D. Trumpas kreipėsi į Kongresą: kaltinimai buvusiai administracijai ir imperialistinės užmačios

Atnaujinta Danijos gynybos ministro atsakymu D. Trumpui.

„Amerikietiška svajonė stiprėja – didesnė ir geresnė nei bet kada anksčiau. Amerikietiška svajonė yra nesustabdoma, o mūsų šalis yra ant tokio sugrįžimo slenksčio, kokio pasaulis dar nematė ir galbūt jau niekada nematys“, – sakė D. Trumpas.

Jis gyrė savo atliktus darbus pirmosiomis valdymo savaitėmis ir tuo pat metu aršiai kritikavo savo pirmtaką Joe Bideną. Į tai Demokratų partijos nariai atsakė švilpimu, jį pertraukinėjo šūksniais, kai kurie laikė nedidelius protesto plakatus, taip pat ir palaikančius Ukrainą ženklus, rašo BBC.  

„Per 43 dienas pasiekėme daugiau nei dauguma administracijų per ketverius ar aštuonerius metus, ir mes dar tik pradedame“, – sakė D. Trumpas, o ištikimi įstatymų leidėjai dažnai skandavo: „JAV, JAV!“

Jau kalbos pradžioje demokratas Alas Greenas dėl pertraukinėjimų buvo priverstinai išvestas iš salės, rašo BNS.

Karo pradžią neva lėmė J. Bidenas

Prezidentas D. Trumpas savo kalboje užsiminė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jautėsi turįs teisę įsiveržti į Ukrainą dėl to, kaip J. Bideno administracija sprendė JAV pasitraukimo iš Afganistano klausimą, rašo CNN.

D. Trumpas peikė buvusio prezidento Joe Bideno chaotišką 2021 m. rugpjūčio mėn. pasitraukimą iš Afganistano, kuris J. Bidenui tapo politine katastrofa, nes Afganistano vyriausybė žlugo, o į valdžią grįžo Talibanas. D. Trumpas išsamiai apibūdino sprogimą prie Kabulo tarptautinio oro uosto vartų, per kurį žuvo 13 JAV tarnybos narių.

„Kai V. Putinas pamatė, kas įvyko, manau, jis pasakė: „Na, galbūt tai mano šansas“. Štai kaip blogai buvo. Niekada neturėjo įvykti. Kraupiai nekompetentingi žmonės“, – sakė D. Trumpas apie J. Bideno administraciją.

Jis pareiškė, kad Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis jam pranešė, jog Kyjivas yra pasirengęs deryboms su Rusija ir sudaryti susitarimą dėl Ukrainos iškasenų.

„Gavau svarbų Ukrainos prezidento V. Zelenskio laišką. Laiške rašoma, kad Ukraina yra pasirengusi kuo greičiau sėsti prie derybų stalo ir priartinti ilgalaikę taiką“, – sakė D. Trumpas.

Kreipimesi D. Trumpas kritikavo JAV buvusios administracijos skiriamas sumas Ukrainai, kaltino Europos Sąjungą (ES) per mažai skiriant lėšų Ukrainos gynybai paremti ir daugiau išleidžiant rusiškai naftai.

Vis dar nori Grenlandijos

D. Trumpas savo kalboje pakartojo norįs perimti Grenlandijos kontrolę, tačiau leido suprasti, kad tai bus pačios Grenlandijos pasirinkimas. Vos paminėjus tautą, pasigirdo juokas, juokėsi ir Atstovų Rūmų pirmininkas Mikas Johnsonas ir viceprezidentas J. D. Vansas, rašo CNN. 

„Mes tvirtai remiame jūsų teisę patiems spręsti savo ateitį, ir jei jūs pasirinksite, mes jus sveikiname Jungtinėse Amerikos Valstijose. Grenlandija mums reikalinga nacionaliniam ir net tarptautiniam saugumui, ir mes dirbame su visais susijusiais asmenimis, kad pabandytume ją gauti, bet iš tikrųjų ji mums reikalinga tarptautiniam pasaulio saugumui, ir manau, kad ją gausime“, – sakė D. Trumpas.

„Vienaip ar kitaip, mes ją gausime. Mes užtikrinsime jūsų saugumą. Padarysime jus turtingus. Ir kartu mes pakelsime Grenlandiją į tokias aukštumas, apie kokias jūs niekada anksčiau nemanėte, kad jos įmanomos“, – sakė D. Trumpas.

Kiek vėliau į tokius JAV prezidento siekius atsakė Danijos, kuriai Grenlandija priklauso kaip autonomiją turinti teritorija, gynybos ministras.

„Tai neįvyks“, – viešajam transliuotojui DR teigė Troelsas Lundas Poulsenas, Danijos gynybos ministras bei pridūrė, jog „kelias, kuriuo Grenlandija nori eiti, bus pasirinktas pačių salos gyventojų“.

Panamos irgi reikia

D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pradėjo Panamos kanalo susigrąžinimą po to, kai per rinkimų kampaniją pažadėjo grąžinti kanalo kontrolę JAV.

Antradienį milžiniška JAV turto valdytoja „BlackRock“ paskelbė, kad sutiko pirkti du uostus abiejuose kanalo galuose iš Honkonge įsikūrusios įmonės, kurios nuosavybė papiktino prezidentą D. Trumpą, rašo CNN.

Prieš inauguraciją ir po to, kai pradėjo eiti pareigas, D. Trumpas kelis kartus sakė, kad ketina „susigrąžinti“ kanalą iš Panamos, kuri 1999 m. perėmė šio itin svarbaus tarptautinio vandens kelio kontrolę pagal prieš 20 metų su Jungtinėmis Valstijomis sudarytą sutartį. Jis paminėjo Kinijos nuosavybės teisę į kai kurias uosto operacijas kaip ženklą, kad dabar kanalą valdo Kinija.

„Mes neatidavėme jo Kinijai, mes atidavėme jį Panamai ir atsiimame jį atgal“, – sakė D. Trumpas.

Nuo pat kanalo perdavimo 1999 m. patį kanalą valdo Panama, o ne Kinija, nepaisant D. Trumpo išreikšto susirūpinimo.

Muitai ir migracija

Kone didžiausią dėmesį kreipimesi D. Trumpas skyrė vizijai skatinti šalies ekonomiką, rašo BNS.

„Vienas svarbiausių mano prioritetų – gelbėti mūsų ekonomiką ir nedelsiant suteikti esminę pagalbą dirbančioms šeimoms“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie muitus, D. Trumpas sakė, kad JAV ekonomika dėl jų patirs tam tikrų „trikdžių“, tačiau, anot jo, tai priemonė, padėsianti šalies pramonei suklestėti.

„Muitai skirti ne tik Amerikos darbo vietoms apsaugoti. Jie susiję su mūsų šalies sielos apsauga, – sakė D. Trumpas. – Bus šiek tiek trikdžių, bet mes su tuo susitaikysime. Nebus daug.“

Be kita ko, D. Trumpas gyrė, jo teigimu, sėkmingą kovą su nelegalia migracija, aptarė reikmę patvirtinti sienų apsaugos finansavimą ir teigė, kad JAV „metas paskelbti karą karteliams“.

Jis apkaltino Meksikos narkotikų kartelius prievartavimu ir žudymu, taip pat tuo, kad jie „kelia rimtą grėsmę“ JAV nacionaliniam saugumui.