Jau šita man tikrai nevadovaus

Ir nors viešai darbdaviai dievagojasi, kad darbuotojus atsirenka vien pagal kompetencijas, atsidūrę tarp keturių sienų požiūrio neslepia. Štai viena atrankos specialistė VŽ pasakojo atvejį, kai į administratorės pozicijas sykį išsiuntė 35 metų kandidatę. Netrukus gavo užsakovo žinutę: „Jūs turbūt juokaujate – daugiau pensininkų mums nesiūlykite!“ 

Apie tai, kad 50+ kartai darbą susirasti yra kur kas sunkiau, jaučio oda prirašyta. Poslinkių į gera yra, tegul jie ir tokie lėti, kaip pavargusio vėžlio žingsniai.

Bet yra ir kita amžiaus grupė, kuriai dažnai užtrenkiamos darboviečių durys. Tiksliau, jos nepraveriamos. Tai – jauni žmonės, neseniai baigę mokyklas ar studijas. Stereotipas, kad mums reikia darbuotojų, jau turinčių patirties, vis dar gajus. Kaip ir tai, kad tie „mes“ tikrai nebūsime įmonė, kuri jaunuoliui ar jaunuolei taps pirma darboviete. Su nepatyrusiais kiti tegu cackinasi! 

Dar viena paplitusi diskriminacijos rūšis – pagal lytį. Ta pati įmonė ir pareigybė, panašūs rezultatai, bet vyras uždirba daugiau negu jo kolegė, – kasdienybė ne tik Lietuvos įmonėse, bet ir visame pasaulyje. Kartais vadovų argumentai neatremiami. Net ir šiais laikais kai kurie neslepia, kad vyrams moka daugiau, nes „jiems reikia šeimą išlaikyti“. 

Arba kitas – tegul moterys siekia karjeros, tuomet ir alga bus didesnė. Bet kažkodėl pačių jų įmonėse visą aukščiausią vadovybę sudaro vyrija, o moterys atsimuša į „stiklines lubas“ tapusios nedidelio skyriaus vadovėmis.

Beveik 50% jaunesnių moterų (iki 30 metų) sako, kad jų amžius neigiamai veikia karjeros sėkmę, rodo naujausia „McKinsey Company“ ir „LeanIn.org“ ataskaita. Be to, jaunesnės moterys beveik dvigubai dažniau nei vyrai praneša sulaukusios neigiamų komentarų dėl savo amžiaus. 

Taigi, ši darbuotojų kategorija susiduria su dviguba diskriminacija: dėl amžiaus – todėl, kad yra jaunos, ir dėl lyties – todėl, kad yra moterys.

Ar darbdaviai jas diskriminuoja iš piktos valios? Nebūtinai, .Jauniems vyrams siekti karjeros dažnai yra lengviau dėl įvairių socialinių, ekonominių ir kultūrinių veiksnių. 

Pirma, visuomenėje vis dar gajūs stereotipai, kad vyrai labiau tinka vadovaujamoms pareigoms, nes yra ambicingesni, gali susikoncentruoti ir daugiau laiko skirti darbui ir karjerai. Taip pat dažnai galima išgirsti ir tokių vyrų komentarų: „Man moterys nevadovaus.“ 

Kaip nurodo ekspertai, tyrinėjantys darbuotojų diskriminacijos priežastis, visa tai sudaro vadinamųjų stiklinių lubų efektą ir tampa nematomomis kliūtimis moterimis kilti karjeros laiptais.

Antras svarbus veiksnys – darbo ir šeimos derinimas. Moterims dažniausiai tenka daugiau atsakomybės šeimoje, ypač vaikų priežiūros ir namų ruošos srityse. 

Motinystės laikotarpis taip pat padidina vyrų ir moterų atlygio atotrūkį. Mokslininkai tai vadina „motinystės bausmės“ fenomenu, kai po pirmo vaiko gimimo moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas padidėja ir vėliau per visą moters karjerą neišnyksta. 

Tiesa, užtikrintais žingsniais einame link atotrūkio tarp vyrų ir moterų atlygio mažinimo bei lygybės darbovietėse. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) duomenimis, Lietuvos įvertinimas lyčių lygybės indekse praėjusiais metais pakilo per 1,7 balo – šalis įvertinta 65,8 balo iš 100 ir užima 16 vietą tarp visų ES valstybių. Dar užpernai mūsų šalis buvo 17-ta. Be to, gerėja ir sąlygos moterims dirbti – Lietuva šiemet įvertinta kaip daugiausia pažangos padariusi vertinant galimybes darbuotis.

VŽ nuomone, darbdaviams pats laikas išsivaduoti iš stereotipų gniaužtų. Ne tik dėl to, kad gyvename civilizuotoje visuomenėje. Tyrimai rodo, jog įmonės, kurių vadovybėje yra daugiau moterų, vidutiniškai uždirba 15–20% daugiau nei mažiau vadovių turintys konkurentai. Tad kodėl paprasčiausiai nepradėjus vienodai vertinti visų savo darbuotojų ir suteikti jiems tokių pačių karjeros galimybių?

Nes prisiminkime, kad bet kokia diskriminacija yra draudžiama.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)