Mokslininkas: problema – ne urano kaina, o stygius

„Jeigu dirbčiau brangiai mokamu branduolinės energetikos konsultantu, galimus klientus siekčiau įtikinti, kad jie nesijaudintų dėl urano tiekimo problemų per visą reaktoriaus darbo laiką, – interviu VŽ sako p. Dittmaras. – Be to, pateikčiau jiems tikrovės neatitinkančius reaktoriaus statybos grafikus ir kainą – vienaip ar kitaip ji būtų užkrauta ant visuomenės pečių.“ Tačiau p. Dittmaras tvirtina, kad būdamas mokslininkas niekada nesiūlytų investuoti į branduolinės energetikos technologijas.

Keletą metų p. Dittmaras, dirbantis Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) didžiojo hadronų greitintuvo projekte, žiniasklaidoje ir tarptautinėse konferencijose skelbia diskusijas, skatinančias pranešimus apie tai, kad visame pasaulyje po kelerių metų ims mažėti urano gavyba, todėl viena svarbiausių problemų branduolinės energetikos sektoriui taps ne kuro kaina, o urano oksido – iškastinės žaliavos stygius. Prieš skelbdamos šį interviu VŽ prašė komentaro apie urano rinkos tendencijas Visagino atominės elektrinės projekto plėtros bendrovės pareigūnų, tačiau jų komentarų nesulaukė.

* * *

Visą interviu skaitykite dienraščio "Verslo žinios" priede "Energetika".