Pradžiūvusi investicijų vaga

Į Lietuvą pritraukiamų TUI projektų ir darbo vietų skaičius pastaraisiais metais mažėjo. „Investuok Lietuvoje“ 2024 m. pritraukė 47 investicinius projektus, arba 11% mažiau nei 2023 m. (53). Atitinkamai per šiuos TUI projektus suplanuota sukurti 3.056 darbo vietas – beveik 35% mažiau nei užpernai (4.125). Taip pat skelbiama, kad įgyvendinant šiuos projektus į ilgalaikį turtą bus investuota 351 mln. Eur. Tai beveik 70% daugiau nei 2023 m. (207 mln. Eur). 

Kaip pažymi TUI plėtros agentūra, Lietuvai 2024 m. pavyko iš dalies prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų rezultatų. Vis dėlto, vertinant juos regioniniu lygmeniu, pastebima „sparčiai aktyvėjanti konkurencija“.

Ministrų kabinetas sausio 8 d. pritarė Investicijų įstatymo pataisai dideliems investuotojams nuo 5 iki  7 metų pratęsti investicijų, naujų darbo vietų sukūrimo ir darbo užmokesčio įsipareigojimų terminus, jei įrodoma, kad dėl institucijų kaltės ar investuotojui nepavaldžių aplinkybių pastarasis negalėjo laikytis šių įsipareigojimų.  

Elijaus Čivilio, „Investuok Lietuvoje“(IL) vadovo, teigimu, nors pasiektas naujas investicijų į ilgalaikį turtą rekordas, rezultatus reikėtų vertinti platesniame kontekste. 

„Esame labai sudėtingoje situacijoje: Europos Sąjungos (ES) konkurencingumas prastėja, o geopolitinė situacija negerėja. Tačiau džiugu, kad Lietuva atranda naujų augimo receptų, pritraukdama tiesiogines užsienio investicijas ir nepasiduoda mūsų regiono ekonominiam pesimizmui“, – džiaugiasi E. Čivilis.

Kaip reikšmingus galima paminėti Vokietijos gynybos industrijos milžinės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos Baisogaloje projektą, moterų sveikatos programėlę kuriantį vienaragį „Flo Health“ ir Lietuvoje veiklą pradėjusią italų dirbtinio intelekto (DI) sprendimų kūrėją „Lab-H9“.

Pasak IL vadovo, prioritetas į šalį traukiant TUI ir toliau išliks keturi į aukštą pridėtinę vertę orientuoti sektoriai: technologijų, gyvybės mokslų, verslo paslaugų ir gamybos. Toliau bus dirbama su prioritetinėmis rinkomis: JAV, Jungtine Karalyste, Vokietijos, Skandinavijos ir kitų šalių investuotojais, taip pat su naujomis augančiomis Japonijos, Pietų Korėjos ir Taivano rinkomis.

Užsienio ir vietos investuotojus vienijantis „Investors' Forum“ (IF) tikina, kad asociacijos nariai yra nusiteikę nuosaikiai, tačiau optimistiškai: didžioji jų dalis (82%) teigia, kad planuoja išlaikyti esamą investicijų tempą. IF vertinimu, didžiausią dalį TUI augimo sudarys jau esamo verslo investicijos, paremtos Lietuvoje veikiančių bendrovių pelno reinvestavimu.

Šiemet numatomas pasaulinių TUI atsigavimas, tačiau jis bus kuklus ir veikiau nulemtas struktūrinių pokyčių, o ne plėtros.

Jamesas Zhanas, Pasaulinės investicijų konferencijos vykdomosios valdybos pirmininkas, teigia, kad ištraukti TUI iš nuosmukio 2022–2024 m., kai jų srautai išliko arti žemiausio lygio per dešimtmetį, gali padėti pagerėjusios ekonominės sąlygos, išsikvėpusi infliacija ir palankesnis po rinkimų maratono atsinaujinusių vyriausybių požiūris į investicijas.  

Tačiau ir čia išnyra vadinamasis Trumpo efektas: Donaldas Trumpas žvangina prekybos tarifais Kinijai, Europai ir likusiam pasauliui, tad tikėtina, kad dar labiau sustiprės tendencija gamybą vystyti arčiau kliento, kad būtų išvengta importo kaštų. Kitaip tariant, gamybą bus naudinga vystyti JAV. Juolab kad D. Trumpas taip pat siekia sumažinti pelno mokesčio tarifą nuo 21% iki 15%.

Kaip atsigaunančių pasaulinių TUI investicijų fone atrodo Lietuva ir ką ji galėtų ar turėtų nuveikti didindama konkurencingumą?

Andrius Francas, personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris, pasakoja, kad veikiančios įmonės atsargiai žiūri į užsibrėžtus tikslus kelti mokesčius, nes tai gali paveikti Lietuvos konkurencingumą eksportuojant tiek paslaugas, tiek gaminius. Tad, pasak jo, konkuruojant dėl TUI, visgi pirmiausia būtina labai atsargiai elgtis su naujais mokesčiais.

Konsultantas pasakoja, kad prieš žiemos šventes buvo Estijoje, kur kalbėjosi tiek su užsienio investuotojais, tiek su vietos verslininkais. Jis siūlo ir Vyriausybės nariams nuvykti į šią šalį ir pasišnekėti su verslais, kad suprastų mokesčių politikos pasekmes ir tolesnius lūkesčius dėl investavimo.

„Gruodžio viduryje buvo atšaukta planuota didžiausia Švedijos „Ericsson“ 155 mln. Eur investicija. Tai tapo kalėdine „dovanėle“ Estijai“, – sakė A. Francas.

VŽ rašė, kad trečius metus recesiją patirianti Estija per kelerius metus nuo 2024 m. didina pelno, pajamų ir PVM mokesčius. Tiesa, reinvestuojamo pelno estai ir toliau neapmokestina.

Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas (jam ir priklauso aukščiau minėta frazė apie „vandens srovę“ ir plūstančias investicijas), primena senas tiesas: pirmiausia turi būti palanki mokestinė aplinka, tuomet pakankamas skaičius tinkamos kvalifikacijos darbuotojų. O tada jau visos likusios kaštų analizės dedamosios, pavyzdžiui, toks pats nulinis reinvestuojamo pelno mokestis, kokį turi Latvija, Estija ir Lenkija.

IL vadovas irgi amerikų neatranda (tik kažkodėl to vis nepaiso Vyriausybės): pasak jo, tiek vietos, tiek užsienio verslui, siekiant gerinti investicinę aplinką, svarbiausia – greitis, stabilumas ir biurokratinės naštos mažinimas.

Jis vardija: svarbu toliau stiprinti kompleksinį Lietuvos vertės pasiūlymą, kurį sudaro aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūla, investicijoms reikalinga parengta infrastruktūra, geras susisiekimas su pagrindinėmis rinkomis ir konkurencingos valstybės paskatos, kurios turi didelę reikšmę investuotojams renkantis naują vietą savo plėtrai.

Lietuva gerokai atsilieka ir vertinant TUI pritraukti skirtas finansines priemones, o daugelis Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybių pasitvirtino naujus subsidijų instrumentus. Pavyzdžiui, „Ionway“ baterijų komponentų gamyklai lenkai suteikė 350 mln. Eur paramą. Estai irgi paskelbė naują valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą 160 mln. Eur vertės subsidijų priemonę stambioms pažangios gamybos investicijoms pritraukti.

„Lietuva tokių priemonių neturi, o pasikeitus konkurencinei aplinkai turimų priemonių konkurencingumas dar labiau sumažėjo“, – teigia E. Čivilis. Lietuva visiems TUI projektams iš viso skiria vidutiniškai apie 50 mln. Eur per metus.

Marius Stasiukaitis, ekonomikos ir inovacijų viceministras, žada, kad, atsižvelgiant į tarptautinę konkurenciją dėl vietos ir užsienio investicijų, bus tobulinami esami ir kuriami nauji valstybės pagalbos instrumentai, siekiant, kad verslo finansavimo priemonės savo sąlygomis nenusileistų šalims konkurentėms ir atitiktų gerąsias pasaulines investicijų paskatų praktikas. 

Geresnės kuriamos aplinkos verslui poveikio jis tikisi labiau nuo 2026 m., reikšmingai augant pritraukiamų investicijų apimčiai. O kiek jos augs, M. Stasiukaičiui pasakyti sudėtinga – „tai gyvas procesas“.

Kokia iš tiesų bus ta gyvastis, koks bus realus šalies konkurencingumas pritraukiant investuotojus, priklausys jau ne tik nuo geopolitinių procesų (kurie vis dar sulaiko dalį investuotojų nuo esminių sprendimų), bet didžiąja dalimi nuo valdžios veiksmų, kuriems kryptį nurodo verslininkų, ekspertų ir ekonomistų išvardintos pastabos bei sąlygos.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)