Sprendimas dėl Kapčiamiesčio poligono – priimtas, sako pareigūnai
Papildyta valdančiosios koalicijos atstovų pasisakymais dėl poligono steigimo
„Sprendimas steigti poligoną yra, poligonas bus steigiamas, planuojama įstatymą priimti Seime pavasario sesijoje. Įstatymas įteisins visas poligono steigimo aplinkybes, sąlygas, įteisins patį sprendimą“, – po VGT posėdžio antradienį sakė Robertas Kaunas, krašto apsaugos ministras.
Jis pažymėjo, kad techninis sprendimas dėl poligono Kapčiamiestyje jau yra priimtas.
„Jokio pakartotinio svarstymo (VGT – BNS) nebus, Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, dabar tas politinis sprendimas turėtų tapti teisiniu, dabar prasidėjusios visos diskusijos, kad visus tuos kampus, niuansus pasistengtume atspindėti“, – kalbėjo Deividas Matulionis, prezidento vyriausiasis patarėjas.
„Mano asmenine nuomone, tai, ką siūlys Krašto apsaugos ministerija, tikrai atitiks žmonių lūkesčius“, – teigė jis.
Pasak D. Matulionio, vystant strategiškai svarbius projektus, sklypų išpirkimas nėra naujiena.
„Mes esame nemažai strateginių objektų įgyvendinę, tai manau, kad šiek tiek galbūt per daug užaštrinta šita tema“, – sakė patarėjas.
Kaip rašė BNS, VGT pernai gruodžio viduryje nusprendė, kad Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, bus steigiamas brigados dydžio karinis poligonas, o Tauragės poligono plotas bus padidintas dvigubai.
Tuo metu Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigė, kad sprendimas steigti poligoną bus priimtas tik išklausius gyventojų, VGT klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo priims Seimas šių metų pavasarį.
D. Matulionis sako nesuprantantis, iš kur atsirado sumaištis dėl priimto VGT sprendimo.
„VGT yra priėmęs galutinį sprendimą, tai yra gruodžio 15 dienos sprendimas. (...) Sakinys yra labai aiškus – pritarti Tauragės poligono plėtrai Jurbarko savivaldybėje ir naujo Kapčiamiesčio poligono steigimui. Vienareikšmiškas yra sprendimas, kuris dabar bus įformintas įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais“, – teigė jis.
Dalis Kapčiamiesčio bendruomenės protestuoja prieš poligono steigimą, susitikti su gyventojais vyko prezidentas, ministrai, kariuomenės atstovai.
Ministerija ir kariuomenė vykdo konsultacijas su vietos gyventojais, pagalbą gyventojams teikia ir psichologai.
Įrengiant 14.600 hektarų ploto poligoną valstybei žemę turės parduoti 13 sodybų savininkų, dar 77 galės, bet neprivalės to padaryti.
„Tikrai yra progresas, būtent individualių kontaktų metu yra sutarimas su sodybų savininkais, tarp tų 13 sodybų, kurios neturi teisės pasirinkti, yra viena sodyba, kuri yra gyvenama, yra sutarimas, kad tikrai neprieštarauja pirkimui. Svarbiausia atliepti žmonių lūkesčius, turėti gyvenamąją vietą, turėti adekvačią pirkimo kainą“, – kalbėjo R. Kaunas.
Tarp 77 sodybų, kurių savininkai gali rinktis dėl pardavimo, pasak ministro, taip pat yra žmonių, kurie sutinka valstybei parduoti savo sklypus.
„Progresas yra kiekvieną dieną tiek su miškų, tiek su sklypų savininkais, judame į priekį, įstatymo projekto (...) rengimas juda į finišo tiesiąją, ypač didelių kliūčių nėra matoma, bendruomenė yra girdima, jos lūkesčiai yra atliepiami“, – sakė ministras.
KAM sprendimą steigti poligoną Kapčiamiestyje motyvuoja strategine šios teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus – ji yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Naujas poligonas reikalingas kuriamai nacionalinei divizijai ir sąjungininkams treniruotis, jame vienu metu galėtų treniruotis 3.500 –4.000 karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
Koalicijos partneriai sako vieningai palaikantys poligono steigimą
Vėliau antradienį, po koalicinės tarybos posėdžio, „aušriečių“ ir socialdemokratų atstovai pareiškė, kad visi koalicijos partneriai palaiko naujo poligono steigimą Kapčiamiestyje. „Aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis anksčiau yra kalbėjęs, kad poligonas nereikalingas.
„Pakalbėjome apie poligoną, kad vieningai palaikome, tikimės, kad visi žmonės, kurie yra dabar prieš, bus išgirsti, gaus kompensacijas ir galėsime eiti prie (sprendimo dėl – BNS) poligono, kad jis tikrai tarnautų Lietuvai ir mūsų saugumui“, – sakė „Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius.
„Sutarimas yra, kad poligonas yra reikalingas, yra tas sutarimas tarp visų frakcijų“, – teigė jis.
Pasak „aušriečio“, koalicinėje taryboje buvo kalbėta apie vykstančias konsultacijas su vietos gyventojais, reikalingas kompensacijas už jų turtą: „Su jais dar labiau bendraus, ieškos dar geresnių sprendimų, kad tie žmonės būtų patenkinti“.
Pasak jo, „aušriečiai“ Seime vieningai balsuos dėl poligono steigimo.
VERSLO TRIBŪNA
Verslo teisės paslaugas teikianti įmonė „Fondia Lietuva“ kovo 17 d. pakvietė skirtingų sričių vadovus diskusijai lyderystės tema.
Įprastas Lietuvoje veikiančių įmonių plėtros finansavimo kelias: keli bankai, keli kredito komiteto sprendimai ir siauras kreditorių ratas. Tačiau situacija rinkoje keičiasi ir sėkmės istorijos, kai įmonės atranda galimybes viešose kapitalo rinkose Lietuvoje jau skaičiuojamos dešimtimis.
„Mes kulinarijos ir konditerijos gamybą pirmiausia organizavome centralizuotai – „Rivonos“ kulinarijos ir konditerijos cechuose Kėdainiuose, o tik vėliau kūrėme kulinarijos cechus parduotuvėse „Norfa“, t. y. mūsų sprendimas iš esmės skyrėsi nuo konkurentų“, – teigia Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Jis pasakoja, kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kokią naudą tai duoda „Norfos“ pirkėjui bei įmonei.
Viršuliškėse „Groupinvest“ vystomame „Romeo ir Džiuljetos“ gyvenamųjų namų projekte užbaigtas svarbus etapas – pasiektas projektinis aukštingumas. Plėtotojas fiksuoja ir suaktyvėjusį pardavimų tempą, projektas pastaraisiais mėnesiais patenka tarp perkamiausių Vilniaus rinkoje.
Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius patvirtino iš „aušriečių“ gavęs pažadą palaikyti poligono steigimo įstatymą.
„Nėra įtampėlės. (...) Koalicijoje buvo sutarta, kad poligono steigimui koalicija pritars, bet yra žvaigždutės, papildomos sąlygos, apie kurias ne koalicija ir ne politikai šnekės, kalbės ekspertai dėl teisingo atlyginimo už žmonių turtą, – sakė M. Sinkevičius. – Kad būtų ne tik teisėtas, bet ir teisingas atlyginimas už nekilnojamąjį turtą.“
Nuspręsta stiprinti žvalgybos pajėgumus
VGT posėdyje antradienį taip pat nuspręsta stiprinti žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumus.
„Išorinės grėsmės yra išlikusios, jos gerai žinomos, priešiškų veiksmų įvairovė plečiasi, siekiama kelti įtampas visuomenėje, suskaldyti euroartlantinę vienybę, sumažinti paramą Ukrainai“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio antradienį kalbėjo D. Matulionis.
„Todėl bus stiprinami žvalgybos ir technologiniai žvalgybos pajėgumai, stirprinamas pasirengimas galimai mobilizacijai, bus glaudžiau bendradarbiaujama su Lietuvos kariuomenė, taip pat prioritetinis dėmesys bus skiriamas kontržvalgybiniai veiklai“, – dėstė jis.
VGT antradienį patvirtino ir Valstybės saugumo departamento bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamento veiklos strategijas 2026–2030 metams bei naująją Nacionalinio saugumo strategiją.
VSD artimiausius penkerius metus prioritetą teiks žvalgybos gebėjimams vystyti, efektyviau neutralizuoti Lietuvai iš užsienio kylančias grėsmes, laiku identifikuoti ir analizuoti geopolitinius procesus, galinčius paveikti nacionalinio saugumo interesus, taip pat technologinių pajėgumų plėtrai, apimant dirbtinį intelektą ir didžiųjų duomenų analizę.
VGT antradienį patvirtino ir naująją Nacionalinio saugumo strategiją.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, kad atnaujintoje strategijoje akcentuojamas gynybos pramonės stiprinimas.
„Būtent skatinti vystyti gynybos pramonę tiek regioninę – tai, be abejo, mes kalbame apie Lietuvą, mūsų akcentas yra Lietuva, tiek visa Europa irgi skatina gynybos pramonę“, – teigė jis.
R. Kaunas sakė poreikį Europai užsitikrinti savas tiekimo grandines pirmadienį aptaręs su Borisu Pistoriusu, Vokietijos gynybos ministru.
Dėmesys atnaujintoje strategijoje, pasak ministro, taip pat skirtas energetiniam ir ekonominiam saugumui, energetinės infrastruktūros saugai. Taip pat joje pirmą kartą nurodomas reikalavimas skirti 5%-6% gynybai ir atitinkamai karinei paramai 0,25% BVP Ukrainai.
„Mes turime užsitikrinti nepaisant to, kokia politinė vadovybė būtų Lietuvoje, kad mes turime turėti labai aiškią finansinę eilutę, kad galėtų Lietuvos kariuomenė ir gynyba stiprėti“, – sakė R. Kaunas.
Žvalgybos tarnybų veikla VGT aptariama kasmet.
„Ją (strategiją – BNS) turėjome atnaujinti, maksimaliai atspindint dabartinius Lietuvos saugumo iššūkius ir numatant konkrečius prioritetus ir uždavinius. Kertinis strategijos prioritetas – pasirengimas veiksmingam atgrasymui ir valstybės gynybai karinės agresijos atveju“, – kalbėjo D. Matulionis.
Pasak šalies vadovo patarėjo, siūlydama patvirtinti šią strategiją, VGT taip pat siūlo, esant poreikiui, dokumentą atnaujinti kasmet, atsižvelgiant į geopolitinius pokyčius.
Nacionalinio saugumo strategiją atnaujinama atsižvelgiant į Lietuvos ir pasaulio saugumo situacijos radikalius pokyčius Rusijai 2022 metais pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą.
Šiame dokumente, be kita ko, konstatuojama, kad Lietuvos ir kitų regiono valstybių saugumui kyla egzistencinė grėsmė, kurią sustiprina tikimybė, kad Rusija iki 2030 metų gali išvystyti pajėgumus, kurie leistų kariauti didelio masto konvencinį karą su NATO.
Tiek prezidento patarėjas, tiek krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad NATO – stipri organizacija, todėl nereikėtų bėgti įvykiams už akių svarstant įvairius scenarijus dėl Lietuvos ateities Aljanse.
„Kol kas NATO gyva, tai nereikia čia, kaip sakoma, pulti į traukinį. NATO egzistuoja kaip organizacija, tiktai keičiasi galbūt tikslai, galbūt svorio centrai šiek tiek keičiasi – gal mažiau Amerikos, daugiau Europos. Tai čia aš manyčiau, kad tos apokaliptinės mintys, jos tikrai nėra reikalingos ir jos veda tik į dar didesnę sumaištį“, – kalbėjo D. Matulionis.
„Niekas nekalba apie pasirinkimą NATO ar ne NATO – NATO egzistuoja, NATO yra, NATO stiprėja, ir kuo bus stipresnė Europa, tuo bus stipresnis ir NATO“, – pridūrė R. Kaunas.
Atnaujintą strategiją galutinai turės patvirtinti Seimas.
Šiuo metu galiojanti Nacionalinio saugumo strategija patvirtinta 2021 metais. Strategija atnaujinama periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.
REKOMENDUOJAME
