G. Nausėda Kapčiamiesčio gyventojams: poligonui pasirinkta strategiškai tinkamiausia vieta
Papildyta Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkės citata.
„Čia yra ta vieta, kurią mes vadiname Suvalkų koridoriumi. Tai yra vieta, kurioje susikerta Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Ir šitoje vietoje iš tikrųjų mes ir ateityje vykdysime nemažai bendrų veiksmų su Lenkijos partneriais, kadangi toks yra mūsų prioritetas“, – ketvirtadienį susitikime sakė G. Nausėda.
Pasak jo, tai buvo pagrindinis argumentas, renkantis vietą naujam poligonui.
„Taip, gali būti ir kitų argumentų. Vienas iš tų argumentų buvo, kad čia yra nemažai valstybinės žemės, yra mažesnis poreikis paimti privačios nuosavybės iš privačių rankų. Tai taip pat buvo svarbus argumentas, tačiau jeigu reikėtų juos lyginti tarpusavyje, pirmas argumentas be jokios abejonės nusvertų“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pabrėžė, kad nors Lietuvoje yra devyni poligonai, iš jų platesnio masto pratyboms tinkami tėra du.
„Tai – Pabradė ir Rūdninkai. Kol kas Rūdninkai dar nebaigti. Pabradė yra skirta jau mano minėtiems Jungtinių Amerikos Valstijų batalionams, Rūdninkai yra skirti ateinančiai Vokietijos brigadai kartu su kariniu miesteliu, nes dalis karių ten ir gyvens“, – aiškino šalies vadovas.
„Kur bus mūsų nacionalinė kariuomenė, Lietuvos kariuomenė? Ir čia iškyla klausimas, kad mes tikrai neturime Lietuvoje tinkančio didesnio dydžio karinio vieneto pratyboms poligono“, – pridūrė jis.
G. Nausėda tikino, kad iš viso buvo svarstomi septyni variantai, iš kurių išsirinktas geriausiai atitinkantis gynybinius poreikius.
Bendruomenės atstovas: Kapčiamiesčio teritorija natūraliai yra gynybinė siena
Prieš šalies vadovo įžanginį žodį pristatytas trumpas vaizdo įrašas apie gyvenimą Kapčiamiestyje, po jo – savo poziciją įgarsino asociacijos „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ pirmininkas Tomas Ramanauskas.
Jis ragino stabdyti poligono kūrimo procesą, grąžinti procesą į pradinę padėtį, „siekiant išsamaus, racionalaus, konstruktyvaus naujo poligono poreikio pagrindimo, įskaitant bet neapsiribojant skaičiavimais ir dokumentais, o ne žodžiais“.
„Mes ne prieš gynybą ir saugumą. Bet, kaip Dievas ir gamta lėmė, Kapčiamiesčio teritorija natūraliai yra gynybinė siena su savo miškais, ežerais, upėmis ir pelkėmis. Tad siekiant racionaliai ir logiškai išnaudoti šį natūralų gynybos barjerą, papildomai reikėtų fortifikuoti pasienį su Baltarusija antidroninėmis sistemomis, drakono dantimis, minomis ir kita, taip nedarant žalos gamtai ir žmonėmis“, – kalbėjo T. Ramanauskas.
Savo ruožtu G. Nausėda teigė, kad Seimas šį klausimą svarstys 2026-ųjų pavasario sesijoje ir visiems aspektams – ir aplinkosauginiams, ir kompensacijų mokėjimui, ir kitiems – bus skirtas deramas ir rimtas dėmesys.
„Kalbant apie klimato apsaugą, (...) mes turbūt truputį kartais šiek tiek skirtingai įsivaizduojam planus, kurie yra poligone numatyti. Šiandien mes kalbam apie tai, kad reikalingas tiktai minimalus miško kirtimas ten, kur tikrai neįmanoma išvengti to kirtimo“, – sakė G. Nausėda.
„Ir tai yra iš esmės tiktai šaudyklų teritorijos, kurios yra pakankamai nedidelės žvelgiant iš viso poligono dydžio, ir tie manevriniai takai, kurie reikalingi judėti sunkiajai technikai. Viskas“, – pridūrė jis.
„Pacifizmas gerai, kai gyveni Portugalijoje“
Šalies vadovas akcentavo, kad valstybė užtikrins tinkamas kompensacijas vietos gyventojams.
„Jokiu būdu šitų veiksmų pasekoje žmogus neturi jaustis apgautas ar kad valstybė pasinaudojo juo ir pamėgino kažką tai nusukti jo sąskaita. Atvirkščiai, valstybė turi būti dosnioji pusė“, – sakė G. Nausėda.
Įrengiant poligoną, valstybei žemę turės parduoti 13 sodybų savininkų, dar 77 galės, bet neprivalės tą padaryti.
„Pacifizmas yra labai gerai, kuomet mes gyvename kur nors Portugalijoje ir šalia nėra nedraugiškų valstybių. Tada galime būti pacifistais. Bet kai turi sieną su Baltarusija, kuri kiekvieną dieną vis kažką ten planuoja, kai turi bendrą sieną su Kaliningrado sritimi, irgi ne taip toli nuo čia, tada turi viską vertinti labai realiai ir jokiu būdu neužsidėti rožinių akinių“, – sakė šalies vadovas.
Kartu su G. Nausėda atvyko krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, ekonomikos ministras Edvinas Grikšas, aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, prezidento patarėjai – Deividas Matulionis, Ramūnas Dilba, kariuomenės atstovai.
Bendruomenės pirmininkė: Kapčiamiestis – gyvenimui, ne poligonui
Dar prieš susitikimą prie Kapčiamiesčio bendruomenės namų buriavosi keliasdešimt žmonių, dalis jų skandavo „Poligonui ne!“.
Raminta Karauskienė, Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė, sakė, kad vietos gyventojai tikisi pakeisti valdžios sprendimą ir kad karinio poligono pas juos nebus.
Tai ji ketvirtadienį sakė žurnalistams po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.
R. Karauskienė tvirtino G. Nausėdai išsakiusi bendruomenės poziciją, jog „Kapčiamiestis – gyvenimui, ne poligonui, kad neturėtų čia būti poligono“.
VERSLO TRIBŪNA
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 99 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Palangos nekilnojamojo turto rinkoje egzistuoja aiški takoskyra: miesto dalyse į pietus ir į šiaurę nuo J. Basanavičiaus gatvės vidutinė būsto kvadratinio metro kaina skiriasi daugiau nei 5 tūkst. eurų. Nedidelio kurorto kontekste toks skirtumas – didžiulis. Kaip įmonės „NTligence“ pardavimų atstovas Vytautas Simutis, prestižinėje vietoje gerokai didesnes kainas lemia keletas veiksnių – kokių?
„Iš prezidento išgirdome tai, kad kito varianto (poligonui – BNS) nėra, bet mes stengsimės klausti, diskutuoti ir įrodinėti, jog šita vieta nėra tinkama poligonui“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Jos teigimu, poligonui nepritaria absoliuti dauguma vietos gyventojų.
R. Karauskienė tvirtino trečiadienį gavusi atsakymus iš Krašto apsaugos ministerijos į anksčiau siųstus klausimus, ir tame rašte nurodyta, jog karinio poligono kūrimas Kapčiamiestyje, Lazdijų rajone, tėra iniciatyva, o ne galutinis sprendimas.
„Vakar žiniasklaidoje matome, kad tai jau priimtas galutinis sprendimas, nežinome, kiek ta informacija tiksli. Mes manome, kad tai dar tik pati pradžia ir galbūt galima ką nors pakeisti“, – sakė R. Karauskienė.
„Mes nenorime, kad būtų žalojama gamta, iškeldinami mūsų gyventojai. Kalbama tik apie tuos žmones, kurie yra poligono teritorijoj, bet apie žmones, kurie gyvens iki poligono teritorijos ribos, niekas net neužsimena niekur“, – kalbėjo ji.
Bendruomenės pirmininkė sakė, kad vietos gyventojai patenkinti dabartiniu savo gyvenimu ir nenorėtų nieko keisti. Ji abejojo, kad poligono įkūrimas galėtų prisidėti prie miestelio gerovės.
R Karauskienė tvirtino, kad gyventojai toliau rašys raštus prezidentui, Krašto apsaugos ministerijai, nes iki šiol gauti atsakymai netenkina.
„Jie neargumentuoti, neišsamūs, ir tiesiog mes klausime antrą, trečią kartą – tiek, kiek reikės, kad tie atsakymai būtų tokie, kokie jie turi būti“, – sakė ji.
Prezidentas: norisi, kad Lietuvos kariuomenė nebūtų pelenė
Prezidentas Gitanas Nausėda susitikimą su Kapčiamiesčio gyventojais dėl regione planuojamo įrengti poligono vertina kaip žingsnį pirmyn.
„Labai svarbu, kad mes nuo to pirmojo emocijų pliūpsnio perėjome prie konstruktyvaus dialogo ir tiktai tokio dialogo metu mes galime išsiaiškinti, ko labiausiai reikia, kas labiausiai skauda ir kaip galėtume į tai atsižvelgti“, – žurnalistams po susitikimo ketvirtadienį kalbėjo šalies vadovas.
Pasak jo, susitikime, kuriame dalyvavo ir keli ministrai, gyventojams ne tik buvo pateikti atsakymai į dalį jiems rūpimų klausimų, bet ir gauta „peno pamąstymui“ tais klausimais, kuriais atsakymo valdžios pareigūnai dar neturi.
„Yra labai specifinių individualių situacijų, kur tiesiog dar reikia pagalvoti. Ir tokie susitikimai ir suteikia galimybę sprendimus apšlifuoti ir pateikti taip, kad jie niekam nekeltų abejonių. Tačiau visos problemos yra išsprendžiamos, svarbiausia, kad išsaugotume Lietuvą saugią ir tokią valstybę, kurios pasirengimo ginti niekas nenorėtų net testuoti. Tai yra geriausias kelias į taiką“, – kalbėjo G. Nausėda.
Susitikime gyventojai klausė apie galimybę toliau vystyti baidarių verslą, būsimą triukšmo lygį, gamtos apsaugą, kompensacijas už turimus žemės, miško sklypus, poligono ribas ateityje.
Prezidentas sako apeliavęs į žmonių patriotiškumą, pabrėžęs glaudžius ryšius su sąjungininkais.
„Norisi, kad ir Lietuvos kariuomenė nebūtų pelenė, kuri turėtų taip pat savo poligoną, kuriame galėtų vykdyti pratybas, kad visi mūsų poligonai nebūtų vien tiktai atiduoti sąjungininkams“, – kalbėjo prezidentas.
R. Žemaitaitis: klausimas, kodėl su žmonėmis nekomunikuojama
Susitikimą su gyventojais Lazdijuose bei Druskininkuose anksčiau surengė ir „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Jis žadėjo užtarti gyventojus, kad su jais būtų tinkamai atsiskaityta ketinant statyti karinį poligoną Kapčiamiestyje, bet sako negalintis pakeisti sprendimo steigti šį objektą.
„Jis ne tai, kad reikalingas, šiandien mes neturime kito varianto, jis yra pasirinktas toje vietoje, koks yra. Yra klausimas, kodėl su žmonėmis buvo nekomunikuojama, komunikuoja kariuomenė, kur buvo pasityčiojimas prieš dvi savaites, bent jau kalba ir kultūra“, – žurnalistams prieš susitikimą sakė R. Žemaitaitis.
„Su žmonėmis reikia šnekėti, ne aš gelbėju, ne aš priimu sprendimus. Priėmė sprendimą (Valstybės – BNS) gynimo taryba“, – pridūrė „aušriečių“ lyderis.
Politikas tvirtino nesantis kategoriškai prieš poligoną.
„Ne, aš nesu prieš. Man yra pikta už kai kuriuos kolegas jūsų, kurie mano pirmą sakinį panaudojo, bet neiškėlė, ką toliau sakiau kituose“, – žurnalistams sakė politikas.
Jis į susitikimą Lazdijų bibliotekoje atvyko iš kito susitikimo su gyventojais Druskininkuose. Ten, R. Žemaitaičio teigimu, žmonės tvirtino negalintys pritarti poligono statyboms, jeigu jiems nebus tinkamai atlyginta.
„Dėl miško, ko nebuvo kalbėta, tai yra miško ekvivalentų perkėlimas į kitą teritoriją, tokiu atveju irgi sprendžia problemas. Ir ką siūliau praeitą savaitę, kad atlyginta būtų žala ir besiribojantiems su poligono teritorija“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Aš juos užtariau ir užtarsiu, kad būtų tinkamai su žmonėmis išspręstas šitas klausimas“, – teigė politikas.
„Pliusų jokių, minusų irgi jokių“
Susitikime su R. Žemaitaičiu Lazdijuose dalyvavo apie keliasdešimt žmonių.
Jie kėlė klausimus, kaip karinis poligonas paveiks kurtinių populiaciją, kiek taršos kels karinė technika ir šaudymo treniruotės, kodėl dėl poligono „nesitariama su kitomis NATO valstybėmis“, kas konkrečiai „uždegė žalią šviesą“ poligonui.
Vienas iš susitikimo dalyvių R. Žemaitaičio klausė, kokią naudą ir neigiamą poveikį poligonas suteiks Lazdijų rajonui.
„Nekvailinsiu, neapgaudinėsiu, pliusų jokių, minusų irgi jokių. Šilalėje pas mus kai atsidarė poligonas, tai turto vertė padidėjo tikrai. Galiu pasakyti, kariškiai tikrai ir nuomojosi butus, ir nuomojosi viešbučius“, – sakė „aušriečių“ lyderis.
Jo teigimu, vietinių gyventojų pajamos dėl poligono gali padidėti, tačiau reikia detaliai susitarti, kaip jie gali prisidėti prie šio objekto aptarnavimo.
„Pasakysiu paprastą dalyką, statys poligoną metus, dvejus, trejus. Ką reiškia? Vietinis eina pavalgyti, vietinis eina nusikirpti, vietinis gal čia apsiženys, vietinis viešbutuke gyvens ir panašiai“, – teigė R. Žemaitaitis.
„Tai ta dalis infrastruktūros, ji tikrai pakyla. Pas mus Šilalėje taip buvo, nereikia meluoti – Šilalėje tikrai viešbučiai, butai visi išnuomoti ir labai daug iš šito uždirbo pinigų. Čia nereikia apsigaudinėti, kad to nebus“, – kalbėjo politikas.
Ragina tartis dėl poligono aptarnavimo
Jis ragino susitikimo dalyvius siekti, kad vietiniai gyventojai galėtų dirbti poligone, tiekti jam maistą.
Keldamas klausimą, ar poligonas Kapčiamiestyje reikalingas, jis tvirtino, kad gynyba „yra prioritetas numeris vienas“ ir kiekvienas gyventojas į tai turi investuoti.
„Dalinai ir bus džiugu, bet dalinai ir rizika bus, na nebus, kad nieko nebus. (...) Saugiau bus kariškiai, greitesnis reagavimas, jeigu priešas veržiasi per Suvalkų koridorių, artimesnis reagavimas“, – sakė R. Žemaitaitis.
Su politiku į susitikimą taip pat atvyko Seimo narys, Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Aidas Gedvilas.
Dalis žurnalistų kalbintų gyventojų sakė atėję, nes palaiko R. Žemaitaitį.
Vienas susitikimo dalyvių, prisistatęs 1991-ųjų sausio įvykių dalyviu, ragino „neblokuoti Kaliningrado, atstatyti normalius santykius su Baltarusija“. Šį skatinimą auditorija sutiko plojimais.
R. Žemaitaičio teigimu panaši prezidento išvyka tą pačią dieną tėra sutapimas.
