VSAT dar nesulaukė nė vieno grįžtančio Lietuvos vilkiko, Baltarusija reikalauja konsultacijų
Papildyta informacija iš Baltarusijos URM.
Giedrius Mišutis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas, 16 val. sakė, kad grįžusių Lietuvos krovininių transporto priemonių nėra: „Prieš valandą dar nebuvo įvažiavęs nė vienas Lietuvos vilkikas.“
„Liko ta pati informacija, kad pravažiuojantieji vairuotojai neformaliai kalba, kad Lietuvos vilkikų nelabai matosi Baltarusijos kontrolės punktuose“, – pridūrė G. Mišutis.
Anot jo, pasieniečiai neturi oficialios informacijos apie tai, kas vyksta Baltarusijos pasienio punkte.
„Mes matome tik tai, kas įvyksta Lietuvos punkte, o su Baltarusija mes nesikeičiame tokia informacija. Kodėl ta pusė imasi kažkokių veiksmų, matyt, jeigu nė vienas vilkikas per 15 valandų negrįžo, yra ne pasieniečių kompetencija“, – teigė pasieniečių atstovas.
Premjerė I. Ruginienė viliasi, kad papildomas vilkikų užlaikymas yra techninis.
„Labai tikiuosi, kad šitas sulaikymas, kuomet atidarėm du pasienio punktus, yra tiesiog techninio lygmens, kuomet turi suvaikščioti tam tikri parašai ir vilkikai galės sugrįžti namo. Labai tikiuosi – jeigu ne, atitinkamai svarstysim ir galvosim, ką toliau daryti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė premjerė.
Anot jos, kol kas nėra signalų, kad vilkikai nebūtų išleidžiami piktybiškai.
„Kol kas tokių signalų tikrai nėra ir kol kas matome, kad tai yra techninio lygmens problema. Lygiai taip pat, kai mes priėmėm sprendimą, parą užtruko, kol realiai pasienio punktai buvo atidaryti. Tai kol kas yra taip, bet jeigu bus kiti signalai, atitinkamai rinksimės, spręsim ir darysim sprendimus“, – teigė I. Ruginienė.
Baltarusija siūlo konsultacijas
Tačiau žinios iš kaimyninės šalies rodo, kad padėtis gali būti kitokia. Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorius Ruslanas Varankovas, kurį cituoja Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“, ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva, atnaujindama Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų darbą, „parodė nepagarbą tarptautiniams teisiniams įsipareigojimams“.
Pasak baltarusių naujienų agentūros, kadangi išlieka rizika, jog „Vilnius vėl vienašališkai uždarys sieną“, Minskas siūlo surengti konsultacijas Užsienio reikalų ministerijų lygiu.
„Gavau informaciją, kad Baltarusijos pusė reikalauja susitikimo, konsultacijų Užsienio reikalų ministerijų lygiu. Turiu rašto kopiją, kur prašoma konsultacijų Užsienio reikalų ministerijos lygiu, – LRT radijui ketvirtadienio popietę sakė Erlandas Mikėnas, nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas. – Mano nuomone tai, yra reketas“.
Pasak „Linavos“ vadovo, Minskas dar nedavė nurodymo išleisti lietuviškus vilkikus, tačiau „kažkaip juda“ vežėjai iš Uzbekistano.
Vladislavas Kondratovičius, vidaus reikalų ministras, sako kol kas neturintis informacijos, jog Minskas reikalautų Užsienio reikalų ministerijų atstovų susitikimo.
„Mūsų neinformavo, tai greičiausiai per viešus kanalus ta informacija sklinda“, – BNS sakė ministras.
Jis taip pat teigė iš Minsko pusės negavęs žinių, kodėl vilkikai neišleidžiami: „Jie apeliuoja į procedūrų pažeidimus, kaip aš girdėjau, uždarymo–atidarymo.“
Nežinia dėl mokėjimo
„Situacija yra kaip rūke, neaišku, ką dabar daryti toliau“, – BNS sakė E. Mikėnas.
Anot jo, nuo pasienio punktų darbo atnaujinimo į Lietuvą neįvažiavo nė vienas vilkikas, jiems nėra leidžiama vykti iš stovėjimo aikštelių: „Tie, kurie susimokėjo, yra pastatyti į elektroninę eilę, tačiau nejuda ir važiuoti link pasienio jiems neleidžiama.“
„Linavos“ vadovo teigimu, apmokėjimai už stovėjimą specialiose aikštelėse vyksta bankuose, per elektroninių pinigų įstaigą „Paysera“. Pasak jo, tiek už vilkiką su puspriekabe, tiek tik už vilkiką ar už vieną puspriekabę imamas 120 Eur už parą mokestis, todėl bendra suma vienai transporto priemonei – 1.200 Eur.
„Mokėjimas yra skaičiuojamas už 10 dienų, nesvarbu, kur transporto priemonė stovėjo. Jeigu aštuonias paras aikštelėje, o dvi – pasienyje, vis tiek yra mokama už 10 dienų“, – sakė E. Mikėnas.
Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius, teigė turintis žinių, kad Minsko atstovai dar sprendžia, kaip Lietuvos transportą išleisti iš aikštelių, ar leisti jiems važiuoti per Baltarusijos teritoriją. Pasak jo, konkrečios informacijos dėl apmokėjimo už transporto priemonių stovėjimą aikštelėse dar nėra.
VERSLO TRIBŪNA
Autoservisų industrija ilgą laiką naudoja pasenusias operacines sistemas. Kliento registracijos rašomos į sąsiuvinį, kontaktiniai duomenys saugomi telefono adresų knygelėje, o verslo rodikliai vertinami subjektyviai. Tokia realybė ir toliau vyrauja daugelyje autoservisų šalyje. Tačiau šią situaciją keičia sparčiai augantis startuolis „Nevažiuoja", sukūręs pirmąjį moderniausią dirbtinio intelekto (DI) sprendimą, automatizuojantį visą autoserviso veiklą - nuo skambučių konvertavimo į užsakymus dirbtinio intelekto pagalba iki išsamios klientų duomenų bazės ir analitinės statistikos sukūrimo.
Sunkiasvorio transporto aptarnavimo tinklas UAB „Voltronas LT“ plečia veiklą Vakarų Europoje – šiemet duris atvėrė du nauji servisai Nanto (Nantes) ir Bordo (Bordeaux) regionuose. Abi lokacijos pasirinktos dėl strateginės reikšmės Europos logistikos maršrutams ir augančio poreikio užtikrinti greitą techninę pagalbą tarptautiniuose keliuose.
Transporto sektoriuje vyksta struktūrinis pokytis - vairuotojų rengimas tampa technologijomis ir duomenimis grįstu procesu. Virtualios realybės (VR) sprendimai, kurie dar prieš kelerius metus buvo laikomi papildomu mokymo įrankiu, šiandien formuoja naują standartą, leidžiantį matuoti ne tik žinias, bet ir praktinius vairuotojų įgūdžius bei elgseną kelyje.
Ar jūsų verslas dažnai siunčia siuntas klientams? Jei taip, tikriausiai jau žinote, kad pristatymo procesas gali ženkliai sumažinti pelną. Tačiau vienas sprendimas gali padėti sutaupyti net iki 70 % pristatymo išlaidų – tai „Ecoparcel“ galia. Kad geriau suprastumėte, kokią naudą suteikia tapimas „Ecoparcel“ klientu, pateikiame keturias pagrindines priežastis, kodėl verta išbandyti šiuolaikinius siuntimo sprendimus.
„Informacija dėl mokėjimo irgi dabar nepatvirtinta, bet sklando tokia žinutė, kad galbūt nebus apmokestinamas visas stovėjimo laikotarpis, o tik paskutinės 10 dienų. Bet kol kas nėra prasidėję konkrečių veiksmų“, – teigė TTLA generalinis sekretorius.
Vilkikai nepajudėjo
Kiek anksčiau ketvirtadienį E. Mikėnas BNS teigė, kad pagal pirminę informaciją vilkikai turėjo pajudėti 8 val. Lietuvos laiku, tačiau nepajudėjo. Jo duomenimis, keli vilkikai įvažiavo į Lietuvą per Šalčininkus, tačiau dauguma vis dar neišleidžiami į Lietuvą.
P. Drižas savo ruožtu teigė, kad Minsko atstovai dar sprendžia, kaip Lietuvos transportą išleisti iš aikštelių, ar leisti jiems važiuoti per Baltarusijos teritoriją.
E. Mikėno žiniomis, visi vilkikai apmokestinami vienodai – už dešimt parų, nepaisant to, kiek laiko jie praleido aikštelėse.
„Taip pat turime informacijos, kad iš Lietuvos autovežis važiavo į Baltarusiją. Tai Lietuva labai gerai dirba, greitai susiformino, bet įvažiavus į Baltarusiją Baltarusija nežino, kaip forminti, ir stovi tas autovežis. Kažkas ten yra ne taip, kaip turėjo būti, nes Baltarusijos pusė nedirba“, – BNS teigė E. Mikėnas.
Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė 10 dienų anksčiau, nei planuota, atverti sieną su Baltarusija. Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų veikla atnaujinta nuo ketvirtadienio vidurnakčio.
Reaguodamas Lietuvos į sienos uždarymą, Minskas uždraudė savo teritorijoje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į šalį kol nebus atverta siena, o iki tol didžioji dalis jų nugabenta į specialias aikšteles, kur už kiekvieną stovintį vilkiką ar puspriekabę imamas 120 Eur mokestis už dieną, o nesumokėjus mašinas grasinama konfiskuoti.
J. Taminskas: vežėjai rizikavo patys
Kai kuriems Baltarusijoje maždaug dvi savaites įstrigusių Lietuvos vilkikų savininkams ketinant prašyti valdžios kompensacijų, susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, jog Vyriausybės perspėjimai dėl rizikos nestabdo šio verslo veikti Rytuose.
Pasak jo, todėl Vyriausybė nesiruošia padengti su sienos uždarymu ir vilkikų prastovų susijusių nuostolių.
„Akivaizdu, kad jie vis tiek važiavo, važiuoja ir važiuos, tai nepakeis jų nuomonės ir jų elgsenos. Jeigu jie viešai deklaruoja, kad jie vykdys veiklą Rytų kryptimi, tai kodėl tada reikia reikalauti iš valstybės padengti patiriamus nuostolius?“ – ketvirtadienį Žinių radijui sakė J. Taminskas.
„Nėra vertinama ir nėra svarstoma dėl nuostolių atlyginimo. Ne mes jų neišleidžiame, jų neišleido Baltarusijos režimas“, – pridūrė jis.
Anot ministro, apie hibridinę Minsko ataką prieš Lietuvą buvo komunikuota savaitę iki sienos uždarymo, todėl jeigu verslas važiuoja Rytų kryptimi, reikėjo įsivertinti riziką, kad „vyksti į valstybę, kuri yra agresorė“.
„Ieškinys dėl nuostolių kompensavimo teikiamas tam, kuris padarė žalą. Žalą juk padarė Baltarusijos režimas, jis neleidžia išvažiuoti“, – tikino J. Taminskas.
V. Kondratovičius: vežėjai sulauks geresnių užsakymų
Tuo metu Vladislavas Kondratovičius, vidaus reikalų ministras, sako, kad Baltarusijai išleidus jos laikinai sulaikytus Lietuvos vilkikus, nuostolių patyrę vežėjai turės daug krovinių gabenimo užsakymų.
Jo teigimu, užsakymų skaičius yra išaugęs keliskart ir tai bus finansiškai naudinga vežėjams.
„Niekas nežino, kokios tos vežėjų patirtos išlaidos. Turiu šiandien informacijos, kad reisų užsakymai išaugo 4–5 kartus. Krovinių, kuriuos reikia išvežti–nuvežti į Baltarusiją, nesumažėjo. Faktiškai visos mūsų transporto priemonės bus panaudotos. Galbūt nuveš brangiau galutiniam gavėjui ar baltarusiui, ar dar kažkam, bet turėtų gauti didesnį atlygį“, – per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį sakė V. Kondratovičius.
Taip ministras kalbėjo mišrios parlamentarų grupės nario Artūro Zuoko paklaustas, ar Lietuva planuoja vienaip ar kitaip kompensuoti vežėjų Baltarusijoje patirtą žalą.
„Visi įsiremiame į kažkokią 120 Eur sumą vienai dienai ir sakome, kad viskas, verslas sužlugo. Kad dėl šitų 0,5% (tokia dalis, anot jo, visų Lietuvoje registruotų vilkikų – BNS), iš kurių galbūt 0,1% sumokėjo šituos 120 Eur, sužlugs Lietuvos ekonomika“, – kalbėjo ministras.
„Ir jūs sakot, kad čia kažkokia reikšminga klaida, kažkoks smūgis verslui, tie 0,5%? Nesutinku su jumis“, – į A. Zuoko pastabą, jog sienos uždarymas buvo klaida, atsakė V. Kondratovičius.
Pasak ministro, per beveik tris savaites, kai buvo uždaryta siena, Lietuvos vežėjų negalėjo pakeisti kitų šalių bendrovės, kad transportuotų neišvežiotus krovinius.
„Greičiausiai tai bus tie patys vežėjai, kurie išveš tuos krovinius, kurie guli vienuose ar kituose sandėliuose arba gamyklose. Tikiu, kad tai bus mūsų vežėjai, nes rasti kitų vežėjų nėra taip lengva“, – atsakydamas į „aušriečio“ Tomo Domarko klausimą apie neigiamą sienos uždarymo poveikį ekonomikai teigė V. Kondratovičius.
