Stabdomas Kauno pašto pastato pardavimo svarstymas

„Lietuvos pašto valdyba šito sprendimo šiandien nepriėmė, o nori skirti šiek tiek laiko diskusijoms“, – žurnalistams sakė ministras p. Masiulis.

Penktadienį į diskusiją Susisiekimo ministerijoje dėl Kauno pašto pastato p. Masiulis sukvietė Lietuvos pašto vadovę Astą Sungailienę, kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, viceministrę Gintautę Žemaitytę, Nacionalinės Lietuvos UNESCO komisijos sekretoriato vadovę Astą Junevičienę, Kultūros paveldo departamento direktorių Vidmantą Bezarą, taip pat ir Kauno atstovus.

Anot p. Sungailienės, ekonomiškai geriausias variantas būtų pastatą parduoti, nes šiuo metu pašto reikmėms naudojama 10% pastato ploto. 

„Mūsų pozicija iš bendrovės pozicijos yra pardavimas kaip ekonomiškai pagrįstas sprendimas“, – žurnalistams sakė p. Sungailienė.

Kultūros ministras p. Kvietkauskas sako, kad galimybių Kauno pašto pastatą remontuoti yra, tačiau Lietuvos paštas dėl to kol kas nesikreipė į Kultūros ministeriją.

„Paveldosaugininkų nuomone, geriausia, jeigu ten ir toliau veiktų paštas. Taigi, pastatas būtų naudojamas pagal jam priskirtą statymo metais funkciją“, – žurnalistams sakė p. Kvietkauskas.

„Mūsų žiniomis Lietuvos paštas nėra kreipęsis į kultūros ministeriją dėl paveldotvarkos lėšų panaudojimo pastato būklei remontuoti, jo būklei sutvarkyti. Tą Lietuvos paštas galėtų daryti“, – pridūrė ministras.

VŽ rašė, kad klausimas dėl pastato ateities iškeltas po to, kai sausio viduryje dėl vandentiekio avarijos buvo užlieta dalis pastato patalpų.

Tarpukario architektūros ekspertai jau anksčiau yra kėlę klausimus dėl pastato likimo ir įspėję, kad jo tinkamai neprižiūrint ir nešildant, unikalus statinys gali sunykti. 

2017 m. VŽ rašė, kad Lietuvos paštas viešo konkurso būdu ketino parduoti Kauno, taip pat Vilniaus ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Tuomet skelbta, kad tarpukario architektūros Kauno centrinio pašto statinių kompleksas vertinamas apie 1,6 mln. Eur. 

Tačiau paskelbęs apie šių pastatų pardavimą, Lietuvos paštas vėliau pranešė, kad vykusi tik apklausa, o sprendimas dėl pastatų pardavimo nėra priimtas.

Parduoda apie 100 pastatų

Lietuvos paštas nori parduoti ir dar bene šimtą pašto pastatų visoje Lietuvoje. Be Kauno centrinio pašto dar septyniems pastatams taikomi paveldosaugos reikalavimai – dviems pašto pastatams Vilniuje ir Klaipėdoje, po vieną – Biržuose, Šiauliuose ir Tauragėje. Anot susisiekimo ministro, paštas nepajėgus užtikrinti šių pastatų restauravimo.

„Reikia suprast, kad Lietuvos paštas nėra turtinga organizacija, jeigu jo darbuotojai gautų tokius pačius atlyginimus kaip privačių kompanijų darbuotojai, tai su malonumu paštas visus tuos pastatus restauruotų, paverstų kultūrinėmis erdvėmis ar panaudotų kitiems socialiniams dalykams (...) Pirmiausia visos lėšos eina paprastų žmonių sąlygų pagerinimui “, – teigė ministras.

Ponas Masiulis teigia, kad dėl lėšų šių pastatų išsaugojimui eis kalbėtis ir su premjeru Saulium Skverneliu, nes, pasak jo, „šių unikalių pastatų išsaugojimas yra visos valstybės klausimas“.