G. Paluckas kviečia užsienio gynybos pramonę kurti bendras įmones Lietuvoje
„Turint galvoje didžiulę paklausą, kuri atsiranda ginkluotei, turime tuos sutelktus pinigus (išlaidas gynybai – BNS) leisti efektyviai. Todėl Lietuva sparčiai vysto gynybos industriją ir kviečia tarptautinius partnerius gynybos sektoriuje kurti bendras įmones Lietuvoje“, – po susitikimo su Estijos premjeru Kristenu Michalu pirmadienį Taline žurnalistams sakė G. Paluckas.
„Bendras – tai reiškia dalinantis rizikomis, tiek kapitalo investicijų, tiek teisinio reguliavimo, tiek tos pagamintos produkcijos realizavimo rinkoje“, – kalbėjo jis.
Anot premjero, dalis tokių bendrų įmonių produkcijos liktų Lietuvos kariniuose sandėliuose, o tai padėtų suvaldyti ginkluotės savikainą: „Nes šiandien matome kainas skriejančias į dangų. Nes visiems visko reikia.“
Kaip rašė BNS, ministras pirmininkas praėjusią savaitę teigė, jog bent keturios Vokietijos, Ukrainos gynybos pramonės įmonės nori bendradarbiauti su Lietuva, be to siekiama užmegzti ryšius su JAV, Švedijos, Jungtinės Karalystės ginkluotės gamintojais.
Anot G. Palucko, Vyriausybė siekia į Lietuvą pritraukti aukštųjų gynybos technologijų Vakarų įmonių, pavyzdžiui, iš Vokietijos, Švedijos, JAV – jas įtraukti į bendrus amunicijos, kitos ginkluotės projektus. Pasak jo, norima, jog gynybai skiriamos lėšos liktų ir būtų investuojamos Lietuvoje bei skatintų ekonomiką.
Lietuva pasinaudos atlaisvintomis fiskalinėmis taisyklėmis
Taip pat premjeras teigė, jog Lietuva suinteresuota pasinaudoti didesnėmis skolinimosi gynybai galimybėmis.
„Lietuva suinteresuota visapusiškai pasinaudoti Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių lankstumu, kuris leis gerokai padidinti išlaidas gynybai to siekiančioms valstybėms narėms“, – pirmadienį Taline per bendrą spaudos konferenciją su Kristenu Michalu, Estijos ministru pirmininku, sakė Lietuvos Vyriausybės vadovas.
„Esame pasiruošę nieko nelaukdami didinti investicijas į gynybą. Lietuva gynybai šiuo metu skiria beveik 4% bendrojo vidaus produkto (BVP), o nuo 2026 metų iki 2030 metų kasmet išlaidas gynybai padidinsime iki 5–6% BVP“, – teigė jis.
Lietuva tikisi, kad Europos Komisija (EK) iki vasaros apsispręs leisti ES narėms pažeisti fiskalinę drausmę ir į bendrą biudžeto deficitą neįskaičiuoti gynybai išleisto 1,5% BVP. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos daugiau pasiskolinti krašto apsaugos reikmėms.
Skaičiuojama, kad ši priemonė per ketverius metus galėtų atlaisvinti 650 mlrd. Eur.
EK taip pat siūlo suteikti valstybėms narėms iki 150 mlrd. Eur ES remiamų paskolų, mažiausiai 60% šių lėšų skiriant įsigyti ES gamintojų ginkluotę.
Lietuvos premjeras Taline taip pat teigė su Estijos kolega sutariantys, jog ES nelaukdama turi „priimti rimtus sprendimus dėl investicijų į gynybą“.
„Kartu su gerbiamu ministru pirmininku palaikome naujausius Europos Komisijos pasiūlymus ir tolesnių veiksmų kryptį, pateiktą Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos ateities“, – sakė G. Paluckas.
Praėjusią savaitę G. Paluckas galimybę gynybai išleisto 1,5% BVP neįskaičiuoti į biudžeto deficitą pavadino „vieninteliu geru dalyku“ Europos gynybos plane.
BNS rašė, jog Valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. Eur, kas kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6% BVP.
Tam lėšų pirmiausia planuojama imti skolinantis, o vėliau dalį išlaidų padengti įvedus naujus mokesčius, padidinus kai kuriuos jau esančius tarifus ir iš ekonomikos augimo.
Lietuvoje – jau 2 stambios gamybos įmonės
BNS anksčiau rašė, kad Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ kartu su dviem Lietuvos valstybės įmonėmis šiemet pradeda įgyvendinti 260-300 mln. Eur preliminarios vertės 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Baisogaloje projektą, kurį numatoma baigti 2027 metų pradžioje
Arminas Pappergeris, „Rheinmetall“ vadovas, sausį teigė, kad gamyklą Radviliškio rajone planuojantis statyti koncernas mato ir daugiau galimybių investuoti Lietuvoje.
Be to, Vyriausybė šiemet tęsia derybas su JAV gynybos technologijų milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos įrengimo Giraitės gamyklos teritorijoje Kauno rajone.
Lietuva su oficialiai neįvardyta Ukrainos įmone pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo statant RDX sprogmenų gamyklą. Kaip rodo BNS surinkti duomenys, juos ketina gaminti Ukrainos įmonė Specialiosios chemijos centras.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė anksčiau sakė, kad Lietuvoje planuojama įkurti keturis su gynybos pramone susijusius klasterius – amunicijos ir sprogmenų, dronų ir antidronų gamybos, kritinės karinės technikos gamybos ir remonto bei jūrinės gynybos.
