JAV pasiuntinys Baltarusijai susitiko ir su P. Gražuliu, I. Vėgėle, R. Jankūnu
Atnaujinimai visame tekste.
P. Gražulio teigimu, susitikimo metu buvo aptartos Lietuvos ir Baltarusijos dvišalių santykių problemas, Minsko vykdomas hibridinės atakos.
„Aptarėme tai, kokios problemos Baltarusijos ir Lietuvos santykių, savo poziciją išsakėme apie trąšas, apie fūras, kad nesidera mūsų valdžia, apie balionus, apie viską buvo kalbėta. Išsakyta galbūt kita truputėlį nuomonė, mūsų nuomonė, mes sakome, kad reikia kalbėtis, reikia derėtis, žinome, kad nėra demokratiniai rinkimai, bet jis valdžią turi ir džiaugiamės, kad yra Amerikos pastangų dėka paleistas didelis (skaičius – BNS) politinių kalinių – 300, tikimės, kad daugiau paleistų bus politinių kalinių“, – BNS ketvirtadienį sakė europarlamentaras.
Anot P. Gražulio, susitikimą padėjo suorganizuoti Europos Parlamento (EP) Suverenių tautų Europos frakcija, kuriai jis ir priklauso.
„Mūsų frakcijos santykiai yra (...) tamprūs su Amerikos administracija ir gavau iš frakcijos tokią (žinią – BNS), kad vis tiek vyks (premjerės susitikimas – BNS) (...) ir pasakiau, kad būtų gerai mums susitikti. Ir suorganizavo tą susitikimą, tai yra džiugu“, – teigė europarlamentaras.
P. Gražulis tvirtino, kad su J. Coale'u sutarė toliau palaikyti bendradarbiavimą.
„Labai, labai sėkmingas (pokalbis – BNS), labai įdėmiai įsiklausė į mus. (...) Norėjome padėkoti (jam – BNS), pasidžiaugėme, man tai jautru, kada pats sėdėjau sovietmečiu ir žinau, kokios yra sąlygos kalėjime, gal dar dabar blogesnės (...). Džiugu, kad rūpinasi ir kad yra tie žmonės išvaduojami, norėtųsi, kad visus paleistų politinius kalinius“, – akcentavo politikas.
Savo ruožtu pokalbyje dalyvavęs I. Vėgėlė žurnalistams ketvirtadienį sakė nenorintis komentuoti pokalbio detalių, nes J. Coale'as rūpinasi tolesniu politinių kalinių iš Baltarusijos paleidimu.
„Nenoriu komentuoti jokių susitikimo detalių ar susitikimo apskritai, nenorėčiau nei tvirtint, nei neigti jo, nes manau, kad bet koks kalbėjimas apie tai šitam etape, šiuo laiku, galėtų tik pakenkti, o ne padėti. Galėtume apie tai pakalbėti poryt, po pasibaigusių derybų“, – ketvirtadienį Seime sakė jis.
„Jūs paklauskite pono Coale'o, kodėl įvyko taip, o ne kitaip, arba vienaip, arba kitaip. Aš atstovauju Lietuvai ir stengiuosi, kad Lietuvos žmonės (...) būtų saugūs, civilinė aviacija (būtų saugi – BNS). Tai yra mano pastangos ir aš tą darau ir darysiu kaip politikas ir kaip Seimo narys“, – kalbėjo jis.
Apie susitikimą BNS patvirtino ir R. J. Jankūnas Seime šiuo metu priklausantis Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽS-KŠS) frakcijai. R. J. Jankūnas pokalbio turinio su JAV pasiuntiniu nekomentavo.
Savo ruožtu valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį teigė, kad J. Coale'as turi teisę pasirinkti, su kuo susitikti.
„Manau, kad užsienio svečias yra laisvas susitikti su kuo jis pageidauja. Nei mes apie tuos susitikimus buvome informuoti, matyt, kad jų pageidavo arba pats pasiuntinys, arba organizavo šiuos susitikimus ambasada“, – žurnalistams Seime sakė M. Sinkevičius.
„Yra galimybė, matyt, pasiuntiniui susitikti su plataus spektro politikais: ir valdančiąja dauguma, ir, sakyčiau, tokiais alternatyvios politikos vedliais arba veidais. Tai jis tą padarė. Koks to tikslas, kas tą inspiravo, mes tikrai nežinome“, – kalbėjo jis.
Alternatyvios politikos nemato
M. Sinkevičius akcentavo negalintis teigti, jog tokiais susitikimais formuojama alternatyvi užsienio politika.
„Galbūt priešingai, daroma prielaida, kad čia yra politikos skirtis, bet galbūt pasiuntinys paaiškino visoms šalims – ir Prezidentūrai, Vyriausybei, ir toms alternatyvioms besikuriančioms, besiburiančioms jėgoms, kokia yra Amerikos pozicija užsienio politikos klausimais“, – aiškino jis ir pabrėžė, kad Lietuvos santykiai su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija yra geri.
Trečiadienį su JAV specialiuoju pasiuntiniu susitiko premjerė Inga Ruginienė. Ji pokalbio rezultatų plačiau nekomentuoja, tačiau sako, kad susitikimas padarys „labai gerą teigiamą įtaką“.
Su JAV atstovu I. Ruginienė aptarė Minsko vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą, premjerė padėkojo J. Coale'ui už aktyvias pastangas siekiant politinių kalinių Baltarusijoje išlaisvinimo.
Lietuva anksčiau yra prašiusi JAV pagalbos sprendžiant kontrabandinių balionų iš Baltarusijos bei Minsko režimo sulaikytų Lietuvos įmonių vilkikų problemas.
Lietuvos įmonės nuogąstauja, kad Baltarusija pradės įgyvendinti savo grasinimus ir imsis konfiskuoti nuo spalio sulaikytus vilkikus.
Praėjusių metų gruodžio viduryje J. Coale'as su Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos administracija sutarė dėl dalies politinių kalinių paleidimo ir sankcijų baltarusiškoms kalio trąšoms panaikinimo.
Tuomet politikos stebėtojai ėmė svarstyti, kad Vašingtonas gali imtis spausti ES ir Lietuvą vėl leisti šių trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą.
VERSLO TRIBŪNA
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 99 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Palangos nekilnojamojo turto rinkoje egzistuoja aiški takoskyra: miesto dalyse į pietus ir į šiaurę nuo J. Basanavičiaus gatvės vidutinė būsto kvadratinio metro kaina skiriasi daugiau nei 5 tūkst. eurų. Nedidelio kurorto kontekste toks skirtumas – didžiulis. Kaip įmonės „NTligence“ pardavimų atstovas Vytautas Simutis, prestižinėje vietoje gerokai didesnes kainas lemia keletas veiksnių – kokių?
Kalio trąšų gamybos milžinės „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą ir Klaipėdos uostą vežta iki 2022-ųjų vasario, kai Lietuva, argumentuodama JAV sankcijomis ir kitais nacionalinio saugumo sumetimais, jos vežimą sustabdė.
Sankcijas baltarusiškoms trąšoms po kurio laiko pritaikė ir ES, jos dar metams pratęstos vasarį.
Mėgino įtikinti būti atsargesniam
Su JAV specialiuoju pasiuntiniu susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako mėginęs jį įtikinti būti atsargesniam bendraujant su Baltarusijos lyderiu.
„Taip, galbūt jis gali sudaryti tokį pakankamai tinkamą foną iliuzijoms atsirasti arba mėginimams įsisvajoti, kad jis gali priartėti prie Vakarų, bet yra labai daug objektyvių priežasčių, kodėl prie Vakarų priartėti jis negali“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda teigė, jog susitikime su J. Coale'u nebuvo aptartas sankcijų Baltarusijai klausimas.
Prezidentas pabrėžė, kad kalbant apie Minską daugiau dėmesio turėtų būti skiriama realiems Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos darbams, o ne kalboms.
„Tie realūs darbai rodo, kad jis nė per nago juodymą neartėja prie Vakarų – dislokuodamas „Orešniką“, padėdamas vykdyti Rusijai dronų atakas prieš Ukrainą, tiesiog savo agresyvia retorika, savo balionais, savo kitais dalykais. Nėra jokių priežasčių manyti, kad kažkas keičiasi iš esmės“, – teigė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, sveikintinos JAV pastangos išvaduoti Baltarusijos kalėjimuose kalinčius žmones, tačiau Minskas saviems tikslams išnaudoja ir šią sritį.
„Matydamas, kad jam naudinga prekiauti paleidžiant politinius kalinius ir tikintis naudos kitose srityse, jis atvirkščiai yra motyvuojamas dar daugiau susemti žmonių į tuos kalėjimus tam, kad jis ateityje turėtų tą svertą gauti dar daugiau naudos. Tai čia yra toks, sakyčiau, užburtas ir labai ydingas ratas“, – kalbėjo G. Nausėda.
G. Nausėda pakomentavo ir J. Coale'o susitikimą su minėtais parlamentarais. Šis susitikimas, anot prezidento, galimai atliepia susidariusias nuostatas, kad dabartinė Baltųjų rūmų administracija „ieško tokių politinių jėgų arba politinių veikėjų, kurie galbūt jiems atrodo ideologiškai artimi“.
„Aš manyčiau, kad prieš susitinkant su tokio pobūdžio veikėjais reikėtų labai gerai išsiaiškinti, ką jie atstovauja, kokias vertybes jie gina, ir tada galbūt noro susitikti bus mažesnis“, – sakė G. Nausėda.
Šiandien J. Coale‘as Minske susitiko su pačiu A. Lukašenka. Vašingtonui siekiant šimtų politinių kalinių išlaisvinimo šioje Rusijos sąjungininkėje.
Baltarusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip A. Lukašenka ketvirtadienį vyriausybės pastate Minske pasitinka ir apkabina J. Coale'ą.
„Aptariame savo dvišalius santykius, pradedant normalaus ambasados darbo atnaujinimu ir baigiant vadinamųjų politinių kalinių paleidimu, nors mes tokio apibrėžimo neturime“, – prieš susitikimą sakė A. Lukašenka, kurį citavo Baltarusijos valstybinė žiniasklaida.
Žmogaus teisių grupės „Viasna“ duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra daugiau kaip 1.100 politinių kalinių. Daugelis jų buvo sulaikyti po ginčijamų 2020 metų rinkimų, kai kilo beprecedenčiai protestai. Tarp pastaraisiais mėnesiais į laisvę išėjusių žinomiausių politinių kalinių yra Baltarusijos protestų lyderė Maryja Kalesnikava, Nobelio premijos laureatas Alesis Bialiackis, disidentas Mykola Statkevičius.
