A. Dulkys. Biurokratija suvalgo visus pusryčiams

Naujausios Yuvalio Noah Harari knygos „Nexus“ prologas pradedamas vokiečių literatūros klasiko Johanno Wolfgango Goethės parašytos baladės „Burtininko mokinys“ siužetu. Senas burtininkas, išvykdamas iš namų, savo tingiam, bet sumaniam ir smalsiam mokiniui liepė prinešti vandens. Šis netiksliai nugirstais iš mokytojo burtažodžiais įdarbino šluotą. Tačiau nenumatė visų pasekmių – šluota be paliovos nešė vandenį, mokinys pradėjo skęsti, nes neįsidėmėjo burtažodžio, kuris ją sustabdytų. Sutrikęs jis bandė gelbėtis perlauždamas šluotą, tačiau ir vėl nenumatytos pasekmės – vandenį toliau nešė jau abi šluotos dalys ir dar dvigubai greičiau. Mokinį išgelbėjo tik laiku namų duris pravėręs mokytojas...

Taip Y. N. Harrari pristato esminę įžvalgą: įrankiai ar mechanizmai – nesvarbu, tai būtų šluota ar moderni sistema, – yra tiek naudingi, kiek žmogus sugeba juos valdyti. Ši analogija puikiai tinka aptariant biurokratijos reikšmę mūsų gyvenime.

Kas yra biurokratija?

Albertas Einsteinas yra šmaikščiai pasakęs: „Biurokratija yra milžinas, veikiantis pagal nykštuko smegenis.“ Įsidėmėkime. Savo ruožtu vienas pagrindinių biurokratijos teorijos pradininkų sociologas Maxas Weberis ją apibrėžė taip: „Biurokratija yra tiksliausia, efektyviausia ir racionaliausia valdymo forma, kai kalbama apie dideles organizacijas.“