Iš letargo miego bundančioms valstybėms – JAV kolonijų dalia?

Prieš daugiau nei trejus metus, 2022 m. vasario 24 d., neišprovokuota plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą turėjo būti tuo nemaloniu, iš patogios lovos išspiriančiu žadintuvu. Signalas turėjo pranešti, kad neparodę, jog mokame būti stiprūs ir vieningi, negalėsime būti garantuoti dėl valstybių teritorijų, teisingumo, laisvės ir kitų privilegijų, kurios per ilgus miego metus mums pasirodė tarsi jokiomis sąlygomis neatimamos duotybės.

Dabar trečiosios karo metinės daugeliui gana netikėtai sutapo su bent jau kuriam laikui JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimuose pakitusia Europos saugumo paradigma. Šalys, nesugebančios apsiginti ir pasirūpinti savo reikalais, Amerikos vadovo verslo plane tampa kolonijomis su tam tikromis gėrybėmis, kurios virsta naujų sandorių, duoklių ir šantažo pamatu.

Politikai suskumba ieškoti to, ką galima D. Trumpui parduoti ar atiduoti už ne jo, o visų amerikiečių ilgus metus laikytą saugumo skėtį virš europiečių galvos.

„Nidos kopų juk nepasiūlysi“, – šios savaitės LRT „Forumo“ laidoje šaržuoja vienas Lietuvos politologų. Veikiausiai nepasiūlysi nei nuo plastikinio butelio nenukrentančio kamštelio, nei gebėjimo vystyti atsinaujinančios energetikos projektus, nei technologijų, pramonę darančią mažiau taršią...

O štai stipri gynybos pramonė, sukurtos tiekimo grandinės ir aiškus finansavimo modelis krašto apsaugai pirmiausia galėtų būti Lietuvos ir viso regiono arkliukas.

Gaila, kad ir čia mes, turtingi europiečiai, esame lėti. Tik dabar atrandame modelius, kaip galime tokias gamyklas kaip „Rheinmetall“ statyti greitai, žaliojo koridoriaus principu. Tik dabar pradedame diskutuoti, kaip turėtų būti valdomos ir plėtojamos tokios įmonės kaip „Detonas“ ar Giraitės ginkluotės gamykla. 

VŽ mano, kad ne tai, kokia ministerija bus atsakinga už jų veiklą, o tikslingas investicijų į jas nukreipimas, gerosios valdymo praktikos perkėlimas ir efektyvi tokių bendrovių veikla yra svarbiausia. 

Žaliasis koridorius, sudarytas gynybos pramonės įmonėms, gali tapti pavyzdžiu ir pritraukiant stambius investuotojus. Regis, po ilgo delsimo pagaliau bus imtasi ir biurokratinių butelio kakliukų naikinimo. 

Seimo pavasario sesijoje planuojama pateikti svarstyti Investicijų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus, kurie leis stambiems investuotojams daug sparčiau įgyvendinti svarbiausius procesus – nuo žemės paskirties keitimo iki statybų pradžios. Vietoj ilgų administracinių procedūrų bus užtikrintas greitesnis sprendimų priėmimas, leidžiantis spartinti Lietuvai strategiškai svarbių investicijų vystymą.

Pakeitimais numatoma, kad specialios sąlygos bus taikomos ne tik gynybos projektams, bet ir dideliems ekonomikos transformacijai svarbiems verslo projektams. Tai užtikrins, kad žemės sklypai būtų paruošiami efektyviau, o statybų leidimų procesas – operatyvesnis. Tokiu būdu siekiama, kad procesai, kurie šiuo metu užtrunka kelerius metus, būtų išsprendžiami vos per kelis mėnesius. 

Grįžtant prie minties, kad Europai dabar tinkamiausias laikas parodyti savo stiprybes, ne viskas sukasi aplink metalą. Žinios ir žmonių pasirengimas gali suvaidinti lemiamą vaidmenį, parodant, kad Europa yra stipri, o kalbos apie strateginę autonomiją ir technologinį pranašumą nėra iš horoskopų skilties. 

Europa visada daug dėmesio ir lėšų skyrė protui ir žinioms. Pavyzdžiui, „Horizon Europe“ – 2021–2027 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, kurios biudžetas siekia 95,5 mlrd. Eur. 

Tačiau ar daug girdime apie žvalgybinių, ką ir kalbėti apie kovinių dronų operatorių, jų komandų profesinį rengimą? Jei norėsime išlikti valstybės, o ne kieno nors kolonijos, tokių specialistų reikės tūkstančiais. 

Susigaudyti laiko juostoje padeda ir Ukrainos karininkų įspėjimai, kad strategiškai mąstančius batalionų vadus reikia rengti 10–12 metų.

„Baimė nėra geras patarėjas“, – atsakydamas į kritiką dėl kol kas tarsi rūke skendinčių finansavimo krašto apsaugai šaltinių ir planų teigia premjeras Gintautas Paluckas.  

VŽ nuomone, krūpčioti nėra dėl ko, tačiau valstybės stiprybę ir atsparumą puikiai pademonstruotų tikslus, skaidrus ir tikslingas finansavimo planas su konkrečiais veiksmais ir įgyvendinimo terminais. 

Tai pagreitį padėtų įgyti ir pačiai Lietuvos gynybos pramonei, o nuoseklus ir tikslingas finansavimo modelis išsklaidytų verslo abejones, kur ir kaip bus leidžiami papildomai surinkti pinigai šalies gynybai. Deja, bet po slaptumo žyme pakištas išlaidų auditas rūko neišsklaido. 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)