Ūkininką bulves auginti išmokė traškučių gamintojai

„Jie mus praktiškai už ausų tempė, kad visko išmoktume, konsultantai kas savaitę mus lankydavo“, - prisimena p. Vasiliauskas.

1999 m. Kaune buvo statomas „Estrella“ traškučių fabrikas, kuriam reikėjo sėklinių bulvių. Pirmiausia švedų kompanija planavo pati Lietuvoje įkurti ir valdyti bulvių ūkį, tačiau supratusi, kad savikaina bus per didelė, nusprendė Lietuvoje ieškoti partnerių.

„Buvo paskelbtas konkursas ūkininkui, kuris galėtų pagal jų technologiją užauginti 800 t sėklinių bulvių, kurios būtų tiekiamos Lietuvos ūkininkams“, - prisimena p. Vasiliauskas.

Vienintelis reikalavimas buvo tas, kad ūkininkas turėtų sandėlį arba galėtų jį greitai pasistatyti.

„Daugiau nieko nereikėjo, tik noro. Kompanija aprūpino mus žiniomis, suteikė paskolą reikiamai technikai, nes bankai tuo metu tokių projektų nekreditavo“, - veiklos pradžią prisimena ūkininkas.

Pirmasis užsakymas, kurį iš traškučius gaminančios bendrovės gavo „Vfarm“ – užauginti 300 t sėklinių bulvių.

„Sako „Jūs pabandykite, o jeigu neišeis, atsivešime bulvių iš Švedijos. Kaip dabar pamenu – kol aš sutartį pasirašinėjau priekabos su bulvėmis jau už namo stovėjo, nespėjau parašo suraityti – jau išvertė. Baisu buvo, bet žinojau, kad turi “, - juokiasi p. Vasiliauskas.

Tiesa, pirmaisiais metais šeimos ūkiui viskas nepavyko taip, kaip buvo planuota.

„Bulvės užaugo per didelės, buvo papuvusių. Teko jas perdirbti, bet kompanija mums kompensavo nuostolius, nebuvome stipriai nuskriausti. Bet supratome, kad auginti galime – sėkla buvo gera, tiesiog buvo spragų dėl patirties trūkumo“, - kalba p. Vasiliauskas.

Vėliau sekėsi vis geriau – užsakymų skaičius augo, ūkis plėtėsi. 2016 m., traškučių fabrikui Kaune savo veiklą perkėlus į Lenkiją, ryšiai su „Estrella“ gamintojais nutrūko.

Tiesa, p. Vasiliauskas nesnaudė – šiandien bulves jis siunčia į Italiją, kur aptarnauja „Taffel“ traškučių gamintojus.

Visą ūkininko istoriją skaitykite VŽ Premium.