Infografika: kodėl Grenlandija staiga tapo tokia svarbi

Pasiūlymai įsigyti Grenlandiją nėra naujiena – Vašingtonas pirmą kartą pateikė užklausą 1867 m., tačiau naujausi agresyvūs Donaldo Trumpo, JAV prezidento, žingsniai kaip reikiant nuraibuliavo per vandenyną. Mat jis net atsisakė atmesti galimybę panaudoti karinę jėgą prieš NATO sąjungininkę Daniją, kuri autonomijos pagrindu valdo salą.

Rusija vis labiau militarizuoja Arkties teritoriją, Kinija didina ambicijas dėl prekybos kelių, tad Grenlandija būtent dėl savo geografinės padėties atsiduria sudėtingų geopolitinių santykių centre, kur tiek Maskva tiek Pekinas bando pakeisti nusistovėjusią pasaulio tvarką. Kaip pastebi „Financial Times“, šiuos pokyčius būtų galima lyginti su XIX a. Didžiuoju žaidimu, kai Didžioji Britanija ir Rusija varžėsi dėl įtakos Centrinėje Azijoje.