Ir saugok darbdavius nuo pagundų

DI žmogų gali išlaisvinti nuo rutininių darbų, bet jokiu būdu ne jį pakeisti. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Pagaliau išmušė darbdavių valanda. Ne, ji neprasidėjo su paskutiniu laikrodžio dūžiu, paskelbusiu Naujuosius. Jau pernai buvo aišku, kad laikotarpis, nuo vadovų nuimantis galvos skausmą bent jau dėl darbuotojų stygiaus, įgauna pagreitį. Neabejojama, kad šiemet švytuoklė darbdavių pusėn pasislinks dar stipriau.

Ir priežasčių tam keletas. Kartais tai jau – ne priežastys, o pasekmės to badmečio, kai verslui darbo rankos ir protai buvo reikalingi lyg vanduo. Darbuotojai ta situacija naudojosi, nes žinojo, kad darbą vis tiek gaus. O pereinant į kitą darbovietę įprastai atlyginimą lengviau pasididinti nei metų metus dirbant toje pačioje įmonėje. Jei specialistas dar ir geras savo gebėjimų pardavėjas, pas naują darbdavį jis gali uždirbti 20–30% daugiau.

Vadovai neretai patys pripažindavo, kad tai – neteisinga senbuvių atžvilgiu, tačiau neturi kitos išeities: pirma pinigai, paskui – kėdės. Ir jei tu nesumokėsi kandidato prašomos sumos, sumokės kitas, žinoma, jei ši – neperžengia sveiko proto.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)