D. Trumpas paskelbė netrukus įvesiantis 25% muitus ES prekėms

Papildyta nauju skyriumi „LB atstovas: dėl muitų Lietuvos BVP gali mažėti po 0,1% kasmet“

Kalbėdamas pirmajame savo kabineto posėdyje D. Trumpas pranešė apie muitus ES: „Priėmėme sprendimą ir labai greitai jį paskelbsime. Tai bus 25% tarifai automobiliams ir visiems kitiems dalykams.“

Jis teigė, kad ES buvo „sukurta apmauti JAV“.

D. Trumpas pridūrė, kad Kanadai ir Meksikai skirti 25% muitai turėtų įsigalioti balandžio 2 d. Vadinasi, jie atidėti dar mėnesiui. Ankstesnis terminas turėjo baigtis kovo 4 d. 

Muitus Kanadai ir Meksikai D. Trumpas atidėjo vasario pradžioje, kai šios pažadėjo sustiprinti bendrų sienų kontrolę. 

Tuomet imta manyti, kad muitai jam yra ne galutinis tikslas, o greičiau spaudimo priemonė kitiems tikslams pasiekti. 

Todėl ES tikėjosi kelią muitams užkirsti derybomis. Bet atsakas, jei jų nepavyktų išvengti, buvo rengiamas – kaip vasario pradžioje teigė šaltiniai, gali būti taikomasi ir į „Big Tech“. 

Kaip priežastį įvesti muitus ES prekėms D. Trumpas anksčiau nurodė didelį JAV prekybos su Bendrija deficitą. Jo teigimu, deficitas siekia 350 mlrd. USD. 

„Jie naudojasi mumis skirtingais būdais. Jie nepriima mūsų automobilių. Nepriima mūsų ūkinių produktų – vardija įvairiausias priežastis, kodėl ne, – „Financial Times“ cituoja D. Trumpą. – Ši sąjunga ir buvo sukurta tik tam, kad sumautų JAV. Ir jiems sekėsi tai daryti.“

Marošas Šefčovičius, ES prekybos komisaras, yra sakęs, kad deficitas, įskaitant paslaugas, sudaro apie 50 mlrd. Eur, arba apie 3% visos metinės ES ir JAV prekybos, kuri siekia 1,5 trln. Eur, o milijonai darbo vietų abiejose Atlanto pusėse priklauso nuo šių atvirų prekybos santykių.

Europos Komisija, atsakydama į tokius grasinimus, pranešime rašė, jog „griežtai ir nedelsdama reaguos į bandymus kurti barjerus laisvai ir sąžiningai prekybai“.

L. Savickas: labiausiai paveiks pramonę ir aukštesnės pridėtinės vertės produkciją

Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad D. Trumpo įvedami muitai ES prekėms tiesiogiai paveiks Lietuvos ekonomiką.

„Tiesioginis Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 6,8% viso lietuviškos kilmės prekių eksporto, tai yra penkta šalis partnerė. Eksportas 2024 metais siekė 1,6 mlrd. Eur“, – BNS trečiadienio vakarą komentavo L. Savickas.

„Labiausiai, tikėtina, pajausime per pramonę ir aukštesnės pridėtinės vertės produkciją. Anksčiau užsiminta apie automobilius iš Europos ir jų importo ribojimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos gamintojai yra tiekimo grandinėse ES gamykloms“, – sakė jis.

Pasak ministro, sprendimų šiai situacijai ieškoma kartu su Bendrijos partneriais.

„Aktyviai bendradarbiaujame su ES partneriais ieškodami sprendimų ir galimų atsakomųjų priemonių. Reikės skatinti Lietuvos įmones diversifikuoti eksporto rinkas ir ieškoti naujų galimybių. Lietuvos verslas jau ne kartą įrodė, kad yra atsparus, lankstus ir prisitaikantis. Valstybė čia yra pasiruošusi ateiti su ekonomikos skatinimo priemonėmis“, – sakė L. Savickas.

LB atstovas: dėl muitų Lietuvos BVP gali mažėti po 0,1% kasmet

JAV skelbiant apie įvairioms šalims, daugiausia tradicinėms sąjungininkėms, įvedamus importo muitus, o šioms žadant atsakomąsias priemones, toks prekybos karas kiek lėtintų Lietuvos ekonomikos augimą, skaičiuoja Lietuvos bankas (LB). 

Apie tai praneša agentūra BNS.

Jokūbas Markevičius, LB Ekonomikos departamento direktorius, sako, kad dėl Baltųjų rūmų importo tarifų Kinijai, Kanadai, Meksikai bei Europos Sąjungai (ES) Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) kasmet augtų apie 0,1% punkto lėčiau.

„Įsigaliojus tokiems tarifams, apie kuriuos kalba D. Trumpas – tiek Kanadai, tiek ES, Meksikai, ir Kinijai – Lietuvos ekonomikos augimas galėtų būti apie 0,1% punkto lėtesnis kiekvienais metais, kiek tie tarifai galiotų“, – LRT televizijai sakė J. Markevičius.

Pasak jo, ilgesnis tokių muitų poveikis šalies ūkiui būtų reikšmingas, nepaisant to, jog didelės tiesioginės reikšmės Lietuvai dėl mažos dvišalės prekybos su JAV jie neturi.

„Pavyzdžiui, per ketverius metus tas poveikis galėtų būti kumuliatyvus – 0,4% punkto BVP augimui. Tai jau yra reikšminga dalis, turint omenyje, kad tie tarifai nėra tiesiogiai kažkaip Lietuvą veikiantys. Jeigu tie tarifai būtų platesni ir daugiau prekių apimtų, ne tik tai plieną, aliuminį, tai tas poveikis būtų dar didesnis“, – sakė J. Markevičius.

LB gruodį prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 3,1% Pernai šalies bendras vidaus produktas (BVP) augo 2,6%

A. Izgorodinas: didelių praradimų Lietuvai nebūtų

Kai D. Trumpas ES grasino muitais vasario pradžioje, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad 25% importo tarifas būtų bloga naujiena ES ekonomikai. 

„25% muitas iš euro zonos BVP augimo nurėžtų maždaug 1 proc. punktą. Europos centrinis bankas (ECB) prognozuoja, kad šiemet euro zonos BVP padidės 1,1%. Tad 25% muitų tarifas reikštų, kad euro zonos ekonomika iš augimo pereina į stagnacijos laikotarpį“, – teigė A. Izgorodinas.

Tačiau, jo nuomone, didelių praradimų Lietuvos ekonomikai nebūtų, nes „(1) Lietuvos įmonės yra mažos ES mastu. Tam, kad Lietuvos įmonės išlaikytų stabilias eksporto užsakymų apimtis, mums pilnai užtenka euro zonos ekonomikos stagnacijos. (2) 25% muitai tik paspartintų kontraktinės gamybos operacijų perkėlimą į Lietuvą; (3) 25% muitų tarifas keltų realią grėsmę, kad euro kursas JAV dolerio atžvilgiu kirs paritetą, o silpnas euras kompensuos euro zonos įmonėms dalį eksporto konkurencingumo praradimo; (4) panašu, kad Jungtinė Karalystė gali išvengti muitų tarifų – taip pasakė pats D. Trumpas. Tokiu atveju dalis ES eksporto į JAV keliautų ne tiesiai, o per Jungtinę Karalystę“.