Lietuvos politikai mano, kad nereikia nuolaidžiauti Baltarusijai, palaiko Europos sankcijas
Papildyta J. Oleko, V. Čmilytės-Nielsen komentarais.
Tačiau, anot jo, viskas priklauso nuo esamos valdžios apsisprendimo ir vertinimų.
„Jie (Minskas – VŽ) tiesiog nori padaryti tai, ką seniai svajojo – susitikimą aukščiausiu politiniu lygmeniu, kad legitimizuotų savo buvimą valdžioje, – Žinių radijui penktadienį sakė politikas. – Tai šiuo atveju, nesant jokių ženklų, jokių indikacijų geros valios, sakykime, daryti kažkokius žingsnius iš Lietuvos pusės, man atrodo, tai būtų irgi tam tikras pralaimėjimas. Bet kaip pabrėžiu, kiekviena valdžia turi teisę apsispręsti“.
S. Skvernelis akcentavo, kad nepaisant kalbų apie diplomatinius laimėjimus, iš Baltarusijos pusės realių teigiamų signalų Lietuva kol kas nesulaukia.
„Kai buvo džiaugiamasi ir pasakojama apie diplomatijos pergales dėl oro balionų, (...) pasirodo, pagal meteorologų informaciją, nuo gruodžio šeštos dienos tiesiog vėjas buvo nepalankus, – kalbėjo S. Skvernelis. – Kai vėjas palankus atsirado, dvi dienas iš karto balionai buvo siunčiami, ir antrą dieną reikėjo oro uostą uždaryti. Vilkikai vėl mūsų sulaikyti ten yra – tai jokio teigiamo ženklo iš anos pusės net nėra.“
Kaip skelbė BNS, Remigijus Motuzas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, sako, kad šiuo metu konkretus Lietuvos ir Baltarusijos viceministrų susitikimas nėra derinamas, tačiau Vilniuje diskutuojama, koks galėtų būti pokalbių su Minsku turinys ir kokioje neutralioje teritorijoje jie galėtų vykti.
Politiko teigimu, jei toks susitikimas ir vyktų, jis galėtų būti rengiamas ne Lietuvoje ar Baltarusijoje, o neutralioje vietoje, pavyzdžiui, daugiašalio renginio paraštėse.
A. Kubilius: kol Baltarusijos veiksmai nepasikeitė, kodėl turi būti atsisakyta sankcijų?
Andrius Kubilius, už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras, sako nematantis prielaidų, kodėl Bendrija turėtų atsisakyti sankcijų Baltarusijai.
„Aš nelabai žinau šitos temos, tai ne mano tema, bet nematau kol kas kokių nors požymių, kodėl Europa, įvedusi sankcijas dėl (Aliaksandro – BNS) Lukašenkos veiksmų, dabar turėtų jų atsisakyti“, – LRT radijui penktadienį sakė A. Kubilius.
Jis kelia klausimus, ar autoritarinio Baltarusijos vadovo veiksmai yra reikšmingai pasikeitę ir ar JAV prašo atšaukti Europos Sąjungos (ES) sankcijas.
„Europa ir Lietuva turi laikytis aiškių nuostatų: sankcijos buvo įvestos dėl tam tikrų Lukašenkos režimo veiksmų ir, kol tie veiksmai nėra pakeisti, tai kodėl turėtų būti atsisakyta sankcijų?“ – nacionaliniam transliuotojui kalbėjo eurokomisaras.
ES yra nustačiusi Baltarusijai plataus masto sankcijas dėl šios žmogaus teisių pažeidimų, paramos Rusijos karui prieš Ukrainą ir hibridinių išpuolių prieš Bendriją.
Savo ruožtu, Vyriausybė šią savaitę pritarė nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimui iki 2028 metų. Kad šis sprendimas įsigaliotų, jam dar turės pritarti Seimas.
Pasak A. Kubiliaus, sankcijos yra svarbios, tačiau jos Rusijos karo veiksmų nesustabdo, todėl reikia stiprinti Ukrainos gynybą tam naudojant ES finansinę paramą.
„Dabar kaip tik yra priimtas sprendimas skirti Ukrainai 90 milijardų (Eur– BNS) paskolą vietoj tų rusiškų įšaldytų lėšų, dėl kurių nepavyko susitarti. Ir iš jų 60 milijardų yra skiriama gynybai“, – sakė eurokomisaras.
„Kaip tik tų lėšų panaudojimą mano departamentai koordinuoja. Tai čia turime tokią svarbią užduotį iki praktiškai tų metinių užbaigti visus teisinius derinimus, nes tie pinigai turi pasiekti Ukrainą ne vėliau kaip balandžio pradžioje“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, po kelis mėnesius trukusių diplomatinių ginčų ES narės gruodį sutarė Ukrainai suteikti 90 mlrd. Eur paskolą. Europos Komisija (EK) sausį pranešė dedanti pastangas, kad Kyjivas pirmąją išmoką gautų balandį.
K. Budrys: dėl Lietuvos ir Baltarusijos viceministrų susitikimo nėra priimtas joks sprendimas
Kęstutis Budrys, užsienio reikalų ministras, sako, kad svarstymai apie pokalbius su aukštesnio rango Baltarusijos pareigūnais šiuo metu yra hipotetiniai, nes Lietuva koncentruojasi į sankcijų Minskui griežtinimą ir sąjungininkų paramos telkimą.
„Hipotetiškai tie pasvarstymai, kurie buvo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko, aš su juo kalbėjausi. Jie yra kaip ilgametę patirtį turinčio diplomato, specialisto, aš juos išgirdau, bet jei reikia sakyti, kaip yra šiuo metu, tai tas šiuo metu nėra daroma, šiuo metu orientuojamės kitose kryptyse ir į kitokias priemones“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Turime turėti įrankius rankose, čia ne tai, kad šnekėjimas ar nešnekėjimas yra Rubikonas, kurį perlipi ar jo neperlipi yra kažkokia raudona linija, (svarbu – BNS) su kuo tu ateini ir ką turi rankose“, – kalbėjo jis.
Taip jis kalbėjo Remigijui Motuzui, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkui, sakant, kad šiuo metu konkretus Lietuvos ir Baltarusijos viceministrų susitikimas nėra derinamas, tačiau Vilniuje diskutuojama, koks galėtų būti pokalbių su Minsku turinys ir kokioje neutralioje teritorijoje jie galėtų vykti.
VERSLO TRIBŪNA
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 99 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Palangos nekilnojamojo turto rinkoje egzistuoja aiški takoskyra: miesto dalyse į pietus ir į šiaurę nuo J. Basanavičiaus gatvės vidutinė būsto kvadratinio metro kaina skiriasi daugiau nei 5 tūkst. eurų. Nedidelio kurorto kontekste toks skirtumas – didžiulis. Kaip įmonės „NTligence“ pardavimų atstovas Vytautas Simutis, prestižinėje vietoje gerokai didesnes kainas lemia keletas veiksnių – kokių?
„Turiu pasakyti, kad dėl susitikimo nėra priimtas joks sprendimas: nei politinis, nei diplomatinis, nei techninis, nei kitoks“, – žurnalistams teigė K. Budrys.
J. Olekas: iniciatyvų gerinti santykius su Minsku nėra, laukiame ES sankcijų Baltarusijai
Juozas Olekas, Seimo pirmininkas, sako, kad nėra bandymų gerinti santykių su Baltarusija, o Lietuva laukia europinių sprendimų dėl sankcijų Minsko režimui.
„Jokių naujų iniciatyvų nėra. Mes turime tam tikrų rūpesčių santykiuose su Baltarusija, meteorologiniai balionai, kurie trikdo civilinės aviacijos veiklą, taip pat transporto priemonių klausimai. Dėl šių priežasčių bandome dirbti su sąjungininkais ir partneriais, kad problemas išspręstume“, – Seime žurnalistams penktadienį sakė parlamento vadovas.
„Kol kas Lietuvos pozicija aiški – sankcijų pratęsimas yra reikalingas, nes didžioji dalis politinių kalinių tebėra Baltarusijos kalėjimuose, pažangos jokios nėra. Baltarusija pakankamai daug integravosi su Rusija, išlieka grėsmė dėl veiksmų prieš Ukrainą. Mes stipriname paramą Baltarusijos demokratinėms jėgoms. (...) Tokia pozicija išlieka, bet nauji iššūkiai atsiranda, reikalauja mūsų atsako, o ne sėdėjimo rankas sudėjus“, – teigė jis.
Taip jis kalbėjo opozicinių demokratų lyderiui Sauliui Skverneliui svarstant, kad Baltarusijos opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai iš Vilniaus persikėlus į Varšuvą, valdantieji ims gerinti santykius su Minsko režimu.
„Sviatlana Cichanouskaja buvo pas mane kabinete, mes susitikinėjame. Nebuvo kalbos, kad biuras būtų perkeliamas. Biuras Vilniuje veikia. Ponia Sviatlana dėl vienokių ar kitokių aplinkybių, matyt, vėliau bus pasakyta, galvoja persikelti į Varšuvą, bet Vilniuje biuras lieka veikiantis. Manau, kad Sauliaus Skvernelio pasisakymai neatitinka tikrovės“, – sakė J. Olekas.
Seimo pirmininko teigimu, kol kas neplanuojami ir aukštesnio rango Vilniaus ir Minsko pareigūnų susitikimai.
„Mano žiniomis, politinio lygmens susitikimai nevyksta. Vyksta tik techninio lygmens susitikimai. Galbūt girdime iš Baltarusijos pusės, kad jie to norėtų. Matysime, reikia sulaukti sprendimo dėl europinių sankcijų ir tada žiūrėsime, kaip viskas judės toliau“, – teigė J. Olekas.
„Mano duomenimis, sankcijos bus pratęstos. Todėl nereikėtų kalbėti, kas būtų, jeigu būtų, kai yra labai aišku, kad saulė šviečia. Kaip bus ateityje, matysime, iškyla naujos problemos, nauji iššūkiai, turime reaguoti“, – sakė jis.
V. Čmilytė-Nielsen: užsienio politika pasiduoda ne visai geriems instinktams
Viktorija Čmilytė-Nielsen, opozicinio liberalų sąjūdžio lyderė, sako, jog nepaisant Lietuvos diplomatijos vadovo Kęstučio Budrio pastangų, šalies užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu pasiduoda ne visai geriems valdančiųjų instinktams.
„Pavieniai incidentai yra viena, bet kai sudedi į bendrą visumą – mūsų užsienio politika, nepaisant, sakyčiau, nuoširdžių Kęstučio Budrio pastangų, ji vienaip ar kitaip pasiduoda koalicijos didžiausios partijos, o ir partnerių tokiems ne visai geriems instinktams“, – po penktadienį vykusio partijos frakcijos susitikimo su ministru kalbėjo parlamentarė.
„Lietuva susilpnėjo daugelyje sričių kalbant apie užsienio politiką ir ypač santykiuose su Baltarusija“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, tarp paliestų temų – sustabdytas kalio trąšų gamybos milžinės „Belarusklaij“ produkcijos tranzitas per Lietuvą. Politikės teigimu, ministras patikino, jog jokių kalbų apie galimybes jį atnaujinti nevyksta.
Tačiau V. Čmilytė-Nielsen pastebėjo, jog atnaujinti tranzitą raginantys balsai garsėja didžiausios valdančiųjų partijos socialdemokratų viduje, o juos stiprina ir kiti koalicijos partneriai.
„Manau, kad užsienio reikalų ministrui ateityje teks didesnis spaudimas“, – kalbėjo ji.
Minskas susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru ar viceministru siekia nuo pernai, kai dėl kontrabandinių balionų iš šios valstybės teko gana dažnai stabdyti Vilniaus oro uosto darbą ir atsakydama į tai Lietuva kurį laiką buvo uždariusi sieną su Baltarusija.
Vėl atidarius pasienio punktus autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimas iš šalies neišleidžia Lietuvos įmonių vilkikų.
Kęstutis Budrys, užsienio reikalų ministras, yra sakęs, kad darydamas spaudimą Lietuvai Minsko režimas siekia legitimizuotis tarptautinėje erdvėje.
Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus laiko hibridine Minsko ataka.
