G. Paluckas yra pasiruošęs pasitikrinti politinį pasitikėjimą Seime
Papildyta opozicijos atstovų, Frederiko Jansono komentarais.
Apie tai trečiadienio pavakarę pranešė Lietuvos socialdemokratų partija.
„Norėdamas užtikrinti sklandų tolimesnį Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos darbą, esu tvirtai apsisprendęs pasitikrinti politinį pasitikėjimą Lietuvos Respublikos Seime. Neabejoju, kad šis vertinimas prisidės prie tolimesnio konstruktyvaus Ministrų Kabineto darbo. Jau kelis mėnesius matome sutelktą oponentų ataką siekiant destabilizuoti Vyriausybės darbą ir pakeisti esamą valdžią“, – sako G. Paluckas.
Ministras Pirmininkas, suprasdamas kilusius iššūkius, susijusius su pasitikėjimu juo, kaip valdančiosios koalicijos lyderiu, ir toliau laikosi nuomonės, kad dėl viešojoje erdvėje iškeltų klausimų pirmiausia turi būti pateiktos faktines aplinkybes pagrindžiančios institucijų išvados.
Pasiūlė G. Nausėda: politinis neapibrėžtumas nėra priimtinas
Paaiškėjo, kad pasiūlymą pasitikrinti politinį pasitikėjimą premjerui pateikė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Paprašiau premjero pateikti visuomenei paaiškinimus dėl naujai paaiškėjusių faktų, o taip pat primygtinai pasiūliau pasitikrinti politinį pasitikėjimą Parlamente. Teisėsaugos institucijų atliekami tyrimai, tikiu, duos atsakymus į esminius klausimus, tačiau kartu svarbu žinoti, ar premjeras ir ši Vyriausybė tebeturi pakankamą palaikymą Seime. Artėja itin svarbi Seimo rudens sesija, kurios metu bus tvirtinamas 2026 m. valstybės biudžetas ir rekordinės išlaidos gynybai, esame sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, todėl politinis neapibrėžtumas nėra priimtinas“, – sakė Prezidentas.
Frederikas Jansonas, prezidento vyriausiasis patarėjas, sako, kad po paskutinių pranešimų apie premjero verslo praeitį, šalies vadovo pasitikėjimas ministru pirmininku yra gerokai susvyravęs.
Pasak jo, politinis pasitikėjimo G. Palucku pasitikrinimas yra būtinas.
Į klausimą, ar premjeras tebeturi prezidento pasitikėjimą, F.Jansonas sakė nenorįs komentuoti iki rytojaus (ketvirtadienio – BNS) G. Nausėdos ir G. Palucko susitikimo.
„Šitos naujos aplinkybės niekaip nepalengvina darbo. Tai, kas buvo vakar ir dar šiandien planuota rytojaus susitikimui su premjeru, tai yra – pokalbis apie biudžetą, apie gynybos finansavimą, apie pensijų indeksavimo galimybės ir keletas kitų klausimų, staiga po pietų tampa pakibęs dalykas, kai nežinai, ar verta dar kalbėtis, ar ne“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
„Ir tas politinis pasitikėjimo pasitikrinimas dabar, kol dar rudens politinis rudens sesijos sezonas neprasidėjęs, yra būtinas“, – pridūrė F.Jansonas.
S. Skvernelis: Seimo statutas nenumato galimybės pasitikrinti pasitikėjimo
Tuo metu parlamento vadovas Saulius Skvernelis sako, jog Seimo statutas nenumato galimybės premjerui pasitikrinti pasitikėjimo. Dėl šios priežasties jis tvirtina nežinantis, kaip tą reikėtų padaryti.
„Statutas šiandien apibrėžia dvi procedūras – yra numatytas nepasitikėjimas visa Vyriausybe ir interpeliacija Vyriausybės nariui, taip pat ir premjerui. Dvi procedūros“, – trečiadienį BNS sakė parlamento vadovas.
Anot parlamento vadovo, abiem atvejais iniciatyvą dėl to turėtų parodyti Seimo nariai, surinkę atitinkamą skaičių parašų.
„Seimo nariai turi surinkti parašus dėl interpeliacijos arba surinkti parašus ir paskelbti nepasitikėjimą visai Vyriausybei“, – teigė S. Skvernelis.
Tuo tarpu Vyriausybės įstatymas leidžia ministrų kabinetui pačiam teikti siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo juo.
„Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo Vyriausybe“, – numato šio įstatymo 21 straipsnis.
Pagal Seimo statutą pateikti interpeliaciją arba nepasitikėjimą Vyriausybe turi teisę ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių – ne mažiau kaip 29 iš 141.
„Dėl nepasitikėjimo Vyriausybe yra slaptas balsavimas, o kai yra interpeliacija, sudaroma komisija, atsakoma į klausimus ir paskui interpeliacijos komisija iš visų frakcijų nusprendžia, ar atsakymai tenkina, ar ne. Jeigu atsakymai tenkina, tada balsavimo ir nėra“, – aiškino S. Skvernelis.
Jis priminė, kad dar būtina surinkti 47 parašus, jog būtų sukviesta neeilinė Seimo sesija.
Opozicija: žingsnis – pavėluotas, premjeras turi trauktis
Parlamento opozicija sako, kad toks ministro pirmininko žingsnis yra pavėluotas, jis turėtų pasitraukti.
VERSLO TRIBŪNA
Verslo teisės paslaugas teikianti įmonė „Fondia Lietuva“ kovo 17 d. pakvietė skirtingų sričių vadovus diskusijai lyderystės tema.
Įprastas Lietuvoje veikiančių įmonių plėtros finansavimo kelias: keli bankai, keli kredito komiteto sprendimai ir siauras kreditorių ratas. Tačiau situacija rinkoje keičiasi ir sėkmės istorijos, kai įmonės atranda galimybes viešose kapitalo rinkose Lietuvoje jau skaičiuojamos dešimtimis.
„Mes kulinarijos ir konditerijos gamybą pirmiausia organizavome centralizuotai – „Rivonos“ kulinarijos ir konditerijos cechuose Kėdainiuose, o tik vėliau kūrėme kulinarijos cechus parduotuvėse „Norfa“, t. y. mūsų sprendimas iš esmės skyrėsi nuo konkurentų“, – teigia Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Jis pasakoja, kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kokią naudą tai duoda „Norfos“ pirkėjui bei įmonei.
Viršuliškėse „Groupinvest“ vystomame „Romeo ir Džiuljetos“ gyvenamųjų namų projekte užbaigtas svarbus etapas – pasiektas projektinis aukštingumas. Plėtotojas fiksuoja ir suaktyvėjusį pardavimų tempą, projektas pastaraisiais mėnesiais patenka tarp perkamiausių Vilniaus rinkoje.
„Neadekvatus laikmetyje (sprendimas – BNS). Premjeras turbūt nebesiorientuoja politinėje realybėje, kokioje pats atsidūrė ir į kokią toliau stumia šalį, diskredituodamas jam patikėtas pareigas ir tuo pačiu visą valstybės sąrangą“, – sakė Mindaugas Lingė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas.
Konservatorius tikino, kad viešojoje erdvėje vis pasirodančios naujos aplinkybės apie G. Palucko praeitį ir verslus „sąmoningiausiai visuomenės daliai nebekelia jokių abejonių, kad premjero dienos yra suskaičiuotos“.
„(Premjeras – BNS) nori į tą politinę krizę tempti ir valdančiąją daugumą, ir patį prezidentą, – teigė M. Lingė. – Norėtųsi, kad prezidentas būtų išlaikęs veidą ir išlikęs, na, bent jau susivokusiu esamoje situacijoje, kad reikia gelbėti ir valstybės reputaciją“.
„Tai tiktai rodo, kad yra partneriai, veikiantys išvien. Aš kitokios išvados nebegaliu (pateikti – BNS). Tokių veiksmų dangstymas, jis patapo jau tokiu sisteminiu prezidentūros veikimo būdu. Jeigu dar vakar tonas griežtėjo, tai po šiandienos naujos istorijos panašu, kad jis vėl švelnėja. Tikrai sunku suprasti tokią laikyseną“, – kalbėjo Seimo narys.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen BNS teigė mananti, kad G. Paluckas premjero pareigas išlaikys tol, kol turės bendražygių ir prezidento palaikymą.
„Pasitikėjimą jis yra praradęs, bet tol, kol koalicija jį palaiko, akivaizdu, kad nesitrauks. Tai čia jau jo koalicijos kolegų ir prezidentui klausimas, kiek laiko jie jį palaikys ir laikys virš vandens“, – trečiadienė vakare sakė liberalų lyderė.
V. Čmilytė-Nielsen kritikuoja premjero laikyseną teigiant, kad prieš jį vykdomos „koordinuotos atakos“.
„Žiūrint į visą pranešimą spaudai, premjeras nesitraukia nuo versijos, jog tai yra koordinuota priešų ataka ir nėra linkęs pripažinti jokių savo klaidų. Tai, matyt, tiki, kad koalicija mūru stos ir toliau už jį“, – teigė politikė.
R. Žemaitaitis: prieš jį vykdomas žvėriškas puolimas
Remigijus Žemaitaitis, valdančiosios partijos „Nemuno aušra“ lyderis, sveikina, tokį G. Palucko sprendimą.
„Tas puolimas, žvėriškas puolimas prieš jį, prieš visą šeimą, tai akivaizdu, kad yra sistemiškai viskas suderinta. Istorijos imamos išvis iš kosmoso, dešimties, penkiolikos metų senumo. (...) Premjeras turi valdančiosios daugumos palaikymą, kol nėra komisijų, tyrimų, tarnybų sprendimų, logiška būtų pasitikrinti šitą klausimą Seime ir, esant jam (pasitikėjimui – BNS), galės toliau važiuoti“, – BNS trečiadienį sakė R. Žemaitaitis.
Dar prieš premjerui paskelbiant apie pasiryžimą pasitikrinti pasitikėjimą, trys opozicinės parlamento frakcijos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjunga – išreiškė norą surengti neeilinę Seimo sesiją, siekiant aptarti galimybes jam toliau eiti Vyriausybės vadovo pareigas.
„Jeigu opozicija surenka parašus, tai labai gerai. (...) Aš nematau jokios problemos, jeigu bus sprendimas, darysime neeilinę, jei ne – rinksimės rugsėjį, aš jokios problemos nematau“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Nemuno aušros“ lyderis teigia, kad tiek jis, tiek „aušriečiai“ pasitiki G. Palucku.
„Mano tikrai turi (pasitikėjimą – BNS), darbus tikrai dirba, yra to palaikymo. Aš žinau tą puolimą iš vidaus, pats tą patyriau. Tai yra koordinuotas, sakyčiau, netgi savotiškas gaujos veikimo būdas“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Tyrimų sąrašas vis ilgėja
Šiuo metu tyrimus dėl premjero įmonės gautos lengvatinės paskolos ir jo ryšių atlieka Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Trečiadienį paaiškėjo papildomos informacijos dėl Europos sąjungos fondų paramą gavusios premjero brolienės įmonės „Dankora“. Žurnalistas Andrius Tapinas atskleidė, kad Virginija Paluckienė, Gintauto Palucko brolio žmona ir šios įmonės vadovė, gautą europinę paramą išleido įrangos pirkimui iš premjero įmonės „Garnis“.
„Garnis“, kurio likusias akcijas valdo premjero verslo partneris Mindaugas Milašauskas, figūruoja ir anksčiau skelbtame žurnalistiniame tyrime, kur žurnalistinių tyrimų centras „Siena“ ir A. Tapino įkurta „Laisvės TV“ atskleidė, jog minima bendrovė G. Paluckui būnant premjero gavo 200.000 Eur lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.
Premjerui ir M. Milašauskui priklauso ir kita panašioje srityje ilgiau veikianti įmonė „Emus“, todėl kelti klausimai, ar paskolos „Garniui“ lėšos nebuvo neteisėtai panaudojamos „Emus“, negalėjusios gauti lengvatinės paskolos iš ILTE, naudai.
Dėl šios istorijos ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) savo ruožtu aiškinasi, ar premjeras neturėjo nusišalinti, kai Vyriausybėje priiminėjo su ILTE susijusius sprendimus.
Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atskirame tyrime aiškinasi premjero ryšius su verslininku Darijumi Vilčinsku, aplinkybes G. Paluckui praeitame dešimtmetyje perkant nekilnojamąjį turtą ir vystant įmonę „Sagerta“, kurią finansavo D. Vilčinsko atstovaujama bendrovė „Uni Trading“.
Daugiau skaitykite VŽ tyrime: „Verslo žinios“ surado paslaptingą investuotoją į G. Palucko kurtą startuolį
Praėjusią savaitę „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ taip pat pranešė, kad atlyginti priteistą 16.500 Eur žalą Vilniaus savivaldybei vadinamojoje žiurkių byloje premjeras baigė tik šių metų liepą, pervedęs likusius 4.900 Eur.
