Verslų verčių pokyčiai: pirkėjų ar pardavėjų rinkos laikais gyvename?

Finansinių investuotojų prioritetai

Finansiniai investuotojai yra daugiausia įvairūs privataus ir rizikos kapitalo fondai bei privatūs investuotojai ir jų grupės. Šio investuotojų tipo investavimo laikotarpis dažniausiai svyruoja tarp 3 ir 7 metų, siekiant optimizuoti ir išplėsti įsigytą įmonę, auginant jos finansinius rezultatus. Šiam laikotarpiui pasibaigus, investuotojo tikslas – realizuoti investiciją, pasiekiant maksimalią grąžą investuotojams.

Finansiniai investuotojai, ieškodami įsigijimo taikinių, dažniausiai žvalgosi finansiškai stiprių ir tvarių verslų, kurie tuo pačiu pasižymėtų ir solidžiu augimo potencialu. Šiuo atveju daug dėmesio skiriama įmonės istoriniams rezultatams, investicijų poreikiui, norint suprasti, koks yra normalizuotas pinigų srautas ir jo potencialas. Taip pat svarbi ir balanso struktūra - kokia yra turto bazė ir įsiskolinimo lygis. Visa tai padeda investuotojui įsivertinti, ar perkama įmonė galės aptarnauti skolos mokėjimus ir palūkanų sąnaudas, vykdyti plėtrą ir galiausiai sugeneruoti reikiamą grąžos normą.

Strateginių investuotojų prioritetai

Strateginiai investuotojai dažniausiai yra įsigyjamos įmonės konkurentai, klientai, tiekėjai ar kiti šios ar gretimos rinkos dalyviai. Šie investuotojai siekia vykdyti vertikalią ar horizontalią integraciją. Tai padeda pasiekti sinergijas, kurios leidžia optimizuoti kaštus ar atverti naujus pardavimo kanalus plečiantis geografiškai ar išplečiant esamų produktų bei paslaugų pasiūlą.

Kuo daugiau sinergijų, kurias realu realizuoti įsigijus konkrečią įmonę, tuo daugiau vertės tai suteikia strateginiam investuotojui ir tuo daugiau jis bus pasirengęs mokėti už pirkinį.  Net jeigu įsigyjamos įmonės finansiniai rezultatai nėra itin geri, ji vis tiek gali būti patraukli strateginiam pirkėjui, pavyzdžiui,  dėl unikalaus produkto ar užimamos rinkos dalies.

Pirkėjų pagal tipą aktyvumas

Įdomu tai, kad privataus kapitalo fondų pasitraukimų iš investicijų (angl. Exit) 2022 m. Europoje fiksuota mažiausiai per šį dešimtmetį ir. daugiau nei perpus mažiau nei 2021 m. Tačiau tai nereiškia, kad privataus kapitalo fondai neinvestavo, nes bendra privataus kapitalo fondų sandorių vertė Europoje susitraukė tik apie 20%. Tai parodo, kad fondai pernai buvo mažiau aktyvūs, realizuodami anksčiau atliktas investicijas, nei siekdami naujų. Tai galėjo lemti padidėjęs neapibrėžtumas dėl geopolitinių ir makroekonominių iššūkių – karas, infliacija, energetikos kaštai ir kita.

Viena iš esminių priežasčių, veikiančių privataus kapitalo fondų aktyvumą, o taip pat ir jų siūlomų įverčių dydį, yra augančios palūkanų normos ir dėl jų stipriai „pabrangę“ pinigai. Tiek Europos Centrinis Bankas (ECB), tiek JAV Centrinis Bankas (FED)  nuo pernai metų aktyviai kėlė bazines palūkanų normas, kurios šiandien jau viršija 3-4%. Tai apsunkina privataus kapitalo fondų sandorių finansavimą ir didina paskolos aptarnavimo kaštus, paraleliai mažėja ir investicinė grąža. Todėl fondai yra tarsi įpareigoti taikyti mažesnius įverčius, siekdami užtikrinti investuotojams tą pačią grąžą.

Antra vertus, strateginiams investuotojams tai gali būti galimybių metas. Nors ne visi strateginiai investuotojai sandoriuose atsiskaito nuosavomis lėšomis, visgi finansavimas skolintu kapitalu pasitaiko rečiau, ir šis aspektas strateginius investuotojus ir jų taikomus įverčius veikia švelniau.

Investuotojų aktyvumas Baltijos regione

2022 m. Baltijos regione finansiniai investuotojai buvo netgi aktyvesni nei 2021 metais – tiek sandorių skaičiumi, tiek verte 2022 m. buvo rekordiniai. Finansiniai investuotojai atliko 5-iais sandoriais daugiau, tuo tarpu strateginiai investuotojai įgyvendino 38 sandoriais mažiau nei 2021-aisiais.

Galima teigti, kad finansiniai investuotojai pasinaudojo galimybe įdarbinti kapitalą, kuomet dalis strateginių investuotojų buvo atsargesni ir atidėjo savo planus ateičiai dėl anksčiau minėtų priežasčių.

Investuotojų aktyvumas pagal geografiją

„Remiantis paskutinių dvejų metų statistika, pastebima, kad strateginiai investuotojai iš užsienio mažiau pabūgo investuoti į Baltijos šalyse veikiančias įmones dėl geopolitinių ir makroekonominių grėsmių, o vietiniai strateginiai investuotojai plėtros planus per įmonių įsigijimus ar susijungimus atšaukė ar atidėjo ateičiai. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad Baltijos regiono įmonės sąlyginai buvo daugiau paveiktos tiek infliacijos, tiek energetinių kaštų augimo nei, pavyzdžiui, Vakarų Europos žaidėjai, todėl ir apetitas investicijoms iš vietinių strateginių žaidėjų galimai buvo mažesnis“, – komentuoja Mykantas Urba, „Orion Securities“ įmonių finansų skyriaus vadovas.

Finansinių investuotojų iš užsienio investicijos Baltijos regione 2022 m. mažėjo apie 25%, tačiau vietinių finansinių investicijų daugėjo net 75%. Tikėtina, kad užsienyje įsikūrę finansiniai investuotojai investavo geriau pažįstamose savo namų rinkose, o tebesitęsiantys geopolitiniai neramumai nepridėjo pasitikėjimo Baltijos regionu.

„Todėl užsienyje įsikūrusių finansinių investuotojų pasyvumu naudojosi vietiniai finansiniai investuotojai, kurie įprastai ir taip daugiau investuoja vietinėje Baltijos rinkoje, o užsienio finansinių investuotojų atsitraukimas galimai sudarė palankesnes sąlygas įsigyti įmones Baltijos regione“, – teigia M. Urba.

Energijos kainų svyravimai

Kalbant apie įmonių įverčius, verta paminėti, kad rekordinius M&A metus pakeitė rekordiniai elektros ir dujų kainų metai, kurie stipriai paveikė įmones, priklausomas nuo energetikos. Žiūrint į vidutines mėnesio kainas „Nord Pool“ elektros biržoje, matoma, kad kas mėnesį elektros kainos augo net ir keliais kartais lyginant su praėjusiais metais.

Išskirtinis buvo 2022 m. III ketvirtis, kuomet rugpjūčio mėnesį vidutinė elektros kaina už 1 kWh siekė 480 EUR ir buvo beveik 4,5 karto didesnė nei tuo pat metu 2021 m. Ta pati tendencija matoma ir dujų kainose. Įmonių, susijusių su dideliu elektros ir/ar dujų kiekio vartojimu, pelningumo maržos traukėsi, nes keleriopai išaugusių sąnaudų nebuvo galima perkelti galutiniam vartotojui. Mažėjantys užsakymai, didėjantys kaštai, laiku neužsifiksuotos kainos blogino įmonių pelningumo rodiklius, kas paraleliai mažino ir įmonių vertes.

„Laiku elektros kainą užsifiksavusios įmonės džiaugėsi ne tik suvaldytais kaštais, leidusiais įgyvendinti metų pradžioje užsibrėžtus tikslus, bet ir leido būti konkurencingesniems dėl galimybės pasiūlyti produktus ar paslaugas klientams priimtinesne kaina. Tokios įmonės, laiku priėmusios tinkamus sprendimus, išvengė didelių pasekmių, stiprino pozicijas rinkoje, išlaikė ar netgi kėlė savo įmonės vertę“, – teigia Lukas Žilinskas. „Orion Securities“ įmonių finansų skyriaus vadovo pavaduotojas. 

Įmonių verčių pokyčiai pasaulyje

Remiantis naujausiais „S&P Global Market Intelligence“ duomenimis, pernai pasauliniu mastu buvo matomi įmonių vertinimo daugiklių (EV/EBITDA) mažėjimai daugelyje industrijų. Kylančios palūkanos, infliacija, energetikos kaštai ir kitos aplinkybės neigiamai paveikė įmonių vertes tokiuose sektoriuose kaip gamyba, paslaugos, NT, sveikatos apsauga, nekasdieninio vartojimo prekės ir paslaugos. Tačiau ne visi sektoriai patyrė vienodą poveikį, o kai kurie džiaugėsi ir verčių augimu. Kuomet dėl kylančių energetikos kainų nuo šių sąnaudų stipriai priklausomos įmonės (labiausiai gamybininkai) kentėjo, energetikos sektoriaus įmonių vertės augo. Tokia tendencija buvo pažymėtos ir žaliavų bei kasdieninių vartojimo prekių ir paslaugų sektoriaus įmonių vertės.

Apibendrinant, karas, augantis infliacijos lygis, energetikos krizė turėjo reikšmingos įtakos šių pasekmių suvaldyti negalinčioms įmonėms ir jų finansiniams rezultatams. Bendrai mažėjantis strateginių ir finansinių investuotojų aktyvumas ir tam tikrų sektorių verčių mažėjimas indikuoja, kad pernai pasaulyje sandorių rinka labiau priklausė pirkėjams.

Vis tik nepaisant visų iškylančių iššūkių, M&A rinka 2022 m., ypač Baltijos šalyse, išliko aktyvi ir net lenkė 2020 m. sandorių rodiklius. „2023 m. pradžioje matomi pozityvūs ženklai – nors vis dar aukšta, tačiau jau mažėjanti infliacija, mažesnės bei stabilesnės energetikos kainos leidžia tikėtis, kad sandoriai M&A rinkoje aktyviai tęsis – finansiniai investuotojai toliau aktyviai sieks įdarbinti pinigus, o strateginiai pirkėjai žvalgysis papildomų sinergijų galimybių ir tai leis įmonėms palaikyti savo įverčių lygį“, – apibendrina M Urba. 

„Orion Securities“ aktyviai konsultuoja verslų savininkus M&A sandorių metu:

• Padedame parduoti dalį arba visą verslą, parengiame pardavimo strategiją ir taktiką, padedame vesti derybas;
• Konsultuojame ir įgyvendiname M&A sandorius; suteikiame galimybę savininkui maksimaliai išplėsti įmonės pajamas ir užimamą rinkos dalį;
• Atliekame detalius patikrinimus, įvertiname įmonės finansinę būklę ir galimas rizikas;
• Ieškome įsigyti tinkamo verslo ir identifikuojame jį tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, išlaikydami klientų konfidencialumą;
• Nuo 2007 m. esame sėkmingai įgyvendinę M&A sandorių už daugiau nei 200 mln. Eur.