D. Trumpui sandoris dėl Ukrainos išteklių gali neapsimokėti
Ukrainos naudingųjų iškasenų turtų vertinimai yra pagrįsti pasenusiais sovietinių laikų tyrimais, kuriuose neatsižvelgta į jų eksploatavimo perspektyvumą ar sąnaudas.
Naujausiame susitarimo projekte numatoma, kad Kyjivas 50% pajamų, gautų iš valstybei priklausančių gamtinių išteklių, mokėtų į fondą, kuris investuotų Ukrainoje. Mainais už tai nebūtų jokių JAV saugumo garantijų. Teoriškai JAV iš šio sandorio gali uždirbti daug.
Ukrainos gamtos išteklių ir aplinkos ministerijos duomenimis, šalies uolienose yra apie 5% pasaulio „svarbiausių“ žaliavų, įskaitant grafitą, litį, titaną, berilį ir uraną. Šie ištekliai šiek tiek sumažintų JAV priklausomybę nuo Kinijos naudingųjų iškasenų.
Tačiau praktiškai Ukrainos naudingųjų iškasenų dydis tebėra paslaptis. Nors šalis praneša apie daugiau kaip 20.000 ištirtų naudingųjų iškasenų telkinių ir vietovių, tik apie 8.000 iš jų buvo įvertinti kaip perspektyvūs. Iš jų mažiau nei pusė buvo eksploatuojami iki Rusijos invazijos į Ukrainą prieš trejus metus.
Retųjų žemių elementai taip pat nėra tokie reti, bet juos išgauti ir perdirbti yra labai brangu, nes jie yra sumaišyti su kitais mineralais, kurių koncentracija skiriasi.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro duomenimis, Kinija, perdirbanti beveik 90% retųjų žemių visame pasaulyje, turi beveik monopolinę padėtį šiame tiekimo grandinės etape. Dauguma didžiųjų retųjų žemių gamintojų, įskaitant JAV, neturi vietinių žinių ar infrastruktūros, reikalingos mineralams perdirbti, todėl yra priversti pasikliauti Pekinu.
Infrastruktūros sukūrimas Ukrainoje, net ir su JAV investicijomis, užtruktų ne vienerius metus ir greičiausiai būtų mažiau efektyvus nei mineralų siuntimas perdirbti į Kiniją.
Prie šių investicijų pridėkime milijardus dolerių, kurių prireiktų išvalyti žemę nuo minų ir sprogmenų (tai gali užtrukti daugiau nei dešimtmetį) ir atstatyti pagrindinę kasybos sektoriui palaikyti reikalingą infrastruktūrą – nuo kelių iki elektrinių.
Yra dar viena kliūtis: keletas perspektyvių telkinių yra Rusijos okupuotose teritorijose. Du didžiausi žinomi retųjų žemių telkiniai – Azovske ir Mazurivske – yra Rusijos kontroliuojamame Donecko regione. O Novopoltavske telkinys yra Zaporižėje, kuriai grasina Rusija.
Keletas perspektyvių ličio telkinių, esančių įvairiose plėtros stadijose, – Ševčenkovske telkinys Donecko srityje ir Kruta Balka blokas Zaporižės srityje – taip pat yra fronto linijoje.
Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Julija Svyrydenko, vyriausioji derybininkė dėl susitarimo dėl naudingųjų iškasenų, sakė, kad Rusija užėmė 350 mlrd. USD vertės svarbiausių šalies naudingųjų iškasenų ir dujų atsargų. Kitais skaičiavimais, prarastų išteklių vertė siekia trilijonus dolerių.
D. Trumpas gali nuspręsti padidinti paramą Ukrainai ir padėti jai susigrąžinti okupuotas žemes – arba priimti Vladimiro Putino pasiūlymą pirkti iš Rusijos naudingąsias iškasenas, įskaitant iškasenas, išgaunamas okupuotose Ukrainos teritorijose.
JAV prezidentui tai gali tapti šimtmečio sandėriu – arba jam gali likti krūva nuostolingų kasyklų, į kurias nenorės investuoti nė viena Amerikos bendrovė.
