Palaukime, kol politikai padiskutuos

O dronų gamintojai Lietuvoje dirba išsijuosę. Kaip sako kariškiai, šiuolaikinis karas – dronų karas. Tai nuolat kartoja ir su agresoriais rusais kovojantys Ukrainos kariai.

Dalis priešą naikinančių dronų – lietuviški.  Krašto apsaugos ministerija 2025 m. pradžioje Ukrainai pristatė prieš tai ten jau išbandytų FPV (and. First Person View) dronų už 5 mln. Eur. Jie pagaminti penkiose Lietuvos įmonėse: UAB „Dangolakis“, UAB „RSI Europe“, UAB „LTmilTech“, UAB „Granta Autonomy“ ir UAB „Unmanned Defense Systems“.

Lietuvos kariuomenei buvo nupirkta kovinių dronų už 3 mln. Eur. 2024 m. gruodį Ukrainoje testuoti 3 įmonių gaminami žvalgybiniai dronai. Kovinį testavimą įveikusieji bus perkami. Planuojama – už 5 mln. Eur.

Prieš metus buvo minėta, kad bepiločiams orlaiviams vystyti ir įsigyti iki 2030 m. bus skirta apie 200 mln. Eur.

„Nebebus karų, kuriuose atakos dronai nevaidintų didžiulio vaidmens“, – įsitikinęs Tomas Milašauskas, „RSI Europe“ vadovas. Jis skaičiuoja: kad pasiektume panašų FPV dronų tankį Lietuvoje, kiek pasiekta Ukrainoje, reikėtų tarp 1.000 ir 2.000 FPV komandų. Tai reiškia nuo 20.000–40.000 FPV dronų per dieną.

Tad galimas poreikis, planuojant gintis 5 dienas, siektų 100.000–200.000 FPV dronų, 10 dienų – dvigubai tiek ir t. t.

Pasak jo, svarbiausias klausimas trumpuoju laikotarpiu – kiek karių apmokysime naudotis, iki ateinant dienai X. Vienam kariui apmokyti gali prireikti iki 10 FPV dronų.  

Vaidas Sabaliauskas, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius, teigia, kad mūsų šalies įmonės jau dabar gali gaminti dešimtis tūkstančių trumpojo nuotolio atakos dronų per metus. O esant poreikiui, šį skaičių galima išplėsti iki šimtų tūkstančių.

Vystyti savo gamybos pramonę, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje, turėtų būti vienas iš prioritetų. Apie būtinybę stiprinti gynybos pramonę praėjusią savaitę Vilniaus saugumo forume kalbėjo ir užsienio ekspertai.

„Jeigu aktyvuosite pramoninę bazę taip, kad galėtumėte apsiginti, priešas prieš puldamas pagalvos“, – patarė Jamesas Jay Carafano, JAV fondo „The Heritage Foundation“ tarptautinių ryšių vadovas.

Ephraimas Snehas, buvęs Izraelio krašto apsaugos viceministras, forume kalbėjo, kaip svarbu, kad gindamasi šalis būtų pasirengusi remtis savo pajėgumais.

„Turėtum kovoti pats, net jei dėl savo egzistavimo tai darai vienas, niekas to nepadarys, – sakė E. Snehas. – Tik kai esi pakankamai stiprus, tuomet tave palaiko.“

Pasak Giedrimo Jeglinsko, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko, per praėjusius trejus karo metus Ukrainoje tapo akivaizdu, kad bepilotės priemonės, pirmiausia dronai, vaidina svarbų vaidmenį. O ateities karyba neįsivaizduojama be autonominių objektų.

„Tačiau vis dar neturime kariuomenės doktrinos, kuri apibrėžtų dronų statusą mūsų karinėse pajėgose. Jų bendrą poreikį žvalgybai, gynybai ar puolimui, nes juk jų spektras labai platus“, – kalba politikas.

Lietuvoje maždaug dvi dešimtys įmonių kuria ir gamina įvairių tipų bepiločius orlaivius ar jų komponentus – nuo žvalgybinių iki atakos sistemų.

Testavimas karo Ukrainoje sąlygomis yra esminis pranašumas, kurio negali pasiūlyti daugelis kitų Europos dronų gamintojų.

„Be to, Lietuvoje jau sukurta visa dronų gamybos ekosistema– vietoje gaminami visi esminiai komponentai, reikalingi dronams. Jie gali būti kuriami be jokių detalių iš nedraugiškų valstybių“, – patikina V. Sabaliauskas.

Dronų gamintojai sako, kad galėtų gerokai plėsti savo pajėgumus, tačiau reikia tam tikrų sąlygų.

Pasak LGSPA vadovo, NATO kariuomenėse dronai turi būti pripažinti visaverčiais ginkluotės ir taktikos komponentais. Antra, būtina, kad pramonė ir valstybė bendradarbiautų – ilgalaikiai užsakymai užtikrintų technologinę plėtrą. Ir trečia – kad pasidėtų masiniai NATO įsigijimai, suteikiantys įmonėms stabilų finansavimą.

Neabejojama, kad tos Europos įmonės, kurios gaus užsakymų iš savo vyriausybių, ilgainiui ištobulins dronų sistemas ir jas sudiegs kitose valstybėse, kurios vėluos tai užsakyti savo įmonėms.

Tačiau, nepaisant didėjančio dronų poreikio ir galimybių ilgainiui juos technologiškai tobulinti, Lietuvoje atsimušama į gana keistą problemą: pasak G. Jeglinsko, Krašto apsaugos ministerija neturi jokios gynybos pramonės strategijos, nėra jokios vizijos, kaip vystysis gynybos pramonė ir tuo labiau – kaip vystysis tokios naujausios gynybos technologijos kaip dronai, dirbtinis intelektas ar elektroninė kova.

„O dar didesnė problema, kad nėra aiškaus koordinavimo tarp ministerijų. Pramonę kuruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuriai Krašto apsaugos ministerija turėtų pateikti priemonių poreikį. Bet tos lyderystės, deja, nėra“, – nusivylimo neslepia NSGK pirmininkas.

Investicijos būtinos. Pasak politiko, nė vienoje šalyje gynybos pramonė nėra „įsivažiavusi“ be rimtos valstybės paramos arba turtingų tų šalių verslininkų investicijų. 

Lietuvoje ši gyvybiškai svarbi šaka palikta savieigai.

Orijana Mašalė, krašto apsaugos viceministrė, teigia, kad valstybė artimiausiu metu ketina sukurti naują holdingą, į kurį būtų sujungtos gynybos srities bendrovės. Pasak jos, tai galėtų būti „valstybės valdoma įmonė, kuri būtent ir atliktų, pavadinkime, holdingo funkciją, po kuria yra labai skirtingos gynybos sritys“.

„Mes dar esame pirminėse stadijose, diskusijose, kaip čia galėtų veikti, ir matysime, kaip kas susidėlios“, – aiškina ji. 

Ir vėl tas pats – pirminė stadija, diskusijos... Kai čia pat, netoliese, vyksta karas, kai niekur nedingsiantis ir nenumalšinamas agresorius nė kiek nelinkęs mažinti savo grobuoniškų kėslų. 

Diskutuokim?  

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)