai jau dabar vyksta ir vyks, kol įgyvendinsime rekonstrukciją. Mums svarbu turėti tinkamai įrengtą didesnį plotą“, – pabrėžia p. Rutkauskas.
Anot jo, dėl veiklos specifikos bei daugiafunkcės rekonstruotų rūmų paskirties naujojo investicinio projekto pelningumas nėra skaičiuojamas.
Projektas atsipirks po 13 m.
„Litexpo“ veiklos projekcijose iki 2019 m. numatyta, kad pajamos nuo 15,2 mln. Lt (2014 m.) išaugs iki 17–20 mln. Lt. O mažiau išleidžiant ūkio priežiūrai, remontui, šildymui „Litexpo“ pelningumas padidės nuo 13% (2014 m.) iki 15–18% (2019 m.). Tikimasi, kad ikimokestinis pelnas paaugs nuo 2 mln. Lt, planuojamų gauti 2014 m., iki 3,5 mln. Lt 2019 m.
VŽ prašymu, keli ekspertai, išanalizavę šiuos planus, atkreipia dėmesį, kad investavus 20 mln. Lt, jei „Litexpo“ apyvarta per metus augs 2–5 mln. Lt, o pelnas – po 1,5 mln. Lt, projektas atsipirks per 13 metų. Tai reiškia, kad šis projektas planuojamų finansinių investicijų nevertas.
Ūkio ministerija (ŪM) aiškina, kad „Litexpo“ centrinių rūmų rekonstrukcijos projektą dar svarstys. Bus atsižvelgta į kitus potencialus projektus – viešbučio šalia „Litexpo“ rūmų statybą, pritraukiant privatų kapitalą ir tarptautinį viešbučio operatorių. Be to, primenama, kad Vilniaus savivaldybė planuoja nutiesti tiltą tarp Vingio parko ir „Litexpo“.
„Šiuo metu rengiamas detalus teritorijos planas, per porą metų turėtų būti parengtas techninis projektas ir pradėti statybos darbai“, – praneša Gediminas Miškinis, ŪM kancleris.
Tačiau kol kas, atkreipia dėmesį ekspertai, „Litexpo“ ir taip neišnaudoja viso ploto, jo trūksta tik organizuojant keletą pagrindinių metų renginių – Knygų mugę, statybos ir remonto parodą „Resta“ bei žinių ir švietimo parodą „Studijos“.
Planų dėl naujų parodų ar konferencijų, kurios užimtų turimą „Litexpo“ plotą, anot jų, kol kas negirdėti.
Be investicijų pasiektų tą patį
Anot ekspertų, valstybės verslo mostai jų neįkvepia: jei artimiausiais metais ekonomikos augimas kasmet viršytų 5%, neinvestavęs nė lito parodų ir konferencijų centras 2019 m. turėtų tą patį pajamų rezultatą, kurį dabar planuojama iki 2019 m. pasiekti su didesnėmis nei 20 mln. Lt investicijomis.
Jie pataria, neturint investicinio projekto su konkurencinga grąža, verčiau mokėti dividendus akcininkui, kuris galėtų lėšas panaudoti, pavyzdžiui, euro įvedimą stabdančioms reikmėms, tokioms kaip pensijų kompensavimas.
„Verta priminti, kad „Litexpo“ nuosavas kapitalas šiuo metu siekia 32 mln. Lt, o visų valstybės valdomų įmonių – 19 mlrd. Lt. Kad būtų pradėtos kompensuoti pensijos, šiais metais reikėtų kiek daugiau nei 200 mln. Lt, o tam užtektų, kad valstybės įmonės dividendais išmokėtų po 1% nuo nuosavo kapitalo“, – svarsto vienas iš pašnekovų, prašančių neminėti jo pavardės.
Praėjusiais metais „Litexpo“ dividendams skyrė 0,2 mln. Lt, arba 0,6% nuosavo kapitalo.
Ponas Miškinis tikina, kad investuoti į „Litexpo“ plėtrą neskubės.
„Galutinę poziciją dėl numatomų projektų Ūkio ministerija pateiks, kai sulauks informacijos apie galimą investicijų poreikį, galimus finansavimo šaltinius ir investicijų grąžos skaičiavimą“, – žada ŪM kancleris.
REKOMENDUOJAME
