Infografika: kodėl Grenlandija staiga tapo tokia svarbi

Pasiūlymai įsigyti Grenlandiją nėra naujiena – Vašingtonas pirmą kartą pateikė užklausą 1867 m., tačiau naujausi agresyvūs Donaldo Trumpo, JAV prezidento, žingsniai kaip reikiant nuraibuliavo per vandenyną. Mat jis net atsisakė atmesti galimybę panaudoti karinę jėgą prieš NATO sąjungininkę Daniją, kuri autonomijos pagrindu valdo salą.

Rusija vis labiau militarizuoja Arkties teritoriją, Kinija didina ambicijas dėl prekybos kelių, tad Grenlandija būtent dėl savo geografinės padėties atsiduria sudėtingų geopolitinių santykių centre, kur tiek Maskva tiek Pekinas bando pakeisti nusistovėjusią pasaulio tvarką. Kaip pastebi „Financial Times“, šiuos pokyčius būtų galima lyginti su XIX a. Didžiuoju žaidimu, kai Didžioji Britanija ir Rusija varžėsi dėl įtakos Centrinėje Azijoje.

„Tai geopolitinė machinacija, – leidiniui sako Klausas Doddsas, Arkties ekspertas, Londono Karališkojo Holovėjaus universiteto geopolitikos profesorius. – Ji yra įsišaknijusi jausme, kad „tai yra didžiosios galios kova“. JAV turi užtikrinti bent jau tai, kad jos Vakarų pusrutulis būtų kuo saugesnis.“

Ir šis supratimas nėra naujas, kadangi JAV Grenlandijoje turi Pitufiko kosminę bazę, kuri atlieka esminį vaidmenį palydovų sekimo ir raketų perspėjimo sistemose. Be to, kontrolė tarp Grenlandijos, Islandijos ir Jungtinės Karalystės tarpeklio yra ypatingai svarbi stebint karinio jūrų laivyno judėjimą tarp Atlanto ir Arkties vandenynų. Tai rodo Grenlandijos vaidmenį užtikrinant pasaulinį jūrų saugumą.

Be strateginės reikšmės, Grenlandija taip pat garsėja gausiais gamtiniais ištekliais, įskaitant šiuolaikinėms technologijoms reikalingus retųjų žemių elementus. Klimato kaita, prisidedanti prie ledynų tirpsmo, taip pat atvėrė naujus laivybos maršrutus palei salos pakrantę. Tai, savo ruožtu, padidino Grenlandijos svarbą tarptautinei prekybai ir išteklių gavybai. Tuo pačiu metu Grenlandijos ekonominė plėtra, ypač kasybos ir turizmo sektoriuose, sulaukia vis didesnio tarptautinio verslo dėmesio. 

Naujoji savarankiškai veikianti salos administracija, vadovaujama „Demokraatit“ partijos lyderio Jenso-Frederiko Nielseno, pasisako už laipsnišką nepriklausomybę. Penkios iš šešių pagrindinių rinkimuose dalyvaujančių partijų pasisako už nepriklausomybę nuo Kopenhagos, tačiau nesutaria, kokiu tempu ją pasiekti. O kita opozicinė partija „Naleraq“, kuri siekia nedelsiant pradėti nepriklausomybės procesą ir užmegzti glaudesnius ryšius su JAV, neseniai vykusiuose rinkimuose užėmė antrąją vietą. Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad absoliuti dauguma nenorėtų prisijungti prie JAV.