D. Trumpas muitus Meksikai ir Kanadai atidėjo mėnesiui, su Kinija susitars per „artimiausias 24 valandas“

• D. Trumpas savaitgalį įvedė 25% muitus prekėms iš Kanados bei 10% muitus prekėms iš Kinijos; šie muitai bus pradėti taikyti antradienį.
• Kanada paskelbė atsakomuosius 25% tarifus.
• Pirmadienio vakarą D. Trumpas ir Meksikos prezidentė susitarė atidėti 25% tarifo įvedimą Meksikai vienam mėnesiui
• Vėlai pirmadienį JAV prezidentas pareiškė, kad dabar, „per 24 valandas“ susitars su Kinija
• JAV prezidentas yra nurodęs daugybę priežasčių, dėl kurių šalims gali būti taikomi muitai, įskaitant sienų apsaugą, narkotikų antplūdį ir prekybos deficitą.
• D. Trumpas sekmadienį sakė, kad JAV „tikrai“ įves prekybos muitus ES dėl dabar esančio labai didelio tarpusavio prekybos deficito.
• ES dar prieš naujausią D. Trumpo pasisakymą pareiškė, kad „griežtai atsakys bet kuriam prekybos partneriui, kuris nesąžiningai ar savavališkai nustatys muitus ES prekėms“.

Kinija įveda tarifus kai kurioms JAV prekėms

Įsigaliojus 10% tarifui prekėms, importuojamoms į JAV iš Kinijos, Pekinas atsakė savo tarifais: įvesti papildomi mokesčiai JAV suskystintoms dujoms, angliai, žaliavinei naftai ir žemės ūkio įrangai. 

Tarifų dydis šioms prekėms varijuos nuo 10 iki 15%, jie įsigalios vasario 10 d. 

Pekinas taip pat pareiškė, kad nustatys tarifus kai kuriems JAV automobiliams. 

Tarifų įvedimas atidėtas ir Kanadai

Po antrojo pokalbio su Kanados premjeru Justinu Trudeau 25% dydžio tarifų įvedimas šiai šaliai taip pat atidėtas mėnesiui. Kanada įsipareigojo skirti dideles sumas sienos apsaugos stiprinimui ir narkotinės medžiagos fentanilio platinimui. 
Daugiau skaitykite čia.

D. Trumpas: derybos tarp JAV ir Kinijos tikėtinos per artimiausias 24 valandas

Vašingtono ir Pekino paskutinės minutės derybos dėl prezidento Donaldo Trumpo norimų įvesti muitų greičiausiai įvyks per artimiausias 24 valandas, pareiškė jis pirmadienį, praneša agentūra BNS.

Kalbėdamas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose prieš įsigaliojant plataus masto 10% muitams prekėms iš Kinijos, D. Trumpas sakė, kad derybos įvyks „tikriausiai per ateinančias 24 valandas“.

„Turime vieną reikalą su Kinija. Jie yra įsitraukę į Panamos kanalo reikalus (prekybą – VŽ). Jie bus įstraukę neilgam ir taip turi būti,“ – pareiškė D. Trumpas. Jis taip pat pridūrė, jog nenori, kad į JAV „keliautų fentanilis“. 

JAV prezidentas savaitgalį pasirašė įsaką įvesti griežtus muitus importui iš Meksikos, Kanados ir Kinijos, tačiau tiksint paskutinėms valandoms iki jų įsigaliojimo tarifus Meksikai atidėjo mėnesiui.

Iš Kanados importuojama energija, įskaitant naftą, gamtines dujas ir elektrą, bus apmokestinama 10% tarifu.

D. Trumpas taip pat pareiškė, kad kalbėjosi su kanadiečių ministru pirmininku Justinu Trudeau apie Kanadai nustatytus muitus, ir pridūrė artimiausiu metu susisieksiantys darkart.

Tačiau derybose su Kanada dar nėra pasiektas proveržis dėl klausimo, kuris sukėlė nuogąstavimus dėl pasaulinio masto prekybos karo.

Prekės, kurių daugiausia iš Meksikos, Kanados ir Kinijos importuoja JAV 

Įvedus iki 25% siekiančius tarifus „BBC“ žurnalistai išanalizavo, kokio tipo prekių JAV daugiausia importuoja iš šalių, kurioms įsigalioja šie tarifai.

Iš Kinijos 2024 m. importuota 56% visų į šalį įvežtų elektroninių baterijų, taip pat 45% visų į šalį įvežtų telefonų bei 26% kompiuterių.

Iš Kanados tais pačiais metais importuota 58% žaliavinės naftos bei 22% perdirbtos naftos.

Iš Meksikos – 78% visų į JAV importuotų krovininių autobusų, 53% izoliuotos vielos bei 34% kompiuterių, 23% visų į šalį įvežtų automobilių.

NATO vadovas: D. Trumpo keliama įtampa dėl prekybos nesusilpnins aljanso

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo keliama prekybos įtampa nepakenks transatlantinio aljanso kolektyviniam atgrasymui, praneša agentūra BNS.

„Esu visiškai įsitikinęs, kad tai nesutrukdys mūsų bendram pasiryžimui išlaikyti stiprų atgrasymą“, – sakė M. Rutte.

D. Trumpas savaitgalį pasirašė įsaką įvesti griežtus muitus importui iš Meksikos, Kanados ir Kinijos, tuomet vienai iš šalių – Meksikai jų įsigaliojimą sustabdė likusi kelioms valandoms iki įsigaliojimo. 

D. Trumpas įveda 10% muitus visam importui iš Kinijos ir 25% muitus importui iš  Kanados. Iš Kanados importuojama energija, įskaitant naftą, gamtines dujas ir elektrą, bus apmokestinama 10% tarifu.

Europos Sąjunga (ES) sekmadienį sukritikavo D. Trumpo sprendimą įvesti importo muitus pagrindinėms JAV prekybos partnerėms ir pareiškė, kad jis bus žalingas visoms pusėms. Anot ES, muitai be reikalo trikdo ekonomiką ir skatina infliaciją.

ES, Jungtinės Karalystės ir NATO lyderiai pirmadienį Briuselyje surengė susitikimą aptarti Europos gynybos stiprinimo pastangų.

Sausį D. Trumpas paragino NATO nares padidinti savo išlaidas gynybai iki 5% bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau daugumai NATO šalių tokį tikslą sunku pasiekti.

Meksika ir JAV pažadėjo stabdyti narkotikų ir ginklų tiekimą per sieną

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum, kalbėdama po pirmadienį vienam mėnesiui atidėtų tarifų sakė, jog yra įsitikinusi, kad aukštų pareigūnų susitikimai dėl ginklų, narkotikų ir prekybos, duos rezultatų. 

Daug amerikietiškų ginklų per sieną plūsta į Meksiką, tuomet narkotikų platintojai šioje šalyje juos naudoja konkuruodami dėl valdžios tarpusavyje. 

Tuo metu D. Trumpas Meksiką kaltino, jog iš šios šalies į JAV atgabenama daug narkotikų. Taigi artimiausią mėnesį šalys mėgins pristabdyti tiek ginklų, tiek narkotikų tiekimą per bendrą sieną. 

C. Sheinbaum sakė, kad D. Trumpas sutiko sugriežtinti priemones, skirtas užkirsti kelią JAV ginklų kontrabandai į Meksiką, tačiau D. Trumpo pareiškime apie tai užsiminta nebuvo, praneša agentūra BNS.

„Meksika tuoj pat sustiprins šiaurinę sieną 10.000 Nacionalinės gvardijos karių, kad būtų užkirstas kelias narkotikų kontrabandai iš Meksikos į Jungtines Valstijas, ypač fentanilio“, – rašė prezidentė socialiniame tinkle „X“. 

D. Trumpas patvirtina: muitai Meksikai atidedami vienam mėnesiui   

JAV prezidentas D. Trumpas patvirtino Meksikos vadovės Claudios Sheinbaum praneštą žinią, kad jo administracija vienam mėnesiui atidės 25% muitų Meksikai įvedimą po to, kai šios šalies valdžia sutiko dislokuoti karius prie sienos su JAV.

„Ką tik kalbėjausi su Meksikos prezidente Claudia Sheinbaum. Tai buvo labai draugiškas pokalbis, kurio metu ji sutiko nedelsiant dislokuoti 10.000 meksikiečių karių prie sienos, skiriančios Meksiką ir Jungtines Valstijas. Šie kariai bus specialiai skirti fentanilio ir nelegalių migrantų srautui į mūsų šalį stabdyti.

Be to, sutarėme nedelsiant sustabdyti numatomus muitus vieno mėnesio laikotarpiui, per kurį vyks derybos, kurioms vadovaus valstybės sekretorius Marco Rubio, iždo sekretorius Scottas Bessentas ir prekybos sekretorius Howardas Lutnickas bei aukšto lygio Meksikos atstovai. Tikiuosi, kad šiose derybose dalyvausiu kartu su prezidente Sheinbaum, bandant pasiekti „susitarimą“ tarp mūsų abiejų šalių“, – sakoma D. Trumpo pranešime socialiniame tinkle „Truth Social“.

Meksika: D. Trumpas mėnesiui stabdo muitų taikymą

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum „X“ platformoje parašė, kad po „gero pokalbio“ su D. Trumpu JAV mėnesiui atidės 25% muitų įvedimą prekėms iš Meksikos.

Pasak jos, tai įvyko po to, kai abu lyderiai susitarė, kad Meksika sustiprins sieną 10.000 nacionalinės gvardijos karių, kurie bus nedelsiant dislokuoti.

Jiems bus pavesta užkirsti kelią narkotikų kontrabandai į JAV – ypatingą dėmesį skiriant fentaniliui, kuris buvo vienas iš D. Trumpo minimų problemų.

C. Sheinbaum pridūrė, kad JAV taip pat įsipareigojo dirbti, kad užkirstų kelią didelio galingumo ginklų kontrabandai į Meksiką.

Anksčiau pirmadienį Baltųjų rūmų Nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius Kevinas Hassetas pareiškė, kad „meksikiečiai labai, labai rimtai nusiteikę vykdyti tai, ką pasakė prezidentas D. Trumpas“, tačiau Kanada jį „neteisingai suprato“. 

D. Trumpas anksčiau pirmadienį pranešė, kad šiandien jau kalbėjosi su Kanados premjeru Justinu Trudeau ir tą darys dar kartą 15 val. vietos laiku.   

Kanados Ontarijo provincija atšauks „Starlink“ sutartį

Ontarijo – daugiausiai gyventojų turinčios Kanados provincijos, kuri sukuria apie 38% šalies BVP – premjeras Dougas Fordas teigia, kad Amerikos bendrovėms bus nedelsiant uždrausta sudaryti sutartis su šia provincija, kol nebus panaikinti JAV muitai, rašo BBC.

„JAV įsikūrusios įmonės dabar neteks dešimčių milijardų dolerių naujų pajamų, – sakoma jo pranešime socialinėje žiniasklaidoje. – Jos gali kaltinti tik prezidentą D. Trumpą.“

Jis priduria, kad Ontarijas „žengs dar vieną žingsnį“ ir „suplėšys“ provincijos sutartį su D. Trumpo dešiniosios rankos Elono Musko bendrove „Starlink“, teikiančia spartųjį internetą visame pasaulyje.

Ontarijo vyriausybė, bendradarbiaudama su „Starlink“, praėjusių metų lapkritį pradėjo vykdyti programą, pagal kurią 15.000 namų ir įmonių būtų suteikta sparčiojo palydovinio interneto prieiga.

Kaip jau skelbta, sekmadienį D. Fordas įsakė parduotuvėms nuo antradienio nustoti prekiauti JAV alkoholiniais gėrimais. Ontarijo provincijoje, jo teigimu, per metus parduodama amerikietiško alaus, silpnesnių ir stiprių alkoholinių gėrimų už beveik 1 mlrd. USD (960 mln. Eur). Šiuo jo pavyzdžiu pasekė ir kai kurios kitos provincijos.

Maisto prekių parduotuvėse visoje Kanadoje atsirado užrašai „Pagaminta Kanadoje“, platinami kanadietiškų alternatyvų JAV produktams sąrašai. 

Šalies premjeras J. Trudeau nustatė atsakomuosius 25% muitais įvairioms prekėms, ypač iš respublikonus palaikančių valstijų. Taip pat žada šiuos muitus dar plėsti.  

JAV akcijų indeksai smunka

Trys pagrindiniai JAV akcijų indeksai smuko prasidėjus pirmai oficiali prekybos sesijai po to, kai D. Trumpas nustatė 25% tarifus importui iš Kanados ir Meksikos bei 10% iš Kinijos.

Praėjus kelioms minutėms po prekybos pradžios, „Dow Jones Industrial Average“ indeksas, palyginti su penktadieniu, traukėsi maždaug 1%, S&P 500 mažėjo daugiau kaip 1,5%, o „Nasdaq“ – maždaug 2%.

Intensyvūs D. Trumpo pokalbiai su J. Trudeau

D. Trumpas, JAV prezidentas, savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pranešė, kad šiandien, pirmadienį, jau kalbėjosi su Kanados premjeru Justinu Trudeau ir kad jie vėl kalbėsis 15 val. popiet (vietos laiku).

„Kanada net neleidžia JAV bankams ten atsidaryti ar vykdyti verslo. Dėl ko visa tai? Daug tokių dalykų, bet tai taip pat yra NARKOTIKŲ KARAS, o šimtai tūkstančių žmonių JAV mirė nuo narkotikų, plūstančių per Meksikos ir Kanados sienas. Ką tik kalbėjausi su Justinu Trudeau. Dar kartą su juo kalbėsiu 15.00 val.“

Kaip skelbta, D. Trumpas šeštadienį nustatė plataus masto 25% muitus prekėms iš Meksikos ir Kanados, kurie įsigalios antradienį. 

Kanada į tai atsakė atsakomaisiais 25% muitais įvairioms prekėms, ypač iš respublikonus palaikančių valstijų. Taip pat žada šiuos muitus dar išplėsti.

Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė pastebėję, kad Meksika „rimtai“ žiūri į D. Trumpo vykdomąjį įsaką dėl muitų, tačiau Kanada jį „neteisingai suprato“.

A. Izgorodinas: 10% muitų atveju Lietuva net laimėtų, 25% – didesnių praradimų nepajustų   

Nors kol kas neaišku, kokio dydžio muitus ES gali įvesti D. Trumpas, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandrui Izgorodinas savo FB paskyroje analizuoja, kaip ES ir Lietuvos ekonomiką galėtų paveiktų 25% ir 10% muitų tarifai, kurie jau įvesti Kanadai, Meksikai ir Kinijai.

Jo teigimu, 10% tarifo atveju su ES ekonomika „neatsitinka niekas, t. y., nėra jokio pagrindo mažinti BVP prognozes. Europos Sąjungos gamintojai norės likti turtingoje ir augančioje JAV rinkoje, tad ES gamintojai 10% importo tarifą kompensuos iš vidinių lėšų, mažindami pelno maržas“.

Lietuva, anot A. Izgorodino, tokiu atveju laimėtų – Vokietijos ir Skandinavijos gamintojai pradėtų ieškoti galimybių, kurios leistų atsipiginti komponentų gamybą ir dalį gamybos funkcijų perkeltų į Lietuvą, kadangi mūsų pramonės įmonės siūlo gerą kainos ir kokybės santykį. Dalį importo tarifo kompensuotų euro kritimas JAV dolerio atžvilgiu.

Tačiau 25% importo tarifas, pasak ekonomisto, būtų bloga naujiena ES ekonomikai. „25% muitas iš euro zonos BVP augimo nurėžtų maždaug 1 proc. punktą. Europos Centrinis Bankas (ECB) prognozuoja, kad šiemet euro zonos BVP padidės 1,1%. Tad 25% muitų tarifas reikštų, kad euro zonos ekonomika iš augimo pereina į stagnacijos laikotarpį“, – rašo Izgorodinas.

Tačiau, jo nuomone, didelių praradimų Lietuvos ekonomikai nebūtų, nes „(1) Lietuvos įmonės yra mažos ES mastu. Tam, kad Lietuvos įmonės išlaikytų stabilias eksporto užsakymų apimtis, mums pilnai užtenka euro zonos ekonomikos stagnacijos. (2) 25% muitai tik paspartintų kontraktinės gamybos operacijų perkėlimą į Lietuvą; (3) 25% muitų tarifas keltų realią grėsmę, kad euro kursas JAV dolerio atžvilgiu kirs paritetą, o silpnas euras kompensuos euro zonos įmonėms dalį eksporto konkurencingumo praradimo; (4) panašu, kad Jungtinė Karalystė gali išvengti muitų tarifų – taip pasakė pats D. Trumpas. Tokiu atveju dalis ES eksporto į JAV keliautų ne tiesiai, o per Jungtinę Karalystę“.

Kuriuos Lietuvos sektorius labiausiai tiesiogiai paveiktų JAV tarifai  

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas savo FB paskyroje dalijasi grafikais, rodančiais kuriems Lietuvos verslo sektoriams papildomi importo muitų tarifai (jeigu būtų visoms prekėms) turėtų tiesioginę greičiausią įtaką.  

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad 2023 metais Lietuvos importas iš JAV buvo didesnis negu eksportas, bet 2024 metais eksportas jau viršija importą. 

Baltieji rūmai: Meksika nusiteikusi rimtai, o Kanada neteisingai suprato muitų įsaką  

Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė pastebėję, kad Meksika „rimtai“ žiūri į D. Trumpo vykdomąjį įsaką dėl muitų, tačiau Kanada jį „neteisingai suprato“, rašo „Reuters“.

„Gera žinia ta, kad per savaitgalį vykusius pokalbius pastebėjome, jog meksikiečiai labai, labai rimtai nusiteikę vykdyti tai, ką pasakė prezidentas D. Trumpas“, – televizijos kanalui CNBC sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius Kevinas Hassetas.

„Panašu, kad kanadiečiai nesuprato aiškios įsako formuluotės“, – pridūrė K. Hassetas.

D. Trumpas šeštadienį įsakė įvesti plataus masto 25% muitus prekėms iš Meksikos ir Kanados ir 10% prekėms iš Kinijos, reikalaudamas sustabdyti fentanilio ir nelegalių imigrantų srautą į JAV, taip pat subalansuoti prekybą.

Kanada į D. Trumpo muitus atsakė atsakomaisiais 25% muitais įvairioms prekėms, ypač iš respublikonus palaikančių valstijų. Taip pat žada šiuos muitus dar išplėsti.

Meksika savo atsakomuosius veiksmus į JAV tarifus ketina paskelbti šiandien, pirmadienį.

D. Trumpas pirmadienį yra suplanavęs pokalbius su Kanados premjeru ir Meksikos prezidente.    

G. Nausėda: turime siūlyti idėjas, kurios D. Trumpui būtų įdomios 

JAV kalbant apie galimus muitus ES, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prekybos karuose dažniausiai pralaimi abi pusės.

„Nežinau istorijoje prekybos karų, kuriuose kažkas laimėdavo, kažkas pralaimėdavo, dažniausiai pralaimėdavo abi pusės“, – LRT pirmadienį Briuselyje sakė G. Nausėda.

„JAV ir ES bendradarbiavimas yra bene didžiausias, turiu galvoje tiek užsienio prekybos apyvartą, tiek investicijas, tai tikrai turėtų pasekmių, nes ES turėtų taikyti atsakomąsias priemones ir tai sukeltų nuostolių tiek vienoje, tiek kitoje pusėje“, – teigė jis.

G. Nausėda teigė, kad JAV ir ES galimus nesutarimus dėl muitų dar galima paversti „pozityvia diskusija“.

„Jeigu mes kalbame apie tai, kad kenčia automobilių pramonės konkurencingumas, gal galime kalbėti apie laisvosios prekybos sutartis sektoriniu pagrindu. (...) Jei kalbame, kad esame priklausomi per daug nuo Rusijos energetinių išteklių, kodėl negalim pirkti daugiau suskystintų dujų iš JAV“, – dėstė prezidentas.

„Šiandien mes labai susifokusuojame į tą gynybinę reakciją, ką daryti, vietoje to, kad siūlytume kelius, kurie prezidentui D. Trumpui būtų įdomūs, patrauklūs ir įdomūs svarstyti“, – sakė jis.

Gitanas Nausėda taip pat pažymėjo, kad vienas iš „pozityvios darbotvarkės“ dalių – Europai pirkti daugiau karinės įrangos iš Vašingtono.

„Ir Kinijos atžvilgiu mes galime būti JAV ne konkurentas, o partneris, padedant konkuruoti su augančia Kinijos ekonomine galybe“, – sakė prezidentas.

Jis teigė besitikintis, kad ekonominė konkurencija netaps problema NATO formatuose.

„(Tikiuosi – BNS), kad ta ekonominė diskusija neužnuodys mūsų bendrų sprendimų, kurie nepaprastai svarbūs gyvybiniams Lietuvos interesams“, – kalbėjo prezidentas.

O. Scholzas: atsakyti tarifais galima, bet tikslas – bendradarbiauti

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga yra pakankamai stipri, kad galėtų reaguoti į bet kokius JAV nustatytus muitus, rašo DW.

„Akivaizdu, kad kaip stipri ekonominė erdvė galime patys kurti savo ateitį ir tarifų politika atsakyti į tarifų politiką“, – sakė jis pirmadienį atvykęs į neformalų ES vadovų susitikimą Briuselyje.

Tačiau O. Scholzas pabrėžė, kad „tikslas turėtų būti Europos ir JAV bendradarbiavimas“.

Anot kanclerio, abiem pusėms būtų naudinga mainytis prekėmis ir paslaugomis: „Jei muitų politika dabar tai apsunkins, tai bus blogai JAV ir blogai Europai“.

Kaip pažymi DW, palyginti su kitais susitikime dalyvaujančiais ES vadovais, O. Scholzo tonas – atsargesnis.

K. Budrys: pritariame ES apgailestavimui dėl JAV tarifų

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį pareiškė, kad pritaria ES pozicijai dėl D. Trumpo įvestų tarifų, ir tvirtino, kad jie daro žalą ir Lietuvai.

„Galimi tarifai Europos Sąjungoje, žinoma, yra tema, šnekasi ministrai turbūt ne vienoje taryboje, ir Europos Sąjunga išreiškė, ir mes čia visiškai tam pritariame, apgailestavimą dėl jau įvestų tarifų Kanadai, Meksikai, taip pat ir Kinijai. Tarifų politika yra ta, kuri sukelia žalą visoms ekonomikoms, taip pat ir tai, kuri įvedė tuos tarifus“, – pirmadienį opozicinių konservatorių frakcijos posėdyje sakė K. Budrys, kurį cituoja BNS. 

Anot jo, tarptautinės prekybos trikdžiai žalingi ir Lietuvai, nes šalis yra atvira, eksportuojanti ekonomika.

Lietuvos diplomatijos vadovas teigė besitikintis, kad tarifai ES nebus įvesti, „bet jeigu taip bus, tai Europos Sąjunga taip pat yra nusimačiusi atsako priemones“. 

„(...) prekyba, kuri vyksta tarp JAV ir ES, tokių didelių ekonominių santykių ir prekybos daugiau niekur nėra, (tikiuosi, kad – BNS) ji bus išsaugota ir nepadarysime vieni kitiems žalos. Bet apie tai, žinoma, šnekėsimės. Taip pat daromės skaičiavimus, ką tai reikštų Lietuvai. Dabar aš skaičiavimų neturiu, bet kai turėsiu, mielai galėsiu pasidalinti“, – sakė K. Budrys.

K. Kallas: jei vyks ES ir JAV prekybos karas, juoksis tik Kinija

Briuselyje vykstančiame Europos vadovų susitikime Bendrijos diplomatijos vadovė Kaja Kallas sako, kad „prekybos karuose laimėtojų nebūna“.

„Esame labai susiję, – sakė ji. – Mums reikia Amerikos, o Amerikai taip pat reikia mūsų.“

Jei JAV ir Europa pradėtų prekybos karą, tada, anot K. Kallas, „juoktųsi“ tik Kinija.

Europos Komisijos duomenimis, JAV yra didžiausias ES importo šaltinis po Kinijos, o JAV yra didžiausia ES eksporto rinka.

JAV prekybos federacija: tai rimtas žingsnis

Davidas Frenchas, JAV Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos vykdomasis viceprezidentas vyriausybiniams ryšiams, reaguodamas į žinią apie sprendimą įvesti 25% tarifus Kanadai ir Meksikai bei 10% tarifus Kinijai, teigia palaikantis D. Trumpo administracijos tikslą stiprinti prekybos santykius ir kurti sąžiningas bei palankias sąlygas Amerikai.

„Tačiau įvesti didelius tarifus trims mūsų artimiausiems prekybos partneriams yra rimtas žingsnis. Primygtinai raginame visas šalis tęsti derybas ir ieškoti sprendimų, kurie stiprintų prekybos santykius ir neperkeltų bendros politikos nesėkmių išlaidų ant Amerikos šeimų, darbuotojų ir mažųjų įmonių pečių“, – teigiama D. Frencho komentare.

Pasak jo, mažmeninės prekybos įmonės yra pasiryžusios bendradarbiauti su prezidentu D. Trumpu ir jo administracija, kad būtų įgyvendinti jo rinkimų kampanijos pažadai, įskaitant JAV ekonomikos stiprinimą.

E. Macronas: jei D. Trumpas smogtų tarifais, ES turės pastovėti už save

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį perspėjo, kad jei JAV lyderis D. Trumpas tesės savo grasinimus taikyti prekybos tarifus Europos Sąjungai (ES), Bendrija privalės parodyti savo raumenis.

„Jei būsime užpulti prekybos klausimu, Europa – kaip tikra galia – turės už save pastovėti, taigi, ir sureaguoti“, – teigė E. Macronas, atvykęs į ES lyderių susitikimą Briuselyje.

D. Tuskas: prekybos karai yra „nereikalingi ir kvaili“

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį pavadino prekybos karus „nereikalingais ir kvailais“, JAV prezidentui D. Trumpui pagrasinus Europai taikyti įvairius muitus, rašo BNS. 

„Turime padaryti viską, kad išvengtume visiškai nereikalingų ir kvailų muitų sienų arba prekybos karų“, – atvykęs į vadovų derybas Briuselyje žurnalistams sakė D. Tuskas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai. 

G. Šimkus: tai nėra geros žinios nei ekonomikai, nei infliacijai

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys, sako, kad JAV administracijos įvedami importo muitai Kanadai, Meksikai ir Kinijai bei grasinimai juos įvesti ES nėra geros žinios nei ekonomikai, nei infliacijai. Plačiau skaitykite čia. 

Žinia apie tarifus stipriai kirto spekuliatyviems kriptožetonams

JAV prezidentui D. Trumpui savaitgalį paskelbus apie muitus Kanadai, Meksikai ir Kinijai, kriptovaliutos sureagavo neigiamai. Labiausiai nukentėjo spekuliatyvūs kriptožetonai. Išsamiau apie tai – čia. 

Kanadoje – ekonominio nacionalizmo banga 

Per Kanadą ritasi ekonominio nacionalizmo banga, protestuojant prieš D. Trumpo Kanadai įvestus muitus, rašo „Financial Times“.

Maisto prekių parduotuvėse atsirado užrašai „Pagaminta Kanadoje“, kai kuriose provincijose atsisakoma prekiauti amerikietišku alkoholiu, platinami kanadietiškų alternatyvų JAV produktams sąrašai. O komikai nacionalinėje televizijoje rengia siužetus apie tai, kaip geriausia vengti amerikietiškų vartojimo prekių.

Premjeras Justinas Trudeau pareiškė, kad Kanada antradienį įves atsakomuosius muitus, tačiau kartu teigė, kad visi kanadiečiai turi prisidėti prie prekybos karo pastangų.

Jis paragino tautą pirkti kanadietiškus produktus, o ne gerai žinomus ir mėgstamus amerikietiškus daiktus, taip siekiant paremti savo ekonomiką ir sukelti kuo daugiau skausmo JAV ekonomikai.

Kanada JAV veiksmus vertina kaip patyčias iš silpnesnės, taikios sąjungininkės. J. Trudeau priminė Kanados paramą JAV kariams Korėjoje ir Afganistane, taip pat neseniai suteiktą paramą gesinant gaisrus Los Andžele. „Mes kovojome ir mirėme šalia jūsų“, – sakė J. Trudeau.

Sekmadienį per Toronte vykusias NBA rungtynes tarp „Los Angeles Clippers“ ir „Raptors“ kanadiečiai švilpė per JAV himną. Tas pats vyko ir šeštadienio vakarą per NHL mačą tarp Otavos „Senators“ ir Minesotos „Wild“.

Muitai labiausiai paveiktų Vokietiją 

Apie 20 ES valstybių narių 2023 m. į JAV eksportavo daugiau nei importavo. „Eurostat“ duomenimis, didžiausią perteklių turėjo Vokietija, po jos seka Airija ir Italija. 

Pasak BBC, tai rodo, kad jei ES būtų įvesti muitai, labiausiai nukentėtų Vokietija – didžiausia ES ekonomika.

2023 m. daugiau kaip 30% viso ES transatlantinio prekių eksporto teko Vokietijai.

Didžiąją dalį Vokietijos eksporto sudarė automobiliai ir mašinos. D. Trumpas ne kartą skundėsi dėl didelio ES automobilių eksporto į JAV, kai į kitą pusę jų išvežama mažai.

D. Trumpas tiki, kad nustatydamas muitus gali paskatinti JAV ekonomiką, apsaugoti darbo vietas ir padidinti mokestines pajamas. Tačiau daugelis ekonomistų perspėja, kad muitai tik smogs abiejų pusių įmonėms ir vartotojams, ypač turint omenyje ES atsako tikimybę, nes prekės tiesiog pabrangs.

Pirmadienio rytą Europos automobilių gamintojų akcijos smunka.

JK verslo sekretorius tikisi, kad muitų nebus: turime argumentą  

Jungtinės Karalystės (JK) verslo sekretorius Jonathanas Reynoldsas sako, kad, jo nuomone, britai nesulauks muitų, nes JAV neturi prekybos su JK deficito, t. y., šiuo metu į JK eksportuoja daugiau produktų nei importuoja.

„Manau, kad mes turime argumentą bendradarbiavimui“, – sakė J. Reynoldsas transliuotojui BBC.

D. Trumpas sekmadienį teigė, kad nors prekybos srautai su JK netenkina, su ja galima susitarti be tarifų.

Europoje smunka automobilių gamintojų akcijų kainos

Europoje pinga automobilių gamintojų akcijos, manant, kad automobilių pramonė bus vienas iš sektorių, kuriam D. Trumpo planuojami tarifai ES turės didžiausią poveikį.

„Stellantis“, tarp kurios prekės ženklų yra „Chrysler“, „Citroen“, „Fiat“, „Jeep‘“ ir „Peugeot“, akcijų vertė šį rytą sumažėjo beveik 6%, rašo BBC.

Iš kitų Europos automobilių pramonės milžinų VW atpigo 5,7%, „Mercedes“ – 4,4%, o BMW – 4%.

Kalbėdamas apie galimus tarifus ES, D. Trumpas sekmadienį sakė: „Jie tikrai pasinaudojo JAV. Jie neima mūsų automobilių, neima mūsų žemės ūkio produktų. Jie beveik nieko neima, o mes imame viską – milijonus automobilių, didžiulius kiekius maisto ir žemės ūkio produktų“.

O. Scholzas ragina neskirstyti pasaulio muitų barjerais 

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį perspėjo dėl JAV tarifų poveikio pasaulio prekybai, rašo DPA.

„Pasauliniai prekių ir žaliavų mainai pasirodė esantys didžiulė sėkmės istorija, suteikusi mums visiems gerovę, – sakė jis žurnalistams per susitikimą su Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu. – Štai kodėl svarbu neskirstyti pasaulio daugybe muitų barjerų, kad šie prekių ir paslaugų mainai būtų įmanomi ir ateityje.“

Paklaustas apie galimas ES atsakomąsias priemones, jei tarifai jai būtų įvesti, O. Scholzas sakė, kad ES yra stipri ekonominė erdvė ir turi „savo veiksmų galimybes“. Tačiau remdamasi šia stiprybe ES nori tęsti ekonominius santykius su Jungtinėmis Valstijomis, pridūrė jis.

D. Trumpo tarifų poveikis: akcijų rinkos smunka, doleris ir nafta brangsta

Donaldui Trumpui savaitgalį paskelbus apie muitus Kanadai, Meksikai ir Kinijai, akcijų rinkos reaguoja neigiamai.

Azijoje akcijų rinkos smunka: „Nikkei 225“ mažėja 2,66%, Kinijos akcijų biržos smunka palyginti kukliai. Honkonge akcijos pinga 0,04%, Šanchajuje – 0,06%.

Europoje akcijų rinkos taip pat atsidarė neigiamai, JAV grasinant muitais ir ES.

STOXX 600 apie 10:30 val. Lietuvos laiku smuko 1,45%. Londone akcijos pinga 1,23%, Paryžiuje 1,89%, Vokietijos DAX indeksas smuko 1,93%.

Euras JAV dolerio atžvilgiu smuko 1,16%, iki 1,0243 Eur/USD.

Naftos kainos šoko į viršų: „Brent“ rūšies nafta brango 1,49% iki 76,8 USD, WTI nafta brangsta 2,5%, iki 74,34 USD/bbl.

Kriptoturto segmente nuotaikos taip pat neigiamos – didžiausia kriptovaliuta bitkoinas smuktelėjo iki 95.588,12 USD, 4,3% mažiau, nei buvo prieš parą.

Plačiau skaitykite čia. 

Kinija kreipsis į PPO

Kinija teigia, kad D. Trumpo įvedami 10% tarifai yra rimtas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių pažeidimas – šalis pildo ieškinį PPO prieš JAV dėl „neteisėtos praktikos“.

Pekinas taip pat teigia, kad imsis „būtinų atsakomųjų priemonių savo teisėms ir interesams apginti“, tačiau nenurodė, ar tai gali būti muitai.

Kaip skelbta anksčiau, teikti ieškinį PPO ketina ir Kanada. 

JAV vadovas sumenkino atsakomuosius Kanados tarifus  

D. Trumpas atmetė Kanados atsakomąsias priemones, sakydamas: „Jei jie nori žaisti šį žaidimą, aš neprieštarauju. Mes galime žaisti žaidimą, kiek tik jie nori.“

Jis teigė, kad pirmadienį planuoja pasikalbėti su savo kolegomis iš Kanados ir Meksikos.

D. Trumpo administracija nėra pasakiusi, kas konkrečiai turėtų pasikeisti stabdant nelegalią imigraciją ir fentanilio kontrabandą, kad būtų verta panaikinti muitus, kuriuos įvedė.

Sekmadienį kalbėdamas su žurnalistais D. Trumpas pareiškė, kad prekybos disbalansas su Kanada ir Meksika taip pat turėtų būti panaikintas kaip sąlyga tarifams atšaukti.

Nepaisant D. Trumpo teiginių, kad JAV nereikia Kanados, ketvirtadalis naftos, kurią Amerika suvartoja per dieną, yra iš jos sąjungininkės šiaurėje. Jis pakartojo savo klaidingą teiginį, kad Amerika subsidijuoja Kanadą, nes turi prekybos disbalansą, kuris iš dalies atspindi tai, kad Kanada eksportuoja energiją į JAV.

D. Trumpas pripažįsta: amerikiečiai dėl tarifų „gali pajusti šiek tiek skausmo“

D. Trumpas sekmadienį pareiškė, kad amerikiečiai gali pajusti „šiek tiek skausmo“ dėl kylančio prekybos karo, kurį sukėlė jo nustatyti muitai Kanadai, Meksikai ir Kinijai.

„Ar bus šiek tiek skausmo? Taip, galbūt (ir galbūt ne!), – socialinėje žiniasklaidoje rašė D. Trumpas. – Bet mes padarysime Ameriką vėl didžią, ir visa tai bus verta kainos, kurią reikės sumokėti“.

Vykdydamas savo rinkimų kampanijos pažadą dėl tarifų, D. Trumpas galbūt kartu sulaužė pernai rinkėjams duotą pažadą, kad jo administracija gali greitai sumažinti infliaciją.

Pareigūnas: Kanada teiks ieškinį PPO

Kanada teiks Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) ieškinį dėl D. Trumpo įvestų importo muitų ir sieks žalos atlyginimo pagal regioninį laisvosios prekybos susitarimą, pranešė Kanados valdžios atstovas, rašo BNS. 

„Kanados vyriausybė aiškiai mano, kad šie muitai pažeidžia Jungtinių Valstijų prisiimtus prekybos įsipareigojimus“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Po kelias savaites trukusių grasinimų D. Trumpas šeštadienį įvedė 25% muitus visam Kanados importui, išskyrus energijos išteklius, kuriems bus taikomas 10% tarifas.

Sekmadienį Kanada taip pat paskelbė sąrašą 1.256 amerikietiškų prekių, kurioms ji nuo antradienio taikys pirmąjį 30 mlrd. Kanados dolerių (20,5 mlrd. USD) vertės priešpriešinių muitų etapą.

Antrasis etapas gali būti paskelbtas artimiausiomis savaitėmis, kai bendra produktų, kuriems bus taikomi priešpriešiniai tarifai, suma padidėtų iki 155 mlrd. Kanados dolerių (106 mlrd. USD).

Su britais tikisi susitarti 

Jungtinės Karalystės (JK) atžvilgiu D. Trumpo tonas – švelnesnis. Jis sakė, kad, nors prekybos srautai su JK nepriimti, su ja galima susitarti.

„Jungtinė Karalystė nesilaiko reikalavimų. Bet esu tikras, manau, kad tą galima išspręsti. Ministras pirmininkas Starmeris buvo labai malonus. Mes turėjome keletą susitikimų, daug kartų skambinome telefonu, puikiai sutariame“, – teigė D. Trumpas.

Žada muitus ir ES

D. Trumpas teigia, kad ES prekėms, importuojamoms į JAV, „gana greitai“ bus taikomi muitai.

„Jie tikrai pasinaudojo JAV. Jie neima mūsų automobilių, neima mūsų žemės ūkio produktų. Jie beveik nieko neima, o mes imame viską – milijonus automobilių, didžiulius kiekius maisto ir žemės ūkio produktų“, – BBC cituoja D. Trumpą.

BBC paklaustas, ar yra numatytas ES muitų paskelbimo grafikas, D. Trumpas atsako: „Nepasakyčiau, kad yra grafikas, bet tai bus gana greitai. Jungtines Valstijas apiplėšė praktiškai visos pasaulio šalys. Turime deficitą beveik dėl kiekvienos šalies – ne dėl kiekvienos, bet beveik, ir ketiname tai pakeisti. Tai buvo nesąžininga.“

Pasak D. Trumpo, JAV prekybos su ES deficitas siekia per 300 mlrd. USD. 

Kaip rašo „Politico“, tokiam skaičiui įrodymų nėra. ES duomenimis, 2023 m. JAV prekybos su Bendrija deficitas siekė 155,8 mlrd. Eur.

Europos Komisijos atstovas spaudai sekmadienį teigė, kad „ES griežtai atsakys bet kuriam prekybos partneriui, kuris nesąžiningai ar savavališkai nustatys muitus ES prekėms“.

Ekspertai negali paaiškinti, kokiems tikslams pasitarnauja muitai

Iki tos akimirkos, kai prezidentas D. Trumpas paskelbė apie 25% beveik visuotinius muitų tarifus Kanadai ir Meksikai, daugelis Volstrito, Vašingtono ir užsienio šalių sostinėse abejojo, ar jis tai iš tiesų padarys. Jie nematė, kaip šie pokyčiai pasitarnaus JAV ekonominiams, politiniams ar strateginiams interesams, skelbia „The Wall Street Journal“.

D. Trumpas smarkiai perrašo JAV ekonominių santykių kodą. Pokarinis abiejų šalies partijų sutarimas, kad JAV klestės skatindamos bendradarbiavimą ir integraciją su sąjungininkais ir kaimynais, nebeegzistuoja. Vietoj jo atsirado nuolatinio prekybos karo perspektyva, kurią lemia ne tradiciniai aljansai ir ideologija, o šių dienų prioritetai.

Kas bus toliau, labai neaišku, nes sunku įžvelgti D. Trumpo motyvus. Muitų tarifus jis pateisino kaip būdą sustabdyti fentanilio ir nelegalių migrantų srautą. Narkotikai ir migrantai gali tapti pretekstu siekti didesnių ilgalaikių tikslų. D. Trumpas teigia, kad tarifai pradės „aukso amžių“, panašų į XIX a. pabaigą. Jis juos laiko ne tik pajamų ir apsaugos šaltiniu, bet ir savotiška finansine diplomatija, kuri gali priversti Kanadą pasiduoti aneksijai, o Daniją atiduoti Grenlandiją.

Sekmadienį ES sukritikavo D. Trumpo sprendimą ir pareiškė, kad jis bus žalingas visoms pusėms, rašo BNS.

„ES apgailestauja dėl JAV sprendimo. Muitai be reikalo trikdo ekonomiką ir skatina infliaciją. Jie kenkia visoms pusėms“, – nurodė Europos Komisijos atstovas spaudai.

Sekmadienio įvykius, susijusius su D. Trumpo pristatytais muitais, galite peržvelgti čia.