„Planas A“: kaip išlikti naujoje realybėje

Reklama publikuota: 2020-11-26
Odeta Bložienė, restoranų tinklo „Jurgis ir Drakonas“ vadovė, Rasa Levickaitė, „Baltic Tours“ ir „Skrendu.lt“ projektų vadovė, Povilas Poderskis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Laurynas Šeškus, TV filmų, kūrybinių projektų prodiuseris, „Nord Play“ vadovas ir Vilius Malinauskas, „Smells Like Spells“  vadovas. VŽ nuotraukų koliažas.
svg svg
Odeta Bložienė, restoranų tinklo „Jurgis ir Drakonas“ vadovė, Rasa Levickaitė, „Baltic Tours“ ir „Skrendu.lt“ projektų vadovė, Povilas Poderskis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Laurynas Šeškus, TV filmų, kūrybinių projektų prodiuseris, „Nord Play“ vadovas ir Vilius Malinauskas, „Smells Like Spells“ vadovas. VŽ nuotraukų koliažas.

Prie Šiaulių banko pagalbos projekto „Planas A“, kurio tikslas – sunkmečiu padėti smulkiajam verslui, jungiasi vis daugiau institucijų bei socialiai atsakingų įmonių. Iniciatyvos dalyviams rudenį surengto vebinaro metu įmonių ir įstaigų vadovai dalijosi patirtimi ir patarimais, kaip smulkiajam verslui išplaukti iš pandemijos sukeltos audros ir išgyventi pasikeitusios realybės sąlygomis.

Pirmoji pandemijos banga daugelį verslų bloškė į nežinomybę. Skirtingų sektorių įmonių patirtis – irgi skiriasi, tačiau jų pavyzdžiai rodo, kad pasikeitus aplinkos sąlygoms pirminė baimės reakcija privalo kuo greičiau užleisti vietą veiksmingų sprendimų paieškoms.

Susidūrusios su sunkumais, įmonės ieškojo naujų bendravimo su klientais kanalų, plėtė interneto prekybos galimybes ir apimtis, perskirstė resursus ir žmogiškuosius išteklius. Vilius Malinauskas, žvakių ir namų kvapų gamintojos „Smells Like Spells“ vadovas, sako, kad šiai įmonei pandemija nebuvo tokia negailestinga, kaip kitiems verslo sektoriams. Jis prisimena, kad paniką dėl pirmojo karantino greitai pakeitė suvokimas, jog sėkmingai veikti galima internete.

„Mus išgelbėjo bendradarbiavimas su didelėmis tarptautinėmis platformomis, taip pat iš dalies Vilniaus miesto savivaldybė, kuri kompensavo patalpų nuomos sąnaudas. Vėliau pamatėme, kad namų prekių vartojimas per pandemiją auga. Pvz., viena didžiausių tarptautinių platformų, su kuria bendradarbiaujame, fiksavo net 180% augimą“, — kiek kitokią situaciją piešia V. Malinauskas. Jis skaičiuoja, kad įmonė šiuos metus turėtų baigti be didelių nuostolių, ir augti ne tiek kiek planavo, bet išlaikyti 80% augimo apimtis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Naujoji realybė

Odeta Bložienė, restoranų tinklo „Jurgis ir Drakonas“ vadovė, konstatuoja, kad daugeliui paslaugų ir maitinimo verslų sunkiu laikotarpiu, „Jurgiui ir Drakonui“ antrąjį kvėpavimą suteikė pradėta socialinė akcija – gydytojų maitinimas, prie kurios prisijungė ne vieni restoranų ir maitinimo sektoriaus atstovai.

„Tai padėjo mums pereiti į antrąjį, nors ir labai lėtą etapą, kurio metu užsitikrinome minimalias pajamas“, — kalba O. Bložienė.

Trečiasis etapas, anot vadovės, yra naujoji realybė, kurioje verslai negali tiesiog egzistuoti, kad išgyventų, kaip pirmojo karantino metu, bet privalo vėl pradėti konkuruoti ir grįžti į rinką.

„Rudenį startavome su finansiškai „plona“ realybe, bet taip pat — su planais į ateitį“, — pirmojo karantino padarinius apibendrina ji.

Nesustoti vietoje

Laurynas Šeškus, TV filmų, kūrybinių projektų prodiuseris, „Nord Play“ vadovas, iš savo patirties pataria, kad sunkmečiu įmonėms reikia kiek įmanoma labiau diversifikuoti veiklą.

„Labiausiai krizėje pralaimi tie, kurie nieko nedaro ir stebėdami aplinką laukia, kuo viskas baigsis. Mes patys imamės dviejų-trijų didelių projektų. Kuo jie baigsis – nežinau, bet suprantu, kad nieko nedarydami nuskęsime“, — mano prodiuseris.

O Bložienė pritaria, kad šiuo metu svarbu atnaujinti ir plėsti savo pasiūlos krepšelį. Ji pabrėžia, kad svarbu ir nestovėti vietoje, atsinaujinti.

„Maitinimo sektoriuje konkurencija – didelė, negalima tikėtis, kad kitąmet restorane klientai lankysis vien atsimindami, kad 2015 m. jiems čia buvo faina“, — sako O. Bložienė.

V. Malinauskas papildo, kad krizė gali tapti tinkama paskata pasiruošti ateičiai.

„Pvz., mes atsinaujinome tinklalapį, nudirbome tuos darbus, kurių įprastu metu tiesiog nespėjame padaryti. Manome, kad su šita krize niekas nesibaigia, todėl įmonėms reikėtų tęsti turėtus planus, galbūt juos šiek tiek pakoreguoti pagal pasikeitusias aplinkybes“, — pataria V. Malinauskas. Anot jo, išlikti norinčios bendrovės turi plėsti naujosios realybės suvokimą.

Procesų optimizavimas

Visi diskusijos dalyviai pabrėžė, kad pandemija suteikė progą ir parodė būtinybę optimizuoti visus įmanomus veiklos procesus. Povilas Poderskis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, nusako, kad procesų optimizavimas reiškia, jog organizacija sumažina darbo, kuris yra neprasmingas ir nekuria vertės, o žmonės gali susitelkti į kūrybą ir kokybę.

Rasa Levickaitė, „Baltic Tours“ ir „Skrendu.lt“ projektų vadovė, dalijasi patirtimi, kad Skrendu.lt platformoje apie 85% pardavimų iki pandemijos vykdavo be jokių žmogiškųjų išteklių įsikišimo. „Baltic Tours“ taip aptarnaudavo 70% klientų.

„Iki pandemijos manėme, kad dirbame labai efektyviai, tačiau jai prasidėjus gavome progą įsitikinti, kad visada galima dirbti efektyviau. Pirmiausia veiklos sąnaudas sumažinome peržvelgę savo užsakomų produktų ir paslaugų krepšelį“, — apie tai, kad bendrovė rado progą peržiūrėti, kodėl, pvz., naudoja ne vieną, o du „Spotify“ prisijungimus ar turi penkias „Photoshop“ sąskaitas pasakoja R. Levickaitė.

Vadovė sako pasinaudojusi dr. I. Minelgaitės, verslo konsultantės ir Islandijos universiteto dėstytojos, „sandėliukų išvalymo“ idėja, kuri teigia, kad ateitis priklauso ne tiems, kas sukaupė daugiausia patirties, o tiems, kas yra atspariausi. Anot R. Levickaitės, dabar ypač svarbu sutvarkyti visas įsisenėjusias problemas įmonėse ir savo pačių galvose – tokį švarinimąsi verta atlikti kas keletą mėnesių.

Trečiasis R. Levickaitei pasiteisinęs sprendimas – savo iniciatyva surasti darbo tiems talentingiems įmonės darbuotojams, kurių paslaugų pačiai bendrovei šiuo metu nereikia.

„Nenorėjome jaunų talentingų tekstų kūrėjų siųsti į Užimtumo tarnybą. Todėl skambinome kitiems šalies verslams, žiūrėjome darbo skelbimų portalus ir taip pavyko surasti kitą darbą penkiolikai savo darbuotojų“, — tvarią iniciatyvą atskleidžia R. Levickaitė.

Kintančios sąlygos

V. Malinauskas pasakoja, kad pirmasis procesų optimizavimo sprendimas jo įmonėje buvo technologinių ir logistikos trikdžių šalinimas.

„Mes taip pat peržiūrėjome ar galima automatizuoti buhalterinės apskaitos sprendimus ir kiek. Esame labai maži, todėl atsigaunant kai kurioms rinkoms turėjome labai sparčiai perskirstyti resursus, pasidalinti funkcijomis“, — vardija vadovas.

Jis pabrėžia, kad „Smells Like Spells“ prekės ženklo klientai – labai lojalūs, todėl vertindama būtinųjų ir nebūtinųjų išlaidų politiką įmonė rinkodaros strategiją paliko tęstinę.

L. Šeškus pasakoja, kad jo įmonė yra kūrybinė organizacija, kurios sėkmė priklauso nuo gerų idėjų. Todėl tokioje veikloje optimizuoti tenka idėjas.

„Mums pavyko greitai persiorientuoti. Jau pirmąją karantino dieną sugalvojome imtis edukacinių laidų, ir vienai jų radome užsakovą – LRT televiziją“, — sako L. Šeškus.

Be sąstingio

Nors pandemija perbraižė ir smulkiųjų ir didžiųjų šalies įmonių sėkmės istorijų žemėlapį, diskusijos dalyviai siūlo prisiminti, kad visas verslas iš tiesų šiuo metu yra toje pačioje valtyje ir gali dalintis gerąja patirtimi bei pasiteisinusiais sprendimais. O Bložienė situaciją, visgi, siūlo vertinti realistiškai.

„Šiuo metu į savo verslą vadovui reikia būti visiškai įsitraukus: pats privalai daugiau daryti, labiau įkvėpti žmones. Blogiausias sprendimas, kokį šiuo metu galima priimti, atsitraukti ir tikėtis, kad iš keblios situacijos verslą išves kažkas kitas“, — mano vadovė.

Anot jos, vadovas dar niekada neturėjo būti taip arti savo darbuotojų ir klientų.

„Kasdien reikia komunikuoti jiems, ką darote, motyvuoti ir palaikyti. Tik toks buvimas greta ir žiūrėjimas į ateitį leis skinti vaisius ateityje“, — tvirtina O. Bložienė.

R. Levickaitė antrina, kad pagrindinis vadovo įrankis bendraujant su darbuotojais yra komunikacija.

„Vadovas negali tiesiog dingti. Jis turi visada atvirai komunikuoti, be baimės žvelgti ir klientui, ir darbuotojui, ir darbuotojo šeimai į akis, net ir tuo atveju, kai gerų žinių nėra“, — pataria ji.

Anot P. Poderskio, kokia krizė bebūtų, iššūkius reikia sutikti pozityviai. O L. Šeškus su sunkumais susiduriantiems smulkiojo verslo atstovams siūlo į savo verslą pamėginti pažvelgti kitu kampu.

„Pažiūrėkite iš šalies ar apačios, perstatykite jį kreivai. Neseniai girdėjau klausimą, kas turi daugiau lyderio DNR: nuo liūto bėganti gazelė, ar ją besivejantis liūtas. Atsakymas – gazelė, nes jos motyvacija yra išgyventi“, — apibendrina prodiuseris.

Iniciatyva smulkiesiems verslams

Dėl COVID-19 pandemijos sunkumus patiriančios smulkiojo verslo įmonės kviečiamos jungtis prie socialinės iniciatyvos „Planas A“. Tai atvira platforma tiek pagalbos ieškančioms smulkiosioms bendrovėms, tiek partneriams, turintiems idėjų ir galimybių padėti mažiesiems verslams. Prisidėti prie „Plano A“ galima užpildžius dalyvio arba partnerio anketą puslapyje www.planas-a.lt. Šiuo metu prie iniciatyvos jau yra prisijungę 1.269 smulkieji verslai.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

VLK kibernetinį atsparumą stiprina bendradarbiaudama su „NRD Cyber Security“ Verslo tribūna

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užtikrina sveikatos priežiūrą,...

2022.03.30
INVEGA primena, kokiomis finansavimo priemonėmis verslas gali pasinaudoti krizių kontekste Verslo tribūna

Rusijai įsiveržus į Ukrainą verslai susiduria su naujais iššūkiais. INVEGA savo ruožtu keičia kai kurias jau...

2022.03.23
INVEGOS veikla prisideda prie kasmetinio beveik 2% šalies BVP sukūrimo Verslo tribūna

INVEGA ateina ten, kur numato valstybės strateginiai tikslai ir ten, kur verslui trūksta finansavimo, nes...

2022.02.17
Pandemijos įtaka verslui: santykis su darbuotojais keičiasi negrįžtamai Verslo tribūna

Besibaigiant antriems pandemijos metams, vis dar sunku tiksliai įvardyti, kiek neigiamos ir kiek teigiamos...

2022.01.19
Ar jūsų valdybos posėdžių dienotvarkėje jau įrašytas kibernetinis saugumas? Verslo tribūna 2

„McKinsey“ atlikta pasaulinė organizacijų valdybų apklausa atskleidė, kad kibernetinis saugumas yra vienas iš...

2021.12.22
Tyrimas: dovanas iš smulkiųjų vietos gamintojų perka kas penktas lietuvis Verslo tribūna

Perkant dovanas iš vietinių gamintojų, galima įsigyti išskirtinį daiktą ar paslaugą, o kartu ir paremti...

2021.12.21
Kalėdinės įmonių dovanos – kodėl ne lietuviškos? Verslo tribūna

Dalis smulkiųjų lietuviškų įmonių per šventinį laikotarpį pasiekia nuo 20% iki 50% visų metų apyvartos. Prie...

2021.12.08
Kibernetinį saugumą užtikrina ir technologijos, ir žmonės: ko svarbu nepraleisti pro akis Verslo tribūna

Jau pusantrų metų siaučianti pandemija paveikė ir kibernetinį saugumą – visame pasaulyje ženkliai padaugėjo...

2021.11.19
„Grinda“: prieš naują transformacijos etapą – įvertinti, kas padaryta Verslo tribūna

„Kas veža, tam krauna“. Nors Vilniaus „Grinda“ tarp Lietuvos savivaldybių valdomų įmonių neabejotinai...

2021.11.18
Šiaulių bankas: pasiruošti sukčių puolimui reikia taip, kaip ruošiamasi gaisrui Verslo tribūna

Aiški instrukcija ir procedūros, atsakomybių pasidalinimas, pratybos ir bendra kritinį mąstymą skatinanti...

2021.11.17
„Grinda“: kryptis – sostinės susisiekimo infrastruktūros kompetencijų centras Verslo tribūna

Asfalto danga nusidėvi. Vienose gatvėse – dėl intensyvaus sunkiasvorių transporto priemonių eismo, kitose,...

2021.10.21
NRD Cyber Security kviečia į konferenciją „Kibernetinė gynyba Lietuvoje 2021: Kas svarbu saugantis šiandien?“ Verslo tribūna

Spalio 27 d. vyks kasmetinė kibernetinio saugumo konferencija „Kibernetinė gynyba Lietuvoje 2021: Kas svarbu...

2021.10.20
Pasitikrinkite, ar jūsų kibernetiniai langai ir durys – atsparūs Verslo tribūna

Lietuva nebėra užkampis, kuris kibernetiniams sukčiams yra neįdomus. Be kitų priežasčių, tam įtakos turi ir...

2021.10.08
SVV ir tvarumas – misija įmanoma? Verslo tribūna

Ar esate nedidelis prekybininkas, o gal kirpyklos savininkas, arba kuriate rankų darbo žaislus – visam...

2021.09.29
Vilnius kuria skaitmeninį lietaus nuotekų sistemos kloną Verslo tribūna

„Londone nuolat lyja“. Girdėta? O ar girdėta, kad Vilniuje lyja ir dažniau, ir smarkiau nei Londone? Beje,...

2021.09.23
Nefinansinė darbuotojų motyvacija – ne tik įmanoma, bet ir būtina Verslo tribūna 1

Gal Jūsų verslas yra gana mažas, kolektyvas ne tik puikiai pažįsta vienas kitą, bet žino ir kiekvieno šeimos...

2021.07.21
Įvyko kibernetinio saugumo incidentas - kaip išvengti krizės? Verslo tribūna

2020 metų išvakarės tapo įsimintina diena tuometinei didžiausiai pasaulyje valiutų keitimo paslaugas...

2021.07.14
Kibernetinės krizės: kaip pasiruošti, kad nepasidarytų karšta Verslo tribūna

Kai tenka susitelkti ir skubiai sureaguoti į kibernetinį incidentą, organizacijoje labai greitai gali...

2021.06.14
Verslas verslui: paslauga gali būti ir tvari, ir ekonomiškai naudinga Verslo tribūna 1

Domėtis gaminių pakuočių tvarumu, ekologija, plastiko rūšiavimu ar net nekilnojamojo turto energetine klase...

2021.06.09
Vilniaus „Grinda“ padvigubino darbo našumą Verslo tribūna

Vilniaus miesto savivaldybės valdoma „Grinda“ sugebėjo prisitaikyti prie pandemijos sukeltų ekonominės...

2021.05.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku