Lietuva paliko kasetinių šaudmenų konvenciją, D. Šakalienės teigimu, šis žingsnis – ir žinutė agresorei
Papildyta D. Šakalienės komentaru.
Seimas dar praėjusių metų liepą nubalsavo už pasitraukimą iš šios konvencijos, tuomet Lietuva rudens pradžioje pateikė Jungtinėms Tautoms reikalingus deponavimo dokumentus, o nuo tos dienos pradėtas skaičiuoti pusės metų sprendimo palikti konvenciją įsigaliojimo terminas. Jis ir suėjo kovo 6 dieną, ketvirtadienį.
Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.
Lietuva iš juos draudžiančios konvencijos pasitraukė argumentuodama, jog šiuos ginklus naudoja Rusija, o atgrasyti potencialiam agresoriui reikalingi visi būdai.
Šios amunicijos naudojimo kariniuose konfliktuose kritikai teigia, kad ji yra sunkiai valdoma, dėl ko kyla neproporcingas pavojus civiliams.
Lietuvos pareigūnai žada kiek įmanoma sumažinti potencialių neigiamą šiuos ginkluotės poveikį, įskaitant algoritmą, nurodantį kuo greičiau surinkti nesprogusią amuniciją po bet kokios galimos karinės operacijos.
D. Šakalienė: toks žingsnis – žinutė apie pasirengimą naudoti absoliučiai viską
Dovilė Šakalienė, krašto apsaugos ministrė, sako, jog pareigūnai vertina ir potencialias alternatyvas minimai ginkluotei.
„Nuveikta pakankamai nemažai darbo šioje srityje, tačiau vertiname tam tikras ginkluotės rūšis, kurias įsigyjame, kurios yra šiek tiek kitokio tipo, bet atliktų iš esmės tą pačią funkciją. Tai dabar kaip tik tas procesas yra derinamas ir detalizuojamas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.
Pasak jos, pasitraukus iš konvencijos aktuali yra ne tik planuojama įsigyti ginkluotės rūšis, bet ir strateginė žinutė apie pasirengimą „naudoti absoliučiai viską“.
„O, aišku, praktikoje rinksimės tai, kas mums bus patogiausia, efektyviausia ir geriausiai suderinama su kita mūsų turima ginkluote“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Lietuva taip pat svarsto pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
D. Šakalienė sakė, jog siekdama sutelkti sąjungininkų paramą šiam sprendimui susitiko su daugybės šalių sąjungininkių kolegomis gynybos ministrais.
„Tai aš manau, kad pavasarį mes turėsime tą galutinę išvadą, bet tuo pačiu metu vyksta intensyvios diskusijos ir kariniu-techniniu požiūriu dėl įvairių tipų minų ir draudžiamų, ir nedraudžiamų Otavos konvencijos, gamybos, įsigijimo kaštų, poreikio“, – teigė ministrė.
Vis dėl to ji teigė, kad ir čia būtų svarbu visoms regiono šalims pasiųsti žinutę Rusijai apie pasirengimą panaudoti viską, kas įmanoma gynybai.
Ketinimus pasitraukti iš abiejų konvencijų kritikuoja žmogaus teisių organizacijos dėl šių ginklų pavojingumo civiliams.
REKOMENDUOJAME
