Trylika inovatyvaus verslo vilčių

Mokslo rezultatus paversti produktu ar paslaugomis verslo naujokai turės per metus. Tiesa, mokslininkams skirtų sumų užteks tik pačiai verslo pradžiai, tačiau jiems suteikiama laisvė ir net skatinama savarankiškai ieškoti investuotojų. Vieniems projektams šiuo metu labiau reikia ne papildomų pinigų, o laiko, bet kiti jau turi ir pirmųjų klientų ar bent veda su jais derybas.

Jau naudoja

UAB „Searchnode“ plėtojamas interneto parduotuvėms skirtas paieškos variklis dar neperžengęs bandomosios (beta) stadijos, tačiau jis jau bandomas tokių Lietuvos el. komercijos milžinų kaip „Pigu.lt“ ar „Varle.lt“. Vilniaus Gedimino technikos universiteto informatikos inžinerijos studentų sprendimas el. parduotuvėms padeda optimizuoti paiešką prekių kataloguose – variklis atsižvelgia į vartotojo užklausos rašybą, sutvarko semantiką, todėl, pvz., paieška „mėlynas kompiuterio krepšys“ bus tokia pat sėkminga kaip „mėlynos spalvos krepšys kompiuteriui“.

Ši sistema padeda prekybininkams padidinti lankytojų ir realių pirkėjų santykį, vadinamąją konversiją. Simas Skrebiškis, „Searchnode“ vadovas, komentuoja, kad jo sprendimas „mokės“ apie 30-ies užsienio kalbų, o pirmuosius eksporto žingsnius programa turėtų žengti Latvijoje. Prekybininkams technologija turėtų būti patraukli ir dėl paprasto naudojimo – į el. parduotuvės kodą tereikės įterpti kelias papildomas eilutes.

„Norėjome parodyti, kad bakalauro darbas gali būti pritaikomas praktikoje. Be pačios paieškos technologijos, ilgainiui tikimės pasiūlyti ir su ja susijusių duomenų analizės sprendimų prekybininkams“, – kalba p. Skrebiškis.
Daugiausia – 70.000 Lt – paramos gavusi UAB „IMD technologies“ pirmųjų įmonės gaminamų biopoliolių bandytojų kol kas neatskleidžia, tačiau užsimena, kad ekologišką ir atsparumą degimui suteikiantį priedą vienas Lietuvos gamintojas jau išbandė.

Dėl poreikių ir medžiagos kiekių deramasi ir su daugiau potencialių klientų. Fermentų pagrindu „IMD technologies“ kuriami priedai gali būti taikomi tiek plastiko pramonėje (saugumo sumetimais), tiek kosmetikos sektoriuje dėl ekologiškumo ir planuojamų naujų ES reikalavimų.

„Mūsų produktas itin aktualus transporto pramonei, kurios sėdynės turi būti saugios ir nedegios. Savo ruožtu medžiagos ekologiškumas suteikia ir rinkodaros pliusų“, – sako Monika Kavaliauskė, „IMD technologies“ vadovė.
 
Reikia laiko

Kitos VŽ kalbintos naujosios įmonės pirmaisiais klientais dar nesigiria, tačiau  vienbalsiai kalba apie apšilimą Lietuvoje ir judėjimą į užsienio rinkas. Štai Martyno Petkevičiaus vadovaujama UAB „Techn“ plėtoja vaizdaspynę, į kurią galima „atsiliepti“ išmaniuoju  telefonu. Bendrovė taip pat dirba su veido, judesio ar apšvietimo pokyčių atpažinimo technologijomis.

„Mus rinkoje išskirs funkcijų derinys. Be to, mūsų sprendimo kaina turėtų būti patraukli plačiai auditorijai. Pradėsime nuo Lietuvos – čia paprasčiau rasti platintojų ir klientų, tačiau, žinoma, didysis tikslas yra užsienio rinkos. Dar Kauno technologijos universitete šį projektą vykdėme galvodami apie rinką, tačiau be paramos šis žingsnis būtų užtrukęs dar porą metų. Kita vertus, šiuo metu laiko mums reikia labiau nei papildomų pinigų“, – dėsto p. Petkevičius.

Prototipo stadijos dar yra ir UAB „Alibi“ plėtojamas nepusiausviras irklavimo treniruoklis „Nestra“. Visgi bendrovės vadovas Aurelijus Domeika jau žvalgėsi tarptautinėse medicinos įrangos parodose, jo sprendimą išbandė Kauno medicinos universiteto darbuotojai, o pati įmonė rengiasi patentuoti įrenginį ir dirba prie pramoninio gaminio dizaino.
„Su įprastiniais treniruokliais irklavimo veiksmą galima atlikti bet kaip, o mūsiškį netaisyklingai irkluojantis žmogus iš jo tiesiog iškris. Tai psichologiškai neleis „blogai“ irkluoti – reikės įtempti daug daugiau raumenų ir dirbti tinkamai“, – gaminio išskirtinumą pabrėžia p. Domeika.

Mažas teisingas žingsnis

Tarp kitų MITA atrinktų projektų yra ir apšviečiamų objektų spalvų neblukinančias šviesos diodų (LED) technologijas plėtojanti UAB „Ledigma“ ir kompiuterį akies vyzdžiais valdyti leidžiančios  UAB „Power of Eye“ sprendimas. Pastaroji bendrovė su rinkos senbuviais taip pat žada konkuruoti patrauklia sprendimo kaina.

Prieš porą mėnesių VŽ rašyta, kad naujoms įmonėms MITA buvo numačiusi skirti iki 70.000 Lt paramos, tuomet kalbėta, kad pinigai bus skiriami ne konsultacijoms ar paskolų garantijoms, o verslo pradžios kasdienybei – darbo užmokesčiui, patalpų nuomai ir kt. Savo ruožtu Jonas Klimantavičius, lazerių technologijų UAB „Elas“ direktorius, komentavo, kad Lietuvoje yra sėkmingai veikiančių pumpurinių įmonių, tačiau jos, palyginti su Vakarų Europa, dar sunkiai skinasi kelią.

„MITA priemonė yra tik minimalus žingsnelis skatinant tyrimų komercializavimą, laimė, jis bent daromas į tinkamą pusę“, – valdžios iniciatyvas komentavo p. Klimantavičius.

***
Tekstas skelbtas rugpjūčio 14 d. dienraštyje "Verslo žinios".