Biurokratų pėdos ant investicijų žemėlapio

Tarp įspūdingiausių įkurtuvių galima paminėti Vilniuje atidarytą pirmąjį Baltijos šalyse genų terapijos centrą „Celltechna“. Investicijos siekia 50 mln. Eur, o jame turėtų dirbti apie 100 specialistų.    

„Mes esame paslaugas teikianti organizacija. Mes idėjų, kokį geną reikia keisti, negeneruojame. Nežinau, kokį savo geną reiktų keisti, bet kokį nors turbūt reiktų“, – aprodydamas patalpas aiškino profesoriaus Vladas Algirdas Bumelis, „Northway“ įmonių grupės vadovas, akcininkas.

Anot jo, kurti taip pat teoriškai būtų galima, bet tam reikia daug darbų ir lėšų, atlikti galybę klinikinių tyrimų.

„Aš labai abejoju, ar mes Lietuvoje esame pajėgūs nuo pradžios iki pabaigos pagaminti vaistus. Reikia kooperacijos su didelėmis bendrovėmis. Dabar, mano supratimu, reikia daryti tai, ką galime daryti“, – teigė V. A. Bumelis.

Jo planas sostinėje sukurti didžiausią Europoje biotechnologijų miestelį reikalautų gana įspūdingų apie 7 mlrd. Eur investicijų. Kol kas verslininkas užsiminė apie planus statyti fabriką Vismaliukuose, kur toliau būtų vystoma „Bio City“ idėja. 

Rugsėjį Kėdainių LEZ duris atvėrė Nyderlandų bendrovės „Pon.Bike“ gamykla. Nors naująją gamyklą Kėdainiuose galima laikyti jau veikiančių Dyrene, Nyderlanduose, ir Emšteke, Vokietijoje, kopija, 40.000 kv. m ploto pastate turėtų būti gaminami 5-ių skirtingų prekių ženklų dviračiai. 

Olandai teigia, kad tai bus pirmoji tokia jų multi-brand gamykla, o per metus pro duris turėtų išriedėti 450.000 dviračių. Gamyklos statybos ir įrengimas kainavo apie 57 mln. Eur.

Įkurtuvės pernai buvo švenčiamos ir Alytuje – čia atidaryta 32 mln. Eur kainavusi „Kauno grūdų“ (KG) gamykla. Andrius Pranckevičius, KG vadovas, aiškina, kad bus siekiama patenkinti augančią greitai paruošiamų makaronų paklausą Europoje bei pasaulyje. Paklausa jau viršijo gamyklos pajėgumus, tad nutarta plėstis.  

Plėtra taip pat vyko Kauno LEZ: čia išmaniųjų vandens apskaitos prietaisų gamintoja UAB „Axioma Metering“ išplėtė gamybos pajėgumą. Ultragarso principu veikiančius vandens skaitiklius ji gamins dar vienoje gamykloje, kuri leis per metus bendrai pagaminti apie 6 mln. skaitiklių, kurie keliaus į 60 šalių. Igno Vosyliaus, „Axioma Metering“ vadovo, teigimu, bendrai investicijos į naują gamyklą sieks apie 20 mln. Eur.

Petras Narbutas, biuro baldų gamybos ir pardavimo įmonių grupės „Narbutas“ savininkas, VŽ papasakojo apie vieną didžiausių plyno lauko investicijų Lietuvoje – kukliais skaičiavimais, 170 mln. Eur kainuosiančią dar vieną biuro baldų gamyklą Ukmergėje.

Lietuvos gamybininkai peržengė ne tik šalies, bet ir Europos ribas, kirsdami Atlantą: VŽ skelbė, kad 4 korpusinių baldų įmones valdanti „SBA Home“ įgyvendino ne vienos bendrovės svajonę – viena pirmųjų apdirbamosios gamybos įmonių 2025 m. spalio 1 d. ruošiasi pradėti gamybą JAV. 

Investicijų gamybos sektoriuje pernai būta ir daugiau. Tačiau tikru deguto šaukštu džiugių naujienų statinėje tapo itin garsiai nuskambėjusi „Teltonikos“ istorija – deja, ne tiek dėl įspūdingų užmojų ir investicijų, o dėl sparnus išskleidusios biurokratijos siautėjimo. Biurokratijos, ties kurios slenksčiu yra suklupusi ir vis dar klumpa ne viena įmonė.

Atrodytų, kad valdininkai ir politikai jau išmoko gana sklandžiai dėstyti mintis apie konkurencingą Lietuvą, žaliąjį koridorių investicijoms ir pan. Tačiau nei mintys, nei žodžiai darbais nevirsta. Tikrąjį jų tuščiažodžiavimo paveikslą išvydome, kai Arvydas Paukštys, „Teltonikos“ įmonių grupės įkūrėjas ir prezidentas, nebeapsikentė ir socialiniame tinkle pranešė stabdantis 10 (!) gamyklų statybas.

Verslininko, suplanavusio milijardines investicijas sostinės Liepkalnyje, pareiškimas lapkričio 15 d. sukėlė didelį rezonansą visoje šalyje.  

„Mano lūkestis buvo, kad 2028 m. lustų gamyklos Lietuvoje jau veiktų, nes konkurencija šioje pramonėje yra žiauri ir laikas čia svarbus tiek pat, kaip žmogui deguonis“, – komentare, aiškinančiame lustų gamybos projektų stabdymą, teigė A. Paukštys.

 VŽ rašė, kad jei dėl biurokratinių kliūčių gamybos pradžia nusikeltų į 2032 m. (tokį laiką po susitikimų su valdžios atstovais mini A. Paukštys), „Teltonikai“ būtų daug sunkiau įšokti į nuvažiuojantį specialių lustų gamybos traukinį.  

„Mes negalime sau leisti, kad kiti pirmiau pasistatytų tokio tipo gamyklas ir vėliau mums tektų atsikovoti užimtą rinką, geriau pirmiems ją užimti, o vėliau ginti“, – tikslina A. Paukštys. 

Po šios istorijos pagarsinimo prabilo ir daugiau nuo biurokratų nukentėjusių verslininkų – tiesa, jie aiškino, kad, matyt, yra „per maži“, kad juos būtų išgirdę. Užtat desperacinis „Teltonikos“ vadovo žingsnis gerokai krestelėjo biurokratų pasaulį – šie subruzdo, tarsi širšių lizdą užjudinus. Ir arba mušėsi į krūtinę imituodami atgailavimą, arba rodė pirštais į kitus, esą „tikruosius“ biurokratus.

Ar pamoka išmokta? Ar gamintojai, kuriantys didelės pridėtinės vertės produkciją, steigiantys naujas darbo vietas ir gausiai mokesčiais pildantys šalies biudžetą, yra vertinami Lietuvoje?

Klausantis verslininkų planų apie šiemet numatomą plėtrą ir investicijas, kyla pagunda turėti vilčių, kad jų kelyje nebepasitaikys slenksčių ir kad plunksnos iš biurokratijos sparnų bus jau gerokai išbyrėjusios.  

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)