(Ne)liesti PVM

Europos šalys sprendžia geopolitinės situacijos padiktuotą galvosūkį, ieškodamos atsakymo, iš kokių šaltinių paimti pinigų gynybai stiprinti. Vis dažniau dėmesys krypsta į mokesčius, tiksliau – vartojimo mokesčius, kurie esą daro mažiausią žalą ekonomikos augimui. Lietuvoje tęsiasi diskusijos, tad bendro sprendimo, ko gero, dar reikės palaukti, tačiau, atrodo, kad mokesčiai ir čia bus pajudinti – prabylama apie galimą pridėtinės vertės mokesčio tarifo didinimą, siūloma atsisakyti krūvos lengvatų.

Reikšmingiausią mokesčių dalį Europos Sąjungos (ES) valstybių biudžetuose sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM). Lietuvoje jis siekia apie 40% visų mokestinių pajamų – padidinus jo tarifą papilnėtų ir valstybės biudžetas.

Lietuva su savo 21% PVM laikosi Europos šalių sąrašo viduryje. Didžiausią tarifą taiko Vengrija – 27%. Suomijoje jis sudaro 25,5%. Kroatija, Danija, Norvegija, Švedija taiko 25% PVM, mažesnis tarifas yra Vokietijoje, Kipre (19%), mažiausias – Šveicarijoje (8,1%).

Sprendžiant įvairias viešųjų finansų krizes, užsienio šalyse ir Lietuvoje šis mokestis buvo didinamas ne kartą.

Pavyzdžiui, po kilusios finansų krizės biudžetų skylėms lopyti 2009–2016 m. PVM padidino Lietuva ir dar 24 valstybės, daugiausia iš ES, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibendrinti duomenys.

EBPO ataskaitoje „Vartojimo mokesčių tendencijos“ pažymima, kad PVM standartinio tarifo didinimas buvo labai svarbi daugelio šalių konsolidavimo strategijų dalis, nes laikoma, kad surinkti papildomų pajamų iš PVM, o ne iš kitų mokesčių (pavyzdžiui, pajamų mokesčių) yra veiksmingiau.

„Tai leidžia surinkti daugiau tiesioginių papildomų pajamų ir mažiau kenkia ekonomikos augimui bei konkurencingumui nei papildomas pajamų apmokestinimas“, – rašoma ataskaitoje.

Atrodo, kad artimiausiais metais, siekiant atliepti geopolitinius ir geoekonominius iššūkius, valstybių, keliančių PVM, bus daugiau.

Kai kurios šalys jau peržiūrėjo PVM tarifus 2024–2025 m. Pavyzdžiui, Estija išplėtė savo PVM bazę, perkeldama kai kurias prekes į aukštesnius tarifus, ir nuo 2025 m. liepos padidins standartinį tarifą nuo 22% iki 24%. Suomija kilstelėjo standartinį tarifą nuo 24% iki 25,5% ir išplėtė PVM bazę. Taip pasielgė ir Nyderlandai.

Ar Lietuvoje rasis politinės valios pajudinti aukštyn PVM tarifus?

Dar Ingridos Šimonytės Vyriausybė skaičiavo, kad, 21% PVM tarifą Lietuvoje padidinus 1 proc. punktu, būtų galima kasmet surinkti papildomus 300 mln. Eur.

Tokia alternatyva svarstyta pernai vasarą Seimui apsisprendžiant dėl Valstybės gynybos fondo finansavimo šaltinių, tačiau politikai to padaryti neišdrįso: prieš rinkimus neatsirado politinės valios.

Naujoji Gintauto Palucko Vyriausybė (ir prezidentas Gitanas Nausėda) atmeta tokią idėją, nors ekonomistai užsimena, kad tai būtų vienas paprasčiausių būdų papildyti biudžetą.

Beje, tarptautinės institucijos ne kartą Lietuvai yra rekomendavusios pagalvoti apie didesnes tikslines (būtiniausių prekių ir paslaugų) išlaidų kompensacijas mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, kuriuos PVM tarifo pakėlimas paliestų labiausiai.

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko vadovas, sako, kad, prieš prisiliečiant prie PVM tarifo, pirmiau reikia pagalvoti apie kitus būdus, galinčius papildyti biudžetą. Jis siūlo pirmiausia peržiūrėti lengvatas, ir dar praėjusios Vyriausybės nesėkmingai išsikeltus tikslus peržiūrėti mokesčių sistemą, t. y. atsisakyti veiklos formų įvairovės, gyventojų pajamas apmokestinti ne pagal veiklos formą, o sudedant visas gaunamas pajamas, išplėsti esamo NT mokesčio bazę ir kt.

Apie lengvatas. Mokesčių lengvatų kaina, t. y. valstybės biudžeto netektys Lietuvoje dėl jų, – gana įspūdinga: pavyzdžiui, dėl 2022 m. galiojusių lengvatų ir specialiųjų sąlygų, kurios nėra privalomos pagal ES teisę, į valstybės finansinį katilą, Finansų ministerijos duomenimis, neįkrito 3,018 mlrd. Eur pajamų. Iš jų – beveik 0,5 mlrd. Eur sudarė netektys dėl PVM lengvatų.

Bet neatrodo, kad centro kairės valdančioji dauguma būtų linkusi naikinti lengvatas. Veikiau priešingai, Seime tarsi lenktyniaujama, kas pasiūlys daugiau idėjų lengvatoms: sugrąžinti seną ar įvesti naują lengvatinį PVM – nuo viešojo maitinimo paslaugų iki šviežių daržovių ir pan.

Valdantieji apsimeta negirdintys ir finansų ministro Rimanto Šadžiaus argumentų, kad šiandien valstybė jokių finansinių galimybių papildomoms PVM lengvatoms neturi.

Dar vienas kelias, kurį įvardina ekonomistai ir kuriuo žada eiti Vyriausybė bei atitinkamos institucijos, – medžioklė šešėlio platybėse, parsinešant iš ten daugiau PVM.

Idėja toli gražu ne nauja, šį kelią jau ne vieną dešimtmetį mina ne viena valdžia. Aišku, uždavinys toli gražu nelengvas, tad naivu tikėtis greitų ir stulbinamų rezultatų.

Tačiau teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šiokių tokių poslinkių esama. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiavimu, PVM atotrūkis tarp surenkamų ir potencialų pajamų sumažėjo nuo 14,5% 2021 m. – dėl to Lietuva prarado beveik 800 mln. Eur – iki 11,7% 2023 m. Vien 2023 m. į biudžetą iš šešėlio pavyko ištraukti bent 238 mln. Eur papildomų pajamų.

Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė, tvirtina, kad pastaruoju metu toliau didėja PVM surinkimas ir mažėja atotrūkis tarp surenkamo ir potencialaus PVM.

Tam prielaidas sudaro tai, kad nuo pernai rugsėjo startavo bandomoji PVM realiuoju laiku vertinimo versija, kai iš karto tikrinama, ar PVM deklaracijos atitinka i.SAF sistemoje deklaruotus pardavimų Lietuvoje duomenis. Kitaip tariant, sulyginami paties mokesčių mokėtojo pateikti duomenys skirtingose deklaracijoje.

Tiesa, ekonomistai tą inspekcijos džiaugsmą kiek nugesina: pasak jų, kad ir kaip gerėtų mokesčių surinkimas, biudžetą pasiekiančios sumos nėra tokios, kokias būtų galima surinkti padidinus PVM tarifą bent 1 proc. punktu.

Bet minėto mokesčio padidinimas nebūtų panacėja – norint pasiekti gynybai suplanuotą BVP dalį neišvengiamai teks skolintis. Per šiuos metus Lietuvai teks pasiskolinti 8 mlrd. Eur. O per 5 metus vien gynybos finansavimo poreikis sudarys jau papildomus 12 mlrd. Eur.

PVM tarifo didinimo šalininkai prie šios sumos dar prideda minėtus 300 mln. Eur, kurie kasmet įkristų į šalies „piniginę“, – esą tai paprasčiausias ir realiausias būdas surinkti tokias sumas.

Kamuolys dabar Vyriausybės rankose. Jos vadovas vakar, vasario 4 d., susitikime su konservatorių frakcija Seime prašė netraukti jo už liežuvio, siekiant išgauti tikslų atsakymą, iš kur Lietuva gaus tiek lėšų gynybai stiprinti.

„Kai ateis laikas, bus paruošti finansavimo šaltiniai ir instrumentai ir jie bus padėti ant stalo“, – tarsiu kirviu nukirto G. Paluckas.

Laikas eina. Būtų gerai, kad „paruošėjai“ neužsisėdėtų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)