Brandi Baltijos šalių sandorių rinka pasiruošusi investuotojų milijonams
podcast::inbJjao3
„Nepaisant daugybės makroekonominių ir politinių iššūkių, 2023-ieji įsigijimo ir susijungimo sandorių rinkai buvo darbingi ir aktyvūs – Baltijos šalyse per praėjusius metus sudaryta 150 sandorių arba po 3 sandorius per savaitę. Praėjusieji metai nebuvo tokie rekordiniai kaip 2022-ieji, kuomet Baltijos šalyse sudaryta 170 sandorių, tačiau įsigijimo ir susijungimo sandorių rinka pernai buvo gerokai aktyvesnė, negu prieš pandemiją, o vertinant, kiek sandorių tenka vienam šalies gyventojui (angl. per capita), akivaizdu, kad Baltijos šalys yra aktyvesnės rinkos, negu Rytų ir Vidurio Europa. Apibendrinant, galima sakyti, kad Baltijos šalių rinka jau pasiekė brandos lygį, kuris užtikrina galimybę sukurti tokį kiekį sandorių“, – situaciją komentuoja dr. Irmantas Norkus, advokatų kontoros COBALT vadovaujantis partneris Lietuvoje.
Nesutapo lūkesčiai
Julijus Grigaliūnas, finansinių sandorių patarėjų bendrovės „Porta Finance“ vadovaujantis partneris, sako, kad pernai metai išskirtiniai buvo dėl pasikeitusių sąlygų ir nesutapusių pirkėjų bei pardavėjų lūkesčių.
„Visame pasaulyje įsigijimo ir susijungimo sandorių rinkai aktyviausi buvo 2021-ieji metai. Pernai buvo pirmieji metai, kai palūkanos ir ilgalaikės palūkanos ūgtelėjo. Pirkėjai vertes ir kainas pradėjo skaičiuoti naujosios realybės sąlygomis, o pardavėjų lūkesčiai buvo vis dar tokie pat, kaip 2022-aisiais. Mes tikėjomės, kad po itin aktyvių 2022-ųjų pernai galėsime šiek tiek pailsėti, bet taip nenutiko: sandoriai vyko, tik ne visada įvyko“, – vertina J. Grigaliūnas.
Anot ekspertų, daliai sandorių koją pakišo nesutapę pardavėjų ir pirkėjų lūkesčiai dėl rizikos ar kainos, tačiau nemaža dalis 2023 m. pradėtų procesų tęsis bei duos rezultatą šiemet ar kitąmet.
Deimantė Korsakaitė, „INVL Baltic Sea Growth Fund“ vadovaujanti partnerė, 2023-iuosius vertina kaip sunkesnius metus, tačiau veiklos, jos teigimu, netrūko nė vienam privataus kapitalo fondui.
„Pinigai niekada nemiega, privalome dirbti visomis sąlygomis: ir kai aplinka yra palanki, ir kai ji kelia daugiau iššūkių. Praėjusius metus vertiname kaip sunkesnius dėl tų pačių priežasčių: sandoriai vyko ilgiau, norint suderinti pirkėjo ir pardavėjo lūkesčius, teko įdėti daug daugiau pastangų, atsirado daugiau struktūravimo galimybių, kai pirkimo kaina susiejama su ateities rezultatais. Ne visiems pardavėjams tai yra priimtina, tačiau mums praėjusieji metai buvo aktyvūs: užbaigėme sandorį dėl didžiausio Lenkijoje PVC langų ir durų profilių perdirbėjo „Metal-Plast“ 70 proc. akcijų įsigijimo, atlikome 2 platformines investicijas, tiesa, vieną jų – sutartį dėl 100 proc. įmonių grupės „Galinta“ akcijų įsigijimo – pasirašėme jau šiemet“, – rezultatais dalinasi D. Korsakaitė.
I. Norkus sako, kad įžengus į aukštų palūkanų zoną, atsiranda daugiau neapibrėžtumo, kaip perkamas verslas funkcionuos ir kokią grąžą generuos ateityje. D. Korsakaitė pritaria, kad baimės visada yra, tačiau ji neturi tapti pagrindu neveikti.
„Vadovaujamės taisykle: nieko neignoruoti, visko baimintis. Visada investavome labai konservatyviai, nuolat tikriname ir pertikriname įvairias investavimo tezes. Privalai būti tikras, kad įsigyjama įmonė bus pajėgi aptarnauti smarkiai pabrangusią skolą“, – akcentuoja D. Korsakaitė.
Laukia pokyčių
Specialistai sutaria, kad įsigijimų ir susijungimų sandorių rinkos dinamika šiemet keisis: prognozuojama, kad sandorių skaičiaus bei vertės kreivės stabilizuosis arba netgi keis kryptį.
„Tą visame pasaulyje signalizuoja rizikos kapitalo fondai, kurie sukaupė daug pinigų, bet pernai nei daug pardavė, nei daug pirko. Taip ilgiau tęstis negali, apklausos rodo, kad šiemet situacija turėtų kisti: norėdami parodyti rezultatus, fondai žengs į išėjimo etapą“, – teigia J. Grigaliūnas.
Pasak I. Norkaus, tinkamas pavyzdys čia būtų ir „INVL Baltic Sea Growth Fund“: kalbama, kad 2019 m. įsigijęs „Eco Baltia“, didžiausią aplinkos tvarkymo įmonių grupę Baltijos šalyse, fondas mąsto apie jos pardavimą. Tačiau D. Korsakaitė patikslina, kad tinkamiausią laiką pasitraukti geriausiai rodo reali situacija.
„Kai įsigijome „Eco Baltia“ Latvijoje, įmonė generavo 70 mln. Eur. pajamų ir, priklausomai nuo metų, uždirbo po 6-8 mln. Eur EBITDA. Dabar esame užauginę įmonių grupę, kuri veikia Latvijoje, Lietuvoje bei Čekijoje ir vien pernai sugeneravo 220 mln. Eur. pajamų ir 30 mln. Eur EBITDA, – dalinasi D. Korsakaitė. – Kaip privataus kapitalo fondas investicijas laikome 5-7 metus ir visas jas parduosime. Su įmone mes būname tol, kol galime sukurti vertę. Atsitraukiame tada, kai matome, kad padarėme viską, ką galėjome ir didesnis akcininkas paprasčiausiai sukurs daugiau vertės“.
Anot I Norkaus, pernai sulėtėjęs pardavimų tempas ir šiemet galimai išaugsianti išėjimo stadiją pasiekusių fondų konkurencija dėl pirkėjų teoriškai kuria ne itin palankią terpę sandoriams šauti į viršų. Tačiau spaudimas būtinai parduoti, sako pašnekovai, labai reliatyvus.
„Investuotojai yra kantrūs: jeigu negali gauti geros kainos tai ir nepardavinėsi. Kita vertus, jeigu ant derybų stalo dedamas augantis, finansiškai stabilus, didesnę skolą nei šiuo metu yra, galintis aptarnauti verslas su stipria vadovų komanda, jis pritraukia visai kito kalibro užsienio kapitalo pirkėjus, kurie pernai, kaip minėta, daug neinvestavo ir laukė gerų taikinių“, – pabrėžia D. Korsakaitė.
J. Grigaliūnas neabejoja, kad Lietuva šiemet tikrai sulauks užsienio investuotojų, kurie gebės už sandorį atseikėti virš 100 mln. Eur ir investicijomis patvirtins, jog rimtai domisi šalies rinka.
Dramblys kambaryje
I. Norkus pabrėžia, kad kalbant apie įsigijimų ir susijungimų rinką, negalima išvengti dramblio kambaryje – geopolitinių baimių, kurias kelia Ukrainoje vykstantis karas ir dėl kurių dabartinį užsienio investicijų srautą galima pavadinti taip: „kaimynai perka kaimynus“.
„Užsienio investuotojų klausimų apie karą sulaukiame dažniau, negu norėtųsi. Turime netgi specializuotą geopolitikos komandą Londone, investuotojams organizuojame pokalbius su politikos ekspertais – to nebūdavo niekada anksčiau. Šiuo metu investuotojai girdi labai daug triukšmo, kuris yra suprantamas: jis leidžia parodyti grėsmės apimtis, mobilizuotis politikams ir žmonėms, galiausiai didindamas mūsų saugumą. Tačiau investuotojams jį reikia išfiltruoti, tada tampa aišku, kad Baltijos regiono nereikia bijoti daugiau, negu bet kurio kito“ – mano J. Grigaliūnas ir patikslina, kad sunkiau pritraukti tik naujų, su rinka dar nesusipažinusių investuotojų, kuriems reikia atsakyti į klausimą: „kodėl čia?“.
I Norkus priduria:
„Čia tinka gerai žinoma Warreno Buffetto frazė, kad nėra geresnio laiko investuoti, kaip karas. Kai visi bijo, atsiranda daugiau galimybių“.
VERSLO TRIBŪNA
2025 m. spalio 23 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai, kartu atnaujindama ir sugriežtindama priemones Baltarusijai. Papildomi ribojimai išsiskiria mastu ir kryptingumu – jų priemonės apima energetikos, transporto, finansų ir technologijų sektorius, tiesiogiai paveikdamos tiek Europos, tiek Lietuvos verslo aplinką.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ruošiasi pristatyti vieningą platformą, kurioje klientai pirmu etapu galės rasti 10 paslaugų. Pasak VMI vadovės pavaduotojos Eglės Ramanauskienės, poreikį greitesnei, aiškesnei sistemai padiktavo keli faktoriai. Pats svarbiausias – VMI klientai, norintys įvairiomis paslaugomis naudotis vos kelių mygtukų paspaudimu.
INIKTI jau ne pirmus metus sėkmingai vykdo generalinės rangos darbus atsinaujinančios energetikos sektoriuje. Įmonė specializuojasi vėjo ir saulės elektrinių statybų projektuose - nuo kelių tiesimo, statybos aikštelių paruošimo, kabelių klojimo iki pamatų ir bokštų statybos bei jėgainių montavimo. Šiandien INIKTI vardas žinomas ne tik Lietuvoje - bendrovė sparčiai plečia veiklą ir užsienyje, ypač Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje.
Lietuvos įmonių patirtis ir besikeičianti verslo aplinka rodo, kad į tvarumą konkurencingos bendrovės turi žvelgti ne kaip į formalumą, o kaip į galimybę parodyti savo brandą. „Verslo žinių“ ir „Swedbank“ inicijuotas Tvarumo indeksas leidžia įmonėms nemokamai įsivertinti pažangą, palyginti ją su rinkos kontekstu ir viešai parodyti atsakomybę už poveikį aplinkai, darbuotojams ir visuomenei.
Pasak D. Korsakaitės, regiono ir šalies pozicijas leidžia pastiprinti ir vietinių fondų pasitraukimas iš investicijų.
„Šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje planuojame pasitraukimų ir tam tikrų savo portfelio investicijų. Pirmajam privataus kapitalo fondui baigiant savo ciklą, taip pat pasiryžome rinkti antrąjį, didžiausią kada nors Baltijos šalyse sukurtą privataus kapitalo fondą ir per pirmąjį platinimą, kurį tikimės paskelbti rudenį, surinkti 250 mln. Eur. Tai – natūralus ciklas“ – sako D. Korsakaitė.
