Varšuva sieks, kad visi šalies vyrai praeitų karinį mokymą
Papildyta skyreliais „Teigia, kad Lenkija turi „padaryti išvadas dėl savo saugumo“ ir „Dėl gynybos išlaidų ketina pakeisti šalies Konstituciją“
Penktadienį kreipdamasis į parlamentą D. Tuskas sakė, kad jo vadovaujama vyriausybė sieks, jog Lenkijos kariuomenės dydis pasiektų pusę milijono žmonių. Šiuo metu Lenkijos kariuomenę sudaro apie 200.000 karių.
Šalies premjeras taip pat nurodė, kad vyriausybė dirba siekdama, jog visi suaugę šalies vyrai praeitų bazinį karinį mokymą.
„Stengsimės, kad iki šių metų pabaigos būtų parengtas modelis, kad karo atveju veikti būtų apmokytas kiekvienas suaugęs Lenkijos vyras, kad šis rezervas būtų palyginamas ir adekvatus galimoms grėsmėms“, – Lenkijos parlamento žemiesiems rūmams kalbėjo D. Tuskas.
Jo teigimu, Lenkija yra įsikūrusi rytiniame NATO flange ir yra labai susirūpinusi dėl karo Ukrainoje. Baiminamasi, kad jei Ukraina bus nugalėta, Rusija savo imperines ambicijas nukreips į tokias šalis kaip Lenkija, kurią ji kontroliavo XIX amžiuje bei Šaltojo karo metais.
„Po daugybės diskusijų ir aukščiausiojo lygio susitikimų susiformavo išsamus vaizdas, kurio negalime ignoruoti, nepaisant to, kad jis mums nepatogus, – vaizdas, atspindintis vykstančius geopolitikos pokyčius“, – D. Tuską cituoja agentūra BNS.
Savo kalboje D. Tuskas paminėjo du šalies saugumo aspektus: transatlantinį aljansą su Jungtinėmis Valstijomis ir tvirtą Lenkijos poziciją vieningoje Europoje.
„Šiandien nelengva suderinti šiuos akivaizdžius poreikius“, – sakė jis, turėdamas omenyje didėjančią takoskyrą tarp JAV prezidento D. Trumpo administracijos ir Europos Sąjungos (ES).
Jis taip pat sako pritariantis, kad Lenkija pasitrauktų iš Otavos konvencijos, kuria draudžiama naudoti priešpėstines minas, ir galbūt iš Dublino konvencijos, kuria draudžiama naudoti kasetinius šaudmenis. D. Tuskas teigia dėl šių sprendimų tarsis su šalies gynybos ministru.
Lenkija, tvirta Ukrainos sąjungininkė, ragina Europą stiprinti savo gynybą nuo kaimyninės Rusijos, o D. Tuskas sakė, kad žemynas turi laimėti „ginklavimosi varžybas“ su Maskva.
Teigia, kad Lenkija turi „padaryti išvadas dėl savo saugumo“
Atsižvelgdamas į JAV politikos pastarojo meto pokyčius, D. Tuskas pastebėjo, kad vis mažiau tikėtina, jog Ukraina ateityje gaus tvirtas saugumo garantijas, praneša BNS.
„Viltis, kad Ukraina artimiausiu metu gaus tvirtas saugumo garantijas, įskaitant fizinį Jungtinių Valstijų dalyvavimą, kad šios garantijos būtų užtikrintos, šiandien, švelniai tariant, atrodo mažiau tikėtina nei anksčiau“, – sakė jis.
D. Tuskas teigė, kad JAV politika karo Ukrainoje atžvilgiu yra „giliai koreguojama“, ir pridūrė, kad Lenkijos požiūris į transatlantinius santykius ir NATO „turi išlikti nekvestionuojamas“, tačiau šalis turėtų „padaryti išvadas dėl savo saugumo“.
Jis pabrėžė, kad Lenkija „nekeičia savo nuomonės dėl esminio poreikio palaikyti kuo glaudesnius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO“.
Kalbėdamas apie atsinaujinusį Europos ryžtą stiprinti savo gynybą, D. Tuskas sakė, kad Lenkija pasiūlė įsteigti Europos ginkluotės banką, kuris finansuotų investicijas į gynybą.
Šis bankas veiktų panašiai kaip jau egzistuojantis Europos investicijų bankas, tačiau „būtų skirtas tik gynybos klausimams spręsti“, sakė D. Tuskas.
„Šiandien dar per anksti sakyti, kad šiam pasiūlymui pritarė kiti partneriai, tačiau jie turės apie ką pagalvoti“, – nurodė jis.
Bent dvi NATO šalys – Suomija ir Lietuva – pastaraisiais mėnesiais svarstė galimybę pasitraukti iš Otavos konvencijos.
„Pripažinkime: tai nėra kažkas malonaus, nieko malonaus. Mes tai puikiai žinome, – sakė D. Tuskas. – Problema ta, kad mūsų aplinkoje tie, kurių galbūt bijome, arba tie, kurie kariauja, visi ją turi“.
Dėl gynybos išlaidų ketina pakeisti net šalies Konstituciją
Lietuva ketvirtadienį oficialiai paliko tarptautinę konvenciją, draudžiančią įsigyti, naudoti ar gaminti kasetinius šaudmenis.
Tokį žingsnį šalis žengė argumentuodama, jog šiuos ginklus naudoja Rusija, o atgrasyti potencialiam agresoriui reikalingi visi būdai.
Šios amunicijos naudojimo kariniuose konfliktuose kritikai teigia, kad ji yra sunkiai valdoma, dėl ko kyla neproporcingas pavojus civiliams.
Lietuva taip pat svarsto pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos ir žada priimti sprendimą per kelis mėnesius.
D. Tuskas taip pat pridūrė, kad, jo nuomone, Lenkija gynybai turėtų skirti 5% savo BVP. Šiais metais vyriausybė planuoja gynybai išleisti 4,7% BVP – daugiausiai iš visų NATO šalių.
Šalies prezidentas Andrzejus Duda pasiūlė keisti šalies Konstituciją, kad 4% BVP dydžio išlaidos gynybai taptų privalomos.
A. Duda tai paskelbė po penktadienį įvykusio susitikimo su Lenkijos Seimo pirmininku Szymonu Holownia, praneša agentūra BNS.
„Svarbiausias dalykas yra nuolatinis mūsų saugumo stiprinimas, todėl, atsižvelgdamas į dabartinį politinį sutarimą, manau, kad būtina teisiškai sustiprinti šį aspektą“, – sakė A. Duda.
„Todėl nusprendžiau parengti ir šiandien pateikti Seimo pirmininkui Konstitucijos pataisą, kurioje numatoma (...) prievolė kasmet skirti bent 4% mūsų BVP Lenkijos gynybos išlaidoms“, – pridūrė prezidentas.
