NATO gynybos ministrai patvirtino naujus ginklų ir karinės įrangos pirkimo tikslus
Šio susitikimo metu nustatyti kiekvienos iš 32 valstybių narių tikslai įsigyti prioritetinę įrangą – oro gynybos sistemas, tolimojo nuotolio raketas, artileriją, šaudmenis ir dronus.
Kiekvienos NATO šalies planas yra įslaptintas, todėl išsamesnė informacija viešai neskelbiama.
„Šiandien sprendžiame dėl pajėgumų tikslų. Po to įvertinsime, kokių spragų turime ne tik tam, kad galėtume apsiginti šiandien, bet ir po trejų, penkerių, septynerių metų“, – nurodė Markas Rutte, NATO generalinis sekretorius.
„Visos šios investicijos turi būti finansuojamos“, – sakė jis žurnalistams prieš NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje.
Ketvirtadienio susitikimas įvyko prieš birželio 24–25 dienomis Hagoje vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. Viršūnių susitikime NATO narės aptars naujus gynybos išlaidų tikslus.
P. Hegsethas: 5% BVP gynybai yra gyvybiškai svarbu
Nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, jos sąjungininkės Europoje ir Kanadoje jau padidino karines išlaidas, įskaitant ginklų ir šaudmenų pirkimą, motyvuodamos susirūpinimu dėl saugumo.
Tačiau kai kurios Ukrainos sąjungininkės nepritaria JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimams skirti 5% savo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai: 3,5% BVP – pagrindinėms karinėms išlaidoms ir 1,5% BVP – infrastruktūrai, pavyzdžiui, keliams, tiltams, aerodromams ir jūrų uostams, reikalingiems spartesniam kariuomenės dislokavimui.
Kai kurios NATO šalys tik neseniai ėmėsi priemonių, kas pasiektų Aljanso gynybos biudžeto „grindis“ – 2% BVP.
Tačiau JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas nurodė, kad, jo nuomone, dauguma NATO narių pritaria D. Trumpo raginimams.
„Įsipareigojimas yra. 5% (BVP) gynybai, – sakė jis žurnalistams. – Atsižvelgiant į grėsmes, su kuriomis susiduriame, ir dabartinę įtampą pasaulyje – tai yra gyvybiškai svarbu. Mums nereikia daugiau vėliavų, mums reikia daugiau kovinių dalinių. Nereikia daugiau konferencijų – reikia daugiau pajėgumų. Kietosios galios.“
Nauji tikslai nustatomi remiantis 2023 metais patvirtintu NATO planu — didžiausia Aljanso karinio planavimo pertvarka nuo Šaltojo karo laikų — siekiant apginti savo teritoriją nuo Rusijos ar kito priešininko atakos.
Pagal šiuos planus NATO siektų per 30 dienų parengti iki 300.000 karių, kurie kilus pavojui galėtų būti dislokuoti rytiniame flange. Vis dėlto ekspertai teigia, kad sąjungininkėms bus sudėtinga surinkti tokį karių skaičių.
Taip pat NATO narėms paskirti konkretūs vaidmenys ginant Aljanso teritoriją trijose pagrindinėse zonose: tolimojoje šiaurėje ir Atlanto regione, šiauriau Alpių bei Pietų Europoje.
NATO specialistai mano, kad šie tikslai turi būti pasiekti per 5–10 metų, atsižvelgiant į tai, kokiu greičiu Rusija šiuo metu stiprina savo ginkluotąsias pajėgas.
Manoma, kad bet koks taikos susitarimas dėl karo Ukrainoje šį procesą dar labiau paspartintų.
D. Šakalienė: jei nepavyks, ar pradėsime mokytis rusų kalbos?
Kai kurie baiminasi, kad Rusija gali būti pasirengusi smogti NATO šalims dar anksčiau, ypač jei Vakarų sankcijos bus sušvelnintos, o Europa neturės pakankamai laiko pasirengti šiems pokyčiams.
„Ar mes vėl susirinksime čia ir sakysime: „Gerai, mums šiek tiek nepavyko“, o tada galbūt pradėsime mokytis rusų kalbos?“ – klausė Dovilė Šakalienė, krašto apsaugos ministrė.
Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas taip pat perspėjo, kad, nors šiuo metu Rusija yra susitelkusi Ukrainoje, padėtis gali greitai pasikeisti.
„Mes taip pat žinome, kad po paliaubų ar taikos susitarimo Rusija, žinoma, dislokuos daugiau pajėgų arčiau mūsų sienų. Todėl labai svarbu, kad Aljansas išnaudotų šiuos kelerius metus, kol Rusija vis dar yra apribota savo pajėgų dislokavimu Ukrainoje ir jos apylinkėse“, – sakė jis.
Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas nurodė, kad vidutinės trukmės laikotarpiu jo šalis gynybai turėtų skirti bent 3,5% BVP.
VERSLO TRIBŪNA
Įprastas Lietuvoje veikiančių įmonių plėtros finansavimo kelias: keli bankai, keli kredito komiteto sprendimai ir siauras kreditorių ratas. Tačiau situacija rinkoje keičiasi ir sėkmės istorijos, kai įmonės atranda galimybes viešose kapitalo rinkose Lietuvoje jau skaičiuojamos dešimtimis.
„Mes kulinarijos ir konditerijos gamybą pirmiausia organizavome centralizuotai – „Rivonos“ kulinarijos ir konditerijos cechuose Kėdainiuose, o tik vėliau kūrėme kulinarijos cechus parduotuvėse „Norfa“, t. y. mūsų sprendimas iš esmės skyrėsi nuo konkurentų“, – teigia Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Jis pasakoja, kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kokią naudą tai duoda „Norfos“ pirkėjui bei įmonei.
Viršuliškėse „Groupinvest“ vystomame „Romeo ir Džiuljetos“ gyvenamųjų namų projekte užbaigtas svarbus etapas – pasiektas projektinis aukštingumas. Plėtotojas fiksuoja ir suaktyvėjusį pardavimų tempą, projektas pastaraisiais mėnesiais patenka tarp perkamiausių Vilniaus rinkoje.
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
Tai reiškia, kad, pasak jo, Nyderlandams reikia papildomai skirti 16–19 mlrd. Eur prie dabartinio biudžeto.
Tikėtina, kad Nyderlandai įsigys daugiau tankų, pėstininkų kovos mašinų ir ilgojo nuotolio raketų sistemų, įskaitant JAV gamybos „Patriot“ sistemas.
