Didėja vaiko poreikiai – padidės ir išlaikymas?

Išlaikymo vaikui dydis ir forma: kriterijai aiškūs, o kiekviena situacija – individuali
CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą vaikams iš jų tėvų šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisti vaikui tam tikrą turtą. Taip pat gali būti taikoma mišri išlaikymo forma, pavyzdžiui, skiriant vaikui konkretų turtą ar konkrečią pinigų sumą ir išlaikymą periodinėmis išmokomis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.
Teismai nustato konkrečius vaiko poreikius, kurie priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos ir pan. Taip pat vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą. Tėvas (motina), turintis geresnes finansines galimybes, vaiko poreikius privalo tenkinti ne tik minimaliai.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į šias aplinkybes: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Kada galima kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo?
Priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus reglamentuoja CK 3.201 straipsnis. Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat gali pakeisti priteisto išlaikymo formą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti: 1) aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu; 2) aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių esminiu pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Tos pačios sąlygos taikomos ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo.
Taigi, išlaikymo dydis turėtų būti pakeistas, jeigu nustatomos šios sąlygos: 1) aplinkybės dėl tėvų turtinės padėties ir (ar) vaiko poreikių iš esmės pasikeitė; 2) tai įvyko per laikotarpį nuo teismo sprendimo (nutarties), kuriuo (kuria) priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo dienos.
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą laikomasi principo, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Kokiais atvejais praktikoje išlaikymas didinamas, o kada – mažinamas?
Išlaikymo dydis gali būti padidintas ar sumažintas ir dėl vaiko poreikių pasikeitimo. Poreikių padidėjimas nustatomas, pavyzdžiui, jeigu dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt. Sumažėjimas nustatomas, kai vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt. Teismų praktikoje pripažinta, jog vaikų poreikiai objektyviai didėja jiems augant. Todėl tuo atveju, jeigu išlaikymo dydis vaikui buvo nustatytas, tarkime, 3 metų amžiaus, 16 metų amžiaus vaiko poreikiai dažniausiai bus didesni ir atitinkamai atsiras pagrindas padidinti išlaikymo dydį.
Tėvo (motinos) teikiamo išlaikymo dydis teismų buvo padidintas ir dėl to, kad iš esmės pagerėjo jo (jos) turtinė padėtis, pavyzdžiui, tėvas ar motina pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas, paveldėjo didelės vertės turtą ir pan.
Teismų praktikoje yra buvę ir tokių atvejų, kai pagrindas padidinti vaikui priteistą išlaikymą arba pakeisti išlaikymo formą buvo nustatytas dėl aplinkybės, kai asmuo savo noru vengia teikti išlaikymą kas mėnesį ir dėl to atsiranda uždelstas įsiskolinimas. Jeigu tėvas (motina) yra pajėgus teikti išlaikymą pagal savo pajamas arba turi santaupų, tačiau piktybiškai neteikia išlaikymo, tai gali būti laikoma pagrindu teismine tvarka pakeisti išlaikymo formą ir dydį. Pavyzdžiui, iš mėnesinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo į konkrečia pinigų suma sumokamą išlaikymą. Tačiau turi būti pateikti įrodymai, kad asmuo tokia suma disponuoja.
Teismų praktikoje yra buvę ir atvejų, kai vieno iš tėvų teikiamo išlaikymo dydis buvo sumažintas. Teismai tokiose bylose nustatė šias aplinkybes: vieno iš tėvų netektas darbingumas ir dėl to gerokai sumažėjusios nuolatinės pajamos; pablogėjusi sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio; padidėjusios išlaidos sveikatos priežiūrai; darbo netekimas ir bedarbystė; atsiradę dideli finansiniai įsipareigojimai; esminis darbo užmokesčio sumažėjimas; esminis bendros finansinės padėties pablogėjimas; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų (kitų vaikų, tėvų) ir kt. Taigi, dažniausiai išlaikymo dydis sumažinamas dėl pablogėjusios tėvo (motinos) turtinės padėties.
Didelių skolinių įsipareigojimų įgijimas teismų nebūtinai bus įvertintas kaip turtinės padėties pablogėjimas, nes įvertinama visa asmens finansinė situacija iš esmės. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal, tarkime, būsto kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Tokiu atveju vertinamas ir įgytas turtas, jo vertė. Todėl vien tai, kad asmuo prisiėmė įsipareigojimus, ne visada bus vertinama kaip turtinės padėties pablogėjimas. Bus vertinama konkrečios situacijos visuma.
Tačiau bet kuriuo atveju išlaikymo dydis gali būti padidintas ar sumažintas tik nustačius tam teisinį pagrindą atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teisę kreiptis į teismą turi vaiko tėvai, o tam tikrais atvejais pats vaikas, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. Prieš kreipiantis į teismą privaloma laikytis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių privalomosios mediacijos šeimos ginčuose procedūrą.
Išlaikymo indeksavimo ir valstybės išmokų vaikams įtaka išlaikymo dydžio pakeitimui
Kadangi kainos laikui bėgant kyla (maistas, drabužiai, paslaugos brangsta), išlaikymo suma, nustatyta prieš metus ar daugiau, gali tapti per maža patenkinti vaiko poreikius. Todėl valstybė numato, kad kas mėnesį teikiamas išlaikymas turi būti indeksuojamas – t. y. perskaičiuojamas pagal oficialų kainų augimo rodiklį, atsižvelgiant į infliaciją. Tačiau jeigu vaiko poreikiai iš esmės padidėjo, atsirado papildomų ir pan., egzistuoja pagrindas kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo nepaisant to, kad išlaikymas yra tinkamai indeksuojamas.
Taip pat verta paminėti, kad vaikams valstybė pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą moka mėnesines išmokas (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,50 Eur). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismo priteisiamo išlaikymo vaikui suma negali būti sumažinta valstybės mokamos išmokos suma, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia tėvams tenkinti daugiau nei minimalius vaiko poreikius. Ši išmoka tokiu atveju turėtų būti skiriama papildomiems, o ne būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. Tai reiškia, kad iš esmės padidėjus vaiko poreikiams yra pagrindas didinti išlaikymo dydį nepaisant valstybės skiriamos išmokos vaikams. Net jeigu ji per tą laiką padidėjo.
Apibendrinant galima teigti, kad išlaikymo dydžio ar formos pakeitimas yra teisinė priemonė, leidžianti prisitaikyti prie nuolat kintančių gyvenimo aplinkybių. Teismai, vertindami tiek tėvų finansinę padėtį, tiek vaikų poreikius, vadovaujasi geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Todėl išlaikymas gali būti tiek padidintas, tiek sumažintas ar pakeista jo forma, jei tik yra pagrindas tai padaryti pagal konkrečią situaciją.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas Markas Dobrovolskis.