D. Trumpo tarifai atidėti Meksikai ir Kanadai, tačiau Kinija leidžiasi į atsargų prekybos karą

D. Tuskas: gali būti tik politinė retorika

Donaldas Tuskas, Lenkijos ministras pirmininkas, sakė, kad grasinimai JAV muitais gali būti politinė retorika, o ne reali grėsmė, rašo „Reuters“.

„Nereikėtų nieko nuvertinti, reikia būti pasiruošus bet kokiam scenarijui, tačiau man atrodo, kad kalbant apie muitus, šio argumento naudojimas prieš Europos Sąjungą gali būti daugiau politinė retorika nei reali grėsmė“, – žurnalistams sakė D. Tuskas.

Jis teigė, kad ES veiks kartu ir bus pasirengusi reaguoti į bet kokius JAV veiksmus per valandą.

„Turime tinkamai reaguoti ... Jei Vašingtono administracija nuspręs, kad muitų barjerai yra būtini – nemanau, kad jie taip mano – Europos Sąjunga turi reaguoti panašiai. Kito sprendimo nėra.“

Kinijos antimonopolinis tyrimas galimai palies ir „Intel“

Kinija atnaujino antimonopolinius tyrimus prieš „Google“, gruodžio mėnesį įtraukė „Nvidia“, o dabar svarsto galimybę pradėti naują tyrimą prieš „Intel“, nes Pekinas ieško svertų derybose su D. Trumpu, rašo „Financial times“.

Kinijos reguliavimo institucijos, gruodžio mėn. paskelbusios apie panašų antimonopolinį tyrimą dėl „Nvidia“, dabar taip pat svarsto galimybę pradėti oficialų tyrimą dėl „Intel“, sakė du su situacija susipažinę asmenys.

Tačiau JAV lustų gamintojo tyrimo pobūdis lieka neaiškus, sakė vienas iš jų, pridurdamas, kad tai, ar jis bus oficialiai pradėtas, gali priklausyti nuo padėties politikoje. 

Technologijų tyrimai „gali būti dalis atsakomųjų priemonių“, kurias Kinija ėmėsi reaguodama į D. Trumpo paskelbtus muitus.

U. von der Leyen: Europa pasirūpins savo ekonominiais interesais

U. von der Leyen antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turi aiškiau žvelgti į pasaulį susidūrusi su JAV prezidento Donaldo Trumpo „Pirmiausia – Amerika“ politika ir kitomis konkuruojančiomis galiomis.

„Europa turi tvarkytis su tokiu pasauliu, koks jis yra. Ji turi priimti sprendimus ne vedama emocijų ar nostalgijos buvusiam pasauliui, o vadovaudamasi apgalvotu sprendimu dėl to, kas mums patiems naudinga šiandien“, – sakė U. von der Leyen kalboje ES ambasadoriams.

D. Trumpas perspėjo, kad ES gali tapti kitu jo taikiniu, todėl valstybės narės ruošiasi galimoms įtemptoms deryboms.

„Turime įsitraukti. Mums gali tekti pradėti sunkias derybas, net ir su ilgamečiais partneriais. Taip pat gali tekti bendradarbiauti su šalimis, kurios nėra tokios pat nuomonės, bet turi bendrų interesų“, – sakė U. von der Leyen.

Komisijos pirmininkė ambasadoriams sakė, kad „pagrindinis diplomatijos principas šiame naujajame pasaulyje yra nuolat siekti tikslo“.

„Tai reiškia, kad turime rasti bendrą kalbą su partneriais, kuri būtų naudinga abiem pusėms, ir pripažinti, kad kartais teks skirtingai vertinti situacijas“, – aiškino U. von der Leyen.

Pirmadienį Briuselyje susitikę ES lyderiai įspėjo D. Trumpą, kad yra pasirengę atremti bet kokius muitus, nors tikisi jų išvengti.

U. von der Leyen pritarė šiems teiginiams, sakydama, kad „Europa užtikrins savo ekonominį ir nacionalinį saugumą“.

„Tačiau taip pat svarbu užtikrinti tinkamą pusiausvyrą. Norime išvengti pasaulinių lenktynių į dugną, kurios niekam nenaudingos“, – sakė ji.

Briuselis sustiprino prekybinius ryšius su kitomis pasaulio valstybėmis ir neseniai sudarė naujus sandorius su Pietų Amerikos šalimis, Meksika ir Šveicarija.

U. von der Leyen sakė, kad šios pastangos bus tęsiamos, įskaitant ryšių su Indija stiprinimą ir viršūnių susitikimą su Pietų Afrika.

EK vadovė tvirtino, kad Europos prioritetu ir toliau išlieka parama Ukrainai, Rusijos karui tęsiantis jau beveik trejus metus.

Ji sakė, kad ieškos būdų, kaip būtų galima geriau panaudoti šimtus milijardų dolerių įšaldyto Rusijos turto.

„Turime parodyti Kremliui, kad kuo ilgiau truks karas, tuo didesnė bus jo kaina Rusijai. Ukrainai reikia taikos per stiprybę“, – komentavo ji.

G. Paluckas: ES derybomis galėtų išvengti JAV muitų

Briuselis turi derybinių svertų, kurie padėtų susitarti su JAV ir išvengti muitų, sako premjeras Gintautas Paluckas.

Jis neatmeta, kad Baltiesiems rūmams mėnesiui atidėjus muitus Kanados ir Meksikos prekėms, Europos Komisija galėtų taip pat derėtis, rašo BNS.

„ES taip pat turi instrumentų, kuriuos gali pritaikyti tame prekybos kare su JAV. Vadinasi, vyks tam tikros derybos“, – antradienį žurnalistams Vilniuje sakė G. Paluckas.

„Kokie bus taikomi muitai ar jie nebus taikomi, reikia šiek tiek luktelti“, – pridūrė Vyriausybės vadovas.

Anot jo, Lietuvai JAV muitai turėtų netiesioginį poveikį, pavyzdžiui, per pagrindinę eksporto rinką Vokietiją.

„Jei Vokietiją paliestų stipriau tie tarifai, kiek į Vokietiją eksportuojame tam tikrų sudedamųjų prekių dalių, kurios paskui reeksportuojamos į JAV. Toks modeliavimas atliekamas“, – teigė premjeras. – „Bet kažkokio dramatiško poveikio šiuo metu nenumatome.“

Kinija jau kitokia, nei anksčiau

Šį kartą Donaldas Trumpas susiduria su visai kitokia Kinija, rašo BBC.

Kinija, pasaulio gamykla, yra pagrindinė prekybos partnerė daugiau kaip 120 šalių, o JAV yra tik viena iš jų.

Per pastaruosius du dešimtmečius Kinija taip pat nuolat mažino prekybos svarbą savo ekonomikai ir didino vidaus gamybą. Šiandien importas ir eksportas sudaro tik apie 37% Kinijos BVP, o 2000-ųjų pradžioje šis rodiklis siekė daugiau kaip 60%.

10% tarifas bus skaudus, tačiau Pekinas gali manyti, kad kol kas gali šį smūgį atlaikyti.

Baiminamasi, kad D. Trumpas rimtai ketina padidinti šį procentą iki 60%, kaip žadėjo per savo rinkimų kampaniją, arba kad jis ir toliau naudosis tarifų grėsme kaip nuolatine diplomatine priemone, kuria siekia apsukti galvą Kinijos Prezidentui Xi Jinpingui. Jei taip atsitiks, Pekinas norės būti pasiruošęs.

D. Trumpo tarifų įtaka automobilių pramonei

Europos automobilių pramonė susiduria su sunkumais pereidama prie efektyvios ir pelningos elektromobilių gamybos, be to, nuolat jaučia spaudimą iš subsidijuojamų Kinijos „naujokų“. Ne veltui sakoma, kad problemos po vieną nevaikšto: dalies analitikų teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinami įvesti muitai Meksikai, Kanadai ir Kinijai labiausiai prislėgtų Europos gamintojų pečius.

Daugiau skaitykite čia.

U. von der Leyen: būsime pasirengę sunkioms deryboms

Ursula Von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, kreipiasi į ES ambasadorius Briuselyje, skelbia „Reuters“.

Savo kalboje ji palietė D.Trumpo muitų klausimą ir perspėjo, kad pasaulinės lenktynės „neatitinka niekieno interesų“.

„Ant kortos pastatyta labai daug abiem pusėms“, – sakė ji apie ES ir JAV santykius.

„Prireikus būsime pasirengę griežtoms deryboms“, – pridūrė ji.

„Dabar mūsų svarbiausias prioritetas – dirbti daugelyje sričių, kuriose mūsų interesai sutampa, pradedant svarbiausiomis tiekimo grandinėmis ir baigiant naujomis technologijomis. Išspręsti visus nesutarimus ir padėti pagrindus tvirtesnei partnerystei. Būsime atviri ir pragmatiški. Tačiau taip pat aiškiai pasakysime, kad visada ginsime savo interesus, kad ir kaip tai būtų reikalinga“, – sakė U. von der Leyen.

Investuotojai mano, kad JAV tarifai labiau pakenks Europai nei Jungtinei Karalystei

Antradienį svaro kursas euro atžvilgiu sumažėjo po to, kai prieš parą užfiksavo didžiausią augimą per tris mėnesius, rašo „Reuters“.

Investuotojai tikisi, kad JAV muitai labiau pakenks Europos nei Jungtinės Karalystės ekonomikai.

Svaras sterlingų smuko stiprėjančio dolerio atžvilgiu, nes įsigaliojo tarifai Kinijai. Jo kursas sumažėjo 0,15% ir sudarė 1,2433 USD.

Atrodo, kad svaras „išlaiko tam tikrą tvirtą pagrindą po to, kai buvo išvengta Amerikos prekybos karo“, – sakė ING Forex strategas Francesco Pesole.

„Priežastis paprasta: Jungtinė Karalystė mažai ką gali prarasti dėl JAV muitų. JK eksportas į JAV sudaro mažiau nei 2% BVP, o eksportas į Kiniją – mažiau nei 1%“, – pridūrė jis.

Svaras už eurą atpigo 0,1% – iki 83,18 penso už eurą, kai dieną prieš tai buvo pakilęs 0,55% ir pasiekė didžiausią pakilimą nuo lapkričio pradžios.

Pirmadienį jis pasiekė aukščiausią nuo sausio 8 d. lygį – 82,88 penso.

Anglijos bankas, kuris, kaip tikimasi, ketvirtadienį sumažins palūkanų normas 25 baziniais punktais, gali paskatinti investuotojus tikėtis spartesnio palūkanų normų mažinimo.

„Mes matome galimybę mažinti palūkanų normas labiau, nei tikisi finansų rinkos. Prekybos neapibrėžtumas didėja, darbo jėgos paklausa mažėja, fiskalinė politika yra griežta, o palūkanų norma gerokai viršija mūsų neutralų 2-3% įvertį“, – sakė PIMCO ekonomistas Peder Beck-Friis.

D. Trumpo grasinimai muitais aptemdė Europos viršūnių gynybos susitikimą

Transatlantinio prekybos karo grėsmė pirmadienį aptemdė Europos lyderių susitikimą, skirtą sustiprinti žemyno gynybinius pajėgumus agresyvios Rusijos akivaizdoje.

Daugiau skaitykite čia.

Kas laimi ir pralaimi dėl susiklosčiusios padėties?

Šiaurės Amerika yra labai svarbi didžiausių Japonijos automobilių gamintojų rinka, tačiau daugelį komponentų ir įrangos jie gauna iš Kinijos. Šią savaitę, sužinojus apie papildomus muitus, nukrito „Toyota“, „Honda“ ir „Nissan“, taip pat Pietų Korėjos „Kia“ akcijos.

Tikėtina, kad naujieji D. Trumpo mokesčiai turės įtakos elektroninei prekybai, nes juose numatyta atleisti nuo muitų paketus, kurių vertė mažesnė nei 800 USD. Bendrovėms „Alibaba“, „Temu“ ir „Shein“ gali būti taikomi muitai už iš Kinijos į JAV siunčiamus nedidelius siuntinius ir paketus. JAV pirkėjai gali rasti mažiau pasiūlymų Kinijos platformose ir persiorientuoti į tokias kaip „Amazon“.

D. Trumpas yra sakęs, kad nori apmokestinti mikroschemas, todėl puslaidininkių tiekėjai į Kiniją, tokie kaip Taivano TSMC ir Pietų Korėjos „Samsung“, gali patirti nuostolių.

Tačiau Kinijos vidaus pramonei tai gali būti naudinga, nes didesnės sąnaudos ir eksporto kontrolė skatina Pekino ryžtą stiprinti savo lustų gamybos pajėgumus.

Ekspertai teigia, kad Azijos naftos perdirbėjai taip pat gali būti laimėtojai dėl JAV tarifų: jų pelno maržos gali padidėti dėl išaugusių visų produktų kainų.

Įsteigtam fondui D. Trumpas tikisi gauti pinigų iš tarifų

D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo pradedamas JAV nepriklausomo turto fondo steigimo procesas, rašo BBC.

D. Trumpas kol kas nepaaiškino, iš kur galėtų būti gaunami pinigai šiam naujam fondui, tačiau per savo rinkimų kampaniją jis užsiminė, kad jis galėtų būti finansuojamas iš „tarifų ir kitų protingų dalykų“.

O pasirašęs įsaką prezidentas užsiminė, kad fondas galėtų būti panaudotas „TikTok“ – Kinijai priklausančios bendrovės – problemai spręsti, kai jis atidėjo šios platformos naudojimo JAV draudimą.

Tarifai bus naudojami deryboms

Buvęs JAV ambasadorius ES perspėjo Jungtinę Karalystę ir jos partnerius Europoje, kad D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu JAV tarifus naudos kaip derybų taktiką.

D. Trumpas įspėjo, kad panašios priemonės, kokios taikomos Kinijai, gali „gana greitai“ paliesti ES.

Dabar jau buvęs JAV ambasadorius ES Gordonas Sondlandas „Newsnight“ sakė: „Jau daug metų, o kai kuriais atvejais dešimtmečius, turime visų šių draugų reikalavimų ir prašymų sąrašą. Rezultatai kiekvieną kartą panašūs: „mes apie tai pagalvosime“, jie mums atsakys, ir Donaldui Trumpui to jau gana“.

Dėl to jis sako, kad muitai yra labai reali grėsmė, „sukurta siekiant atkreipti dėmesį“.

„Jei reikės, jie bus taikomi tol, kol turės tam tikrą ekonominį efektą. Tai iš tikrųjų privers žmones pakelti galvas ir sėsti prie stalo, kad pradėtų spręsti problemas“, – priduria jis. 

Reaguodama į muitų grėsmę, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad ES nori konstruktyvaus dialogo su JAV, tačiau yra pasirengusi griežtai reaguoti, jei prieš ją bus „nesąžiningai“ imtasi priemonių.

Kinija JAV bendroves kaltina diskriminacija

Pekinas, imdamasis atsakomųjų priemonių prieš D. Trumpo muitus, į savo „nepatikimų subjektų“ sąrašą įtraukė dvi JAV bendroves, rašo BBC.

Į „juodąjį sąrašą“ įtrauktos „PVH Corp“, valdančioji bendrovė, kuriai priklauso tokie prekių ženklai kaip „Calvin Klein“ ir „Tommy Hilfiger“, ir JAV biotechnologijų įmonė „Illumina“.

Pareiškime Kinijos prekybos ministerija apkaltino šias įmones „diskriminacinėmis priemonėmis Kinijos įmonių atžvilgiu“.

Ji taip pat teigė, kad šiuo žingsniu siekiama „apsaugoti nacionalinį suverenitetą, saugumą ir vystymosi interesus pagal atitinkamus įstatymus“.

Į sąrašą įtrauktoms įmonėms gali būti taikomos įvairios sankcijos, įskaitant baudas ir užsienio darbuotojų darbo vizų panaikinimą.

Kinija imasi veiksmų prieš JAV muitus 

Pekinas, reaguodamas į naujus D. Trumpo administracijos muitus, pateiks skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), rašo BBC.

Kinijos prekybos ministerijos pareiškime teigiama, kad ji kreipiasi į PPO ginčų sprendimo instituciją „siekdama apsaugoti savo teisėtas teises ir interesus“.

„JAV nustatydamos papildomus muitus Kinijos produktams šiurkščiai pažeidžia PPO taisykles. Šis veiksmas yra šiurkštus ir yra tipiškas vienašališkumo ir prekybos protekcionizmo pavyzdys“, – teigiama pranešime.

G. Nausėda: didesnis JAV muitų poveikis Lietuvai būtų per ES partnerius

JAV prezidento D. Trumpo žadami muitai Europos Sąjungai (ES) smarkiai nepakenktų dvišalei Lietuvos ir JAV prekybai, tačiau jų poveikį ekonomikai skaudžiau pajustų didžiosios Bendrijos narės, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Laikyčiau, kad tiesioginės pasekmės mūsų ekonomikai nebūtų labai didelės, o netiesioginės – taip. Kadangi esame susiję produkcijos gamybos grandinėmis su kitomis didelėmis ES šalimis, netiesioginis poveikis galėtų būti ženklesnis“, – po pirmadienį vykusio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimo visuomeniniam transliuotojui LRT sakė G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, Lietuvos ir JAV ekonominiai santykiai yra „gerokai mažiau intensyvūs nei daugelio kitų valstybių“, Lietuvos prekyba su JAV yra deficitinė, rašo BNS.

„Kitaip tariant, mažiau išvežame nei įsivežame. O ir mūsų eksporte mineraliniai produktai arba gaminiai iš naftos produktų užima ganėtinai ženklią viso eksporto dalį“, – teigė G. Nausėda.

„Teko kalbėtis apie tai su Airijos premjeru ir tikrai ten kalbos eina apie dešimčių milijardų eurų sumas, kurios (...) apima labai platų prekių ir paslaugų spektrą“, – kalbėjo prezidentas.

Anksčiau pirmadienį jis pabrėžė, jog prekybos karuose dažniausiai pralaimi abi pusės, o JAV ir ES galimus nesutarimus dėl muitų dar galima paversti „pozityvia diskusija“, pavyzdžiui, siekti iš JAV pirkti daugiau suskystintų gamtinių dujų.

D. Trumpas savaitgalį pasirašė įsaką įvesti griežtus muitus importui iš Meksikos, Kanados ir Kinijos. Jie turėjo įsigalioti antradienį, tačiau Meksikai ir Kanadai buvo atidėti mėnesiui. 

Kinija žada tyrimą „Google“ atžvilgiu dėl antimonopolinių įstatymų pažeidimų

Kinija antradienį paskelbė, kad atliks tyrimą JAV technologijų milžinės „Google“ atžvilgiu dėl antimonopolinių įstatymų pažeidimų, rašo BNS.

„Kadangi „Google“ įtariama pažeidusi Kinijos Liaudies Respublikos antimonopolinį įstatymą, Valstybinė rinkos reguliavimo valdyba pagal šį įstatymą pradėjo tyrimą dėl „Google“, – sakoma valdybos pareiškime.

Daugiau detalių apie „Google“ metamus kaltinimus ji nenurodė.

Paieškos sistema „Google“ ir daugelis kitų paslaugų yra blokuojamos žemyninėje Kinijoje, kur JAV interneto milžinai jau seniai susiduria su verslo problemomis dėl „didžiosios ugniasienės“, blokuojančios politiškai jautrų turinį.

2011 metais „Google“ atsisakė kinų kalbos paieškos sistemos žemyninėje Kinijoje ir perkėlė ją į Honkongą.

Kiek vėliau Kinija užblokavo paskutinę likusią prieigą prie „Google“ elektroninio pašto paslaugos „Gmail“.

Pranešimas pasirodė, kai turėjo įsigalioti JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) Kinijai įvesti papildomi 10 proc. tarifai.

Pekinas taip pat sakė, jog prie nepatikimų subjektų sąrašo pridės JAV mados įmonių grupę „PVH Corp.“, kuriai priklauso „Tommy Hilfiger“ ir „Calvin Klein“, bei biotechnologijų gigantą „Illumina“.

Kinijos prekybos ministerija pranešime nurodė, jog toks veiksmas „užtikrintų nacionalinį suverenitetą, saugumo ir vystymo interesus pagal atitinkamus įstatymus“.

„Anksčiau paminėti subjektai žeidžia normalius rinkos mainų principus, trukdo normalius sandorius su Kinijos įmonėmis ir prieš Kinijos įmones naudoja diskriminacinius veiksmus“, – pridurta pranešime.

Rugsėjį Kinija paskelbė tirianti PVH dėl nepagrįsto medvilnės iš Sindziango regiono boikoto. Pekinas kaltinamas jame vykdantis plataus masto žmogaus teisių pažeidimus.

Naujienų agentūra AFP paprašė visų trijų bendrovių komentarų.

JAV šeštadienį paskelbė griežtus veiksmus, nutaikytus prieš didžiuosius prekybos partnerius – be kita ko, prekėms iš Kinijos be jau esančių muitų bus taikomas papildomas 10 proc. tarifas.

D. Trumpas teigė, jog šie veiksmai skirti nubausti šalis dėl negebėjimo nutraukti nelegalių migrantų bei narkotikų – tarp jų fentanilio – srautus į Jungtines Valstijas.

JAV prezidento administracijos teigimu, Vašingtonas ir Pekinas turi surengti derybas dėl šių muitų.

Kinija įveda tarifus kai kurioms JAV prekėms

Įsigaliojus 10% tarifui prekėms, importuojamoms į JAV iš Kinijos, Pekinas atsakė savo tarifais: įvesti papildomi mokesčiai JAV suskystintoms dujoms, angliai, žaliavinei naftai ir žemės ūkio technikai. 

Tarifų dydis šioms prekėms varijuos nuo 10 iki 15%, jie įsigalios vasario 10 d. 

Pekinas taip pat pareiškė, kad nustatys tarifus didelio litražo automobiliams bei pikapams iš JAV.

Kinija pareiškė, kad toks JAV elgesys rimtai pažeidžia Pasaulio prekybos organizacijos nustatytas taisykles. 

 „Tai (tarifų įvedimas – VŽ) ne tik nepadeda jiems spręsti savo problemų, tačiau ir kenkia normaliems prekybiniams santykiams bei JAV ir Kinijos bendradarbiavimui“, – rašoma Kinijos finansų ministerijos pranešime, kurį cituoja BBC. 

Donaldas Trumpas pirmadienį buvo pareiškęs, jog su Kinija susitars per „ateinančias 24 valandas“, tačiau vėliau apkaltino šią šalį dedant per mažai pastangų, kad būtų apribota fentanilio gamyba ir platinimas. 

Kanadai tarifai taip pat atidėti mėnesiui

Apie tai praneša „Financial Times“.

Su Kanada susitarta tokiomis pat sąlygomis, kaip ir su Meksika: šalis turi dislokuoti ne mažiau nei 10.000 karių prie JAV ir Kanados sienos.

J. Trudeau pažadėjo skirti 200 mln. CAD (134 mln. Eur) kovai su „organizuotu nusikalstamumu ir fentanilio platinimu“ bei paskirti šalyje „fentanilio carą“, kitaip tariant, atsakingą pareigūną, kurio kasdienis darbas būtų nukreiptas vien į šio narkotiko plitimo stabdymą.

Taip pat pažadėta sukurti JAV ir Kanados bendras jungtines karines pajėgas, kurios kovotų su „organizuotu nusikalstamumu, fentanilio platinimu ir pinigų plovimu“.

„Tarifams, apie kuriuos pranešėme šeštadienį, skelbiame pauzę 30 dienų, siekdami išsiaiškinti, ar galime sudaryti galutinį ekonominį susitarimą su Kanada“, – rašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.

Tuo metu Kanados premjeras Justinas Trudeau taip pat sakė, kad su D. Trumpu turėjo „gerą pokalbį“ (antrąjį per vieną darbo dieną).

„Kanada įgyvendins  1,3 mlrd. CAD vertės pasienio planą –  siena stiprinama sraigtasparniais, technologijomis ir personalu, stiprinamas koordinavimas su mūsų partneriais Amerikoje, didinami ištekliai, kurie sustabytų fentanilio srautą“, – po pokalbio su D. Trumpu pranešė J. Trudeau.

Vasario 3 d. Donaldo Trumpo sprendimus ir komentarus dėl tarifų įvedimo galite rasti čia.