ES siekia gynybos nuo dronų sistemą sukurti iki 2027 m. pabaigos
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sukurti nuo Rusijos saugančią „dronų sieną“ pirmą kartą paragino praėjusį mėnesį, netrukus po to, kai NATO lėktuvai Lenkijoje numušė oro erdvę pažeidusius Rusijos dronus.
Iš pradžių pasiūlymo esmė buvo parama ES rytinėms valstybėms narėms, bet vėliau – kai neatpažinti dronai sutrikdė oro uostų veiklą ir labiau į vakarus esančiose šalyse – pasiūlymas buvo išplėstas.
Pareigūnai naujienų agentūrai AFP sakė, jog Briuselis nori, kad projektas, dabar vadinamas „Europos dronų gynybos iniciatyva“, iš dalies pradėtų veikti iki 2026-ųjų pabaigos, o visiškai funkcionuoti iki 2027-ųjų pabaigos.
Tai vienas iš kelių svarbiausių ES projektų, kuriuos ketvirtadienį pristatys EK. Su šiomis gairėmis bus siekiama iki 2030-ųjų parengti bloką potencialiai Rusijos atakai.
Be pasiūlymo dėl dronų, egzistuoja ir platesnė programa „Rytų flango sargyba“ (Eastern Flank Watch), skirta stiprinti oro gynybą palei Rusijai artimiausias ES sienas.
ES gynybos ministrai preliminarias diskusijas dėl šių gairių turi surengti trečiadienį vakare. Pareigūnai nori, kad lyderiai jas priimtų viršūnių susitikimo metu kitą savaitę.
ES nori pasinaudoti Ukrainos patirtimi kare ir įtraukti pigius kovos su dronais pajėgumus, bet dvejų metų terminas šiam projektui užbaigti greičiausiai yra pernelyg ambicingas.
Kol kas ES nėra pateikusi biudžeto, kiek tokie projektai galėtų kainuoti.
EK vadovės pradinį „dronų sienos“ pasiūlymą iš dalies skeptiškai vertino tokios šalys kaip Vokietija.
Vokietija ir Prancūzija nelabai nori, kad EK imtųsi pernelyg svarbaus vaidmens gynyboje.
Tuo metu Bendrijos pietuose esančios šalys siekia, kad dronų iniciatyva būtų skirta ne vien rytinėms ES narėms.
U. von der Leyen anksčiau šį mėnesį sakė, kad dronų iniciatyva bus išplėsta ir galbūt padės spręsti ir kitus klausimus, tokius kaip nelegali migracija.
Lietuva remia „dronų sienos“ ir kitus gynybos projektus
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį telefonu su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Antonio Costa taip pat aptarė šį klausimą.
Kaip trečiadienį pranešė Prezidentūra, šalies vadovas išsakė lūkestį, kad būsimas ES viršūnių susitikimas daug dėmesio skirs Europos saugumui ir gynybai, o ypač ES rytiniam flangui, kuriam tiesioginę grėsmę kelia Rusija ir Baltarusija.
„Lietuva tvirtai remia projektus, tokius kaip „Rytų flango sargybos“ (Eastern Flank Watch) ir „dronų sienos“ pavyzdinės iniciatyvos. Jie yra skirti plėsti ES valstybių narių oro gynybos ir gynybos nuo dronų pajėgumus, panaudojant „Saugumo veiksmų Europai“ instrumentą ir Europos gynybos pramonės programą“, – teigiama pranešime.
Pasak prezidento, aukščiausiu ES lygmeniu būtina kelti instrumentalizuotos nelegalios migracijos, neigiamai veikiančios Šengeno erdvės saugumą, klausimą.
G. Nausėda vadovas pabrėžė, kad būsimas ES viršūnių susitikimas turi duoti aiškų signalą dėl tolesnės plataus masto karinės ir finansinės paramos Ukrainai. Lietuva pasisako už kuo greitesnę realių derybų su Ukraina dėl ES narystės pradžią, sutelkiant dėmesį į konkrečią šalies pažangą.
