Premjeras palaiko traukimąsi iš Otavos konvencijos, D. Šakalienė norėtų regiono sprendimo
„Mano įsitikinimu, pasitraukti reikėtų“, – po pirmadienį vykusio susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda žurnalistams Prezidentūroje kalbėjo ministras pirmininkas.
Pasak jo, per susitikimą šis klausimas neaptartas, tačiau premjeras buvo įsitikinęs, jog Krašto apsaugos bei Užsienio reikalų ministerijos šį klausimą išspręs.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia dar nesulaukusi oficialaus karinio patarimo dėl Lietuvos pasitraukimo iš konvencijos, anksčiau ji yra sakiusi, kad toks patarimas bus svarbiausias elementas priimant sprendimus.
„Oficialus karinis patarimas nėra duotas, nes elektroniniu paštu atsiųstas draft'as (planas – BNS) nėra oficialus karinis patarimas. Mūsų karinis patarimas artimiausiu metu bus paruoštas ir tada mes turėsime oficialią kariuomenės poziciją“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo ministrė.
Pasak jos, Estijos kariuomenės vadas tokį patarimą yra parengęs, juo šios Baltijos šalies krašto apsaugos ministras žadėjo artimiausiu metu pasidalyti, tai, D. Šakalienės teigimu, leis matyti platesnį argumentų ratą.
Ji sakė tikinti, kad greitu metu bus galutinis atsakymas, tačiau, anot ministrės, tikslas – turėti bendrą strategiją regione, todėl artimiausiu metu vyksiantys susitikimai su kolegomis leis „pakankamai greitai klausimą išdiskutuoti“.
„Esminis principas – kad turime sau nesurišti rankų, turime neriboti sau galimybių, nes priešo kariuomenė naudoja viską, jokių susitarimų nesilaiko“, – pabrėžė ji.
D. Šakalienė: svarbu tarp Baltijos ir Šiaurės šalių turėti bendrą politiką
D. Šakalienės teigimu, regione šiuo klausimu nuomonės yra skirtingos: vieni – labiau už, kiti dvejoja, nes nemato techninio poreikio.
„Mes sutarėme, kad tęsime tuos pokalbius bendrai Baltijos, Šiaurės šalių formatu, kas turime sieną su Rusija, nes yra svarbu turėti bendrą politiką ir dėl strateginės ambivalencijos, neapibrėžtumo mūsų priešui, nes mes per daug viską išdėliojame labai aiškiai, labai konkrečiai“, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė.
Ji atkreipė dėmesį, kad minų yra skirtingų ir kai kurioms jų Otavos konvencija esą galėtų būti netaikoma.
„Minos yra labai skirtingos, yra „kvailos“ minos ir valdomos nuotoliu. Kalbant apie valdomas nuotoliu, yra interpretacijų, kad jos net neprieštarauja Otavos konvencijai ir jas dabar galima naudoti“, – teigė D. Šakalienė.
Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau pareiškė, kad jis pritartų šalies pasitraukimui iš šio susitarimo, nes tai atrištų rankas kariuomenei.
Pernai gruodį kadenciją baigiantis tuometinis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė inicijuosiantis diskusiją dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos, tokiai diskusijai jau vykstant Suomijoje.
Jis pirmadienį taip pat žadėjo klausimą svarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, o ministerijai iki Seimo pavasario sesijos pradžios nesiimant inciatyvos dėl denonsavimo, politikas ketina pradėti rinkti piliečių parašus, kad parlamentas šį klausimą svarstytų.
„Aš turiu karinį patarimą savo elektroniniame pašte. Man sunku yra pasakyti, kas yra oficialus karinis patarimas, bet, man atrodo, kad jis yra akivaizdus“, – sakė komiteto pirmininko pavaduotojas.
Norint pasitraukti iš konvencijos reikia prezidento teikimo, vėliau denonsavimą turi palaikyti mažiausiai 86 parlamentarai.
Konvenciją yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių. Jos sutinka nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys.
Seimas pernai liepą priėmė sprendimą denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Dokumentai dėl pasitraukimo Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui perduoti rugsėjo pradžioje, galutinai Lietuva iš šios konvencijos pasitrauks kovą. Nuo tada Lietuvai nebeliks apribojimų įsigyti, transportuoti ir naudoti kasetinius šaudmenis.
